Vanduo su soda – įprasta priemonė ne tik virtuvėje, bet ir namų medicinoje. Daug metų sklando nuomonė, kad stiklinė vandens su ištirpinta kepimo soda gali padėti nuo rėmens, pagerinti virškinimą ar net šarminanti organizmą. Tačiau ar ši priemonė tikrai naudinga, o gal kartais gali būti žalinga sveikatai? Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką rodo naujausi moksliniai tyrimai, kokios yra naudingo ir žalingo poveikio rizikos bei kada verta šią praktiką taikyti atsakingai.
Kas yra vanduo su soda?
Kepimo soda, kitaip – natrio bikarbonatas, yra baltos spalvos milteliai, dažnai naudojami kepiniams, nes veikia kaip rūgštį neutralizuojanti priemonė. Medicinoje ši medžiaga anksčiau buvo vartojama virškinimo sutrikimams gydyti. Į stiklinę vandens įpylus šaukštelį sodos gaunamas šarminis tirpalas, kurį kai kurie žmonės geria dėl įvairių sveikatos sumetimų.
Kodėl ši praktika paplito?
Soda pasižymi gebėjimu neutralizuoti rūgštis, todėl ilgainiui žmonės pradėjo ją vartoti kaip „namų vaistą“ nuo rėmens ar skrandžio rūgštingumo. Internete ir „liaudies medicinoje“ šiai priemonei priskiriama daug kitų savybių: nuo „organizmo šarminimo“ iki pagalbos nuo slogos, gerklės skausmo ar net inkstų ligų.
Ką sako mokslas apie vandens su soda naudą?
Trumpalaikis poveikis rėmeniui ir skrandžio rūgštingumui
Viena pagrindinių kepimo sodos panaudojimo priežasčių – rūgštingumo mažinimas. Soda reaguoja su druskos rūgštimi skrandyje ir ją neutralizuoja, todėl trumpam gali sumažinti rėmens pojūčius ar pilvo deginimą. Tokį efektą patvirtina ir medicininiai šaltiniai, tačiau pabrėžiama – ši priemonė tinkama tik retkarčiais, kai nėra kitų galimybių.
Didelė dalis nereceptinių antacidinių vaistų turi natrio bikarbonato, tačiau jie dozuojami atsargiai, nes perteklinis šios medžiagos vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių.
Gyvybiškai svarbių mineralų balansavimas
Kepimo soda yra reikšmingas natrio šaltinis. Per didelis natrio kiekis organizme susijęs su aukšto kraujospūdžio, skysčių susilaikymo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Su vandeniu ištirpinta soda gali reikšmingai padidinti natrio kiekį kraujyje, ypač jei vartojama reguliariai. Kai kuriais atvejais kepimo soda naudojama gydytojų sprendimu – tarkime, gydant tam tikrus rūgštingumo sutrikimus ar inkstų acidozę – tačiau tik prižiūrint medikams.
„Organizmo šarminimas“: mitas ar realybė?
Pastaraisiais metais populiarėja idėja, kad geriant vandenį su soda galima „šarmininti organizmą“. Tačiau mokslas tam nepritaria. Organizmo pH yra griežtai reguliuojamas, o kepimo soda negali ilgalaikiai pakeisti nei kraujo, nei kitų organų rūgštingumo. Jei kas ir atsitinka – tai šiek tiek padidėja šlapimo pH, tačiau kraujas išlieka stabilus.
Kada vanduo su soda gali būti žalingas?
Širdies ir kraujagyslių ligos
Kaip jau minėta, kepimo soda sudėtyje yra daug natrio. Reguliarus tokio tirpalo vartojimas gali sukelti hipertenziją (padidėjusį kraujospūdį), ypač jautriems žmonėms, sergantiems širdies ligomis ar turintiems lėtinį inkstų nepakankamumą. Dėl šios priežasties sveikatos specialistai nerekomenduoja sodos gerti žmonėms, kuriems svarbu riboti natrio kiekį maiste.
