Veberio sindromas

Veberio sindromas – tai retas neurologinis sutrikimas, paprastai atsirandantis dėl specifinio smegenų kamieno pažeidimo, dar vadinamas vidurinės smegenų (angl. midbrain) infarktu ar insultu. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia būdingų simptomų rinkiniu: pakitusiu akių judėjimu, veido asimetrija, raumenų silpnumu ar paralyžiumi vienoje kūno pusėje. Nors Veberio sindromas dažniausiai susijęs su kraujotakos sutrikimais, jį gali sukelti ir kitos rimtos priežastys, todėl savalaikė diagnostika bei profesionali priežiūra itin svarbios. Plačiau aptarsime šios būklės priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą, galimas komplikacijas ir profilaktikos galimybes.

Kas yra Veberio sindromas?

Veberio sindromas (angl. Weber’s syndrome) – tai neurologinis sindromas, kuris vystosi pažeidus vidurinės smegenų dalies bazinę (priekinę) sritį. Dažniausiai ši būklė vadinama centrinės smegenėlių arterijos šakos, aprūpinančios šią smegenų dalį, tromboze ar infarktu. Veberio sindromui būdinga, kad pažaidžiama viena iš dviejų galvos nervų branduolių – akių judinamasis nervas (nervus oculomotorius) ir praėjusioje pusėje esančios kūno pusės judamoji funkcija (centrinis paralyžius).

Sindromas pirmą kartą aprašytas prancūzų neurologo Hermann Weber XIX amžiuje ir laikomas vienu iš klasikinės vidurinės smegenų sindromų pavyzdžių. Tai padeda diferencijuoti Veberio sindromą nuo kitų panašių būklių, pavyzdžiui, Benedikto ar Klaudo sindromų, kuriuose pažeidžiamos kitos vidurinės smegenų vietos ir sukelia kiek kitokius simptomus.

Priežastys

Pagrindinės priežastys

• Insultas – dažniausia Veberio sindromo priežastis yra kraujagyslinė patologija, t. y. užsikimšimas ar plyšimas smulkios arterijos (dažniausiai užpakalinės smegenų arterijos šakos), maitinančios vidurines smegenis. Tai dažnai įvyksta dėl aterosklerozės, kraujo krešulių, širdies ritmo sutrikimų.
• Navikai – galvos smegenų augliai ar metastazės gali suspausti ar pažeisti vidurines smegenis ir sukelti šio sindromo simptomus.
• Trauma – stiprus galvos sumušimas ar kiti centrinės nervų sistemos pažeidimai gali tiesiogiai paveikti vidurines smegenis.
• Infekcijos – retais atvejais vidurinių smegenų uždegimas (encefalitas, tuberkuliozė, abscesas) gali lemti Veberio sindromą.
• Uždegiminės ir autoimuninės ligos – sisteminės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, gali pažeisti šią smegenų sritį.

Rizikos veiksniai

• Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
• Rūkymas
• Cukrinis diabetas
• Širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas)
• Aterosklerozė
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Per mažas fizinis aktyvumas
• Paveldimumas
• Vyresnis amžius

Simptomai

Pagrindiniai sindromo požymiai

Veberio sindromui būdingas vadinamasis „kryžminis neurologinis pažeidimas“. Tai reiškia, kad vienoje galvos pusėje pažeidžiamas galvinis nervas, o priešingoje – kūno pusės raumenys. Dažniausi simptomai:

• Vienašalis (dažniausiai) trečiojo galvinio nervo (nervus oculomotorius) paralyžius:
  • Akies voko nusileidimas (ptozė)
  • Vienos akies neveiksnumas/arba riboti akių judesiai (akies „įšalimas“)
  • Plati, negalinti susitraukti vyzdys (midriazė)
  • Matymo sutrikimai, dvejinimasis
• Priešingoje (kontralateralinėje) kūno pusėje:
  • Rankos ir kojos silpnumas ar paralyžius (hemiparezė arba hemiplegija)
  • Dažnai išryškėja ir veido raumenų silpnumas
  • Rečiau – koordinacijos sutrikimai
• Priklausomai nuo pažeidimo masto gali būti:
  • Kalbos sunkumai
  • Rijimo sunkumai
  • Galvos skausmas
  • Kiti neurologiniai simptomai (galvos svaigimas, pykinimas)

Simptomų sunkumas tiesiogiai priklauso nuo pažeidimo lokalizacijos ir apimties. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti vos pastebimi, tačiau dažniausiai jie pasireiškia staiga ir aiškiai išreikšti.