Dėl per didelio vartojimo – metabolinis alkalozė
Didelė natrio bikarbonato dozė gali per daug sumažinti skrandžio rūgštingumą ir net sukelti rimtą būklę – metabolinę alkalozę, kai kraujyje pavojingai sumažėja rūgščių. Tai pasireiškia raumenų silpnumu, pykinimu, spazmais, galvos skausmu, o sunkiais atvejais – net traukuliais. Tokios situacijos ypač pavojingos vyresniems žmonėms ir turintiems inkstų nepakankamumą.
Sąveika su vaistais
Kepimo soda gali pakeisti skrandyje esančios aplinkos rūgštingumą, todėl kai kurie vaistai blogiau įsisavinami (pvz., ketokonazolas, geležies preparatai, kai kurie antibiotikai). Dėl šios priežasties sodos tirpalo negalima vartoti kartu su tam tikrais vaistais, apie tai būtina pasitarti su gydytoju.
Pagrindiniai mitai apie vandenį su soda
- Mitas: soda gali ilgainiui „šarmininti kraują“ ir padėti išvengti vėžio.
Faktas: Organizmo pH griežtai reguliuojamas inkstų ir kvėpavimo sistemos. Nėra mokslinių įrodymų, kad soda apsaugo nuo vėžio ar kitų ligų; - Mitas: Gerti sodą su vandeniu saugu visiems ir gali dėti profilaktiškai.
Faktas: Net ir sveikiems žmonėms per didelės sodos dozės kenkia, o turint širdies, inkstų ar kraujospūdžio problemų – pavojinga; - Mitas: Soda padeda „detoksikuoti“ organizmą.
Faktas: Nėra įrodymų, kad soda valo toksinus ar padeda kepenims, inkstams ar kitoms sistemoms;
Kada soda iš tiesų gali padėti?
Mediciniškai soda kartais naudojama ūminiam rėmeniui ar skrandžio rūgštingumui mažinti, tačiau tik trumpalaikiai ir esant skubiam reikalui. Taip pat tam tikrais atvejais, kai žmogui paskirta gydytojo, pvz., inkstų acidozei gydyti. Visais atvejais svarbu laikytis dozavimo: dažniausiai rekomenduojama neviršyti pusės arbatinio šaukštelio ištirpinto stiklinėje vandens, ir tik esant reikalui, ne ilgesnį laiką nei kelios dienos.
Alternatyvos rėmeniui ir rūgštingumui mažinti
Jei kamuojantis rėmuo ar rūgštingumas kartojasi dažnai, verčiau kreiptis į gydytoją ir ieškoti šiuolaikinių, saugių vaistų ar gyvenimo būdo pakeitimų. Laikinas vandens su soda vartojimas gali būti priimtinas kaip „pirmoji pagalba“, tačiau negali tapti kasdieniu įpročiu.
Rekomendacijos vartojantiems vandenį su soda
- Vartokite tik retais atvejais ir ne ilgiau kaip kelias dienas;
- Nenaudokite reguliariai, jei turite kraujospūdžio, širdies, inkstų ar kepenų problemų;
- Niekada nevartokite labai didelių dozių; viena dozė neturėtų viršyti pusės arbatinio šaukštelio stiklinei vandens;
- Nesumaišykite su vaistais, kurie gali sąveikauti su sodos sukeliamu skrandžio pH pokyčiu;
- Visada pasikonsultuokite su gydytoju, jei abejojate, ar ši priemonė jums tinka;
- Nepakeiskite sveikos mitybos ar vaistų soda;
Išvada
Vanduo su soda – tai preparatas, galintis laikinai palengvinti rėmenį ar skrandžio rūgštingumą, tačiau reguliarus vartojimas nėra nei būtinas, nei saugus. Organizmo „šarminimas“ soda yra visų pirma mitas. Kad ir kokia patogi atrodo ši priemonė, geriamąją sodą vartokite atsakingai, o dažnesni virškinimo sutrikimai – ženklas kreiptis į gydytoją ir ieškoti tikslios priežasties ar šiuolaikinių gydymo būdų.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