Diagnostika

Tyrimai ir diagnostikos eiga

• Neurologinis ištyrimas. Gydytojas vertina akių judesius, veido ir galūnių raumenų jėgą, koordinaciją, gebėjimą kalbėti, jausti prisilietimus.
• Galvos vaizdiniai tyrimai.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias būdas nustatyti vidurinių smegenų pažeidimą, matyti infarktą, kraujavimą, auglį ar kitokį darinį.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) – greitesnis tyrimas, padedantis atmesti kraujavimą, kartais nustatyti pažeidimus, ypač pradžioje.
  • Angiografija (galvos kraujagyslių tyrimas) gali būti atliekama siekiant patikslinti arterijų būklę, nustatyti užsikimšimus ar kraujotakos sutrikimus.
• Kiti kraujo tyrimai (gliukozės kiekis, cholesterolio, krešumo rodikliai, sisteminės ligos markerių paieška).
• Kardiologiniai tyrimai – širdies echo, EKG, nes kai kuriuos insultus gali lemti širdies kilmės embolai.

Tinkamas ir greitas ištyrimas ypač svarbus, nes kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų.

Gydymas

Ūmus gydymas

• Insultinis Veberio sindromas – pagrindinis gydymas priklauso nuo insulto tipo:
  • Ischeminis insultas (dažniausias) – esant galimybei skiriama trombolizė (krešulio tirpinimas) per nustatytą laiką nuo simptomų pradžios.
  • Vėliau taikomi vaistai, gerinantys kraujotaką (antitromboziniai, kraujo spaudimą koreguojantys vaistai).
• Kraujavimo atvejais – gydymas apima kraujavimo stabdymą, galimo chirurginio įsikišimo įvertinimą, spaudimo smegenyse reguliavimą.
• Esant naviko ar infekcijos sukeltam pažeidimui – gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos: chirurginis auglio šalinimas, antibiotikai ar kitos specifinės priemonės.

Reabilitacija ir ilgalaikė pagalba

• Fizioterapija ir kineziterapija – padeda atstatyti judesių, pusiausvyros, koordinacijos funkcijas, stiprinti raumenis, išvengti ilgalaikės negalios.
• Logopedo pagalba – reikalinga, jei sutriko kalbos, rijimo funkcijos.
• Ergoterapija – padeda grįžti prie kasdienių veiklų, adaptuotis prie sutrikimų.
• Psichologinė pagalba – psichologiniai sunkumai po insulto ar neurologinio pažeidimo labai dažni, todėl psichologo ar psichiatro pagalba svarbi gerinant adaptaciją ir gyvenimo kokybę.
• Vaistai ir tolesnė rizikos veiksnių kontrolė – svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį, vartoti gydytojo paskirtus vaistus pagal individualų poreikį.

Gydymas visuomet parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, gretutines ligas, rizikos veiksnius, amžių ir gyvenimo būdą. Daugelis pacientų su Veberio sindromu, atgavus dalį funkcijų, gali grįžti prie įprastos veiklos, nors kartais išlieka ilgalaikių ar nuolatinių pažeidimų.

Komplikacijos

• Nuolatinė vienos akies voko ptozė, regėjimo sutrikimai
• Nuolatinis raumenų silpnumas ar neįgalumas priešingoje kūno pusėje
• Kalbos ir rijimo sutrikimai
• Antrinės komplikacijos dėl nejudrumo (plaučių uždegimas, raumenų atrofija, susirgimai dėl ilgalaikio gulėjimo)
• Psichologiniai sunkumai: depresija, nerimo sutrikimai

Nors Veberio sindromas dažniausiai yra laikoma ūmine būkle, dalis neurologinių pažeidimų gali būti nuolatiniai. Todėl svarbu imtis visų priežiūros ir reabilitacijos priemonių, kad pacientas pasiektų geriausią galimą funkcinį rezultatą.

Profilaktika

• Kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės lygio kontrolė: reguliarūs tyrimai ir gydytojo rekomenduojama priežiūra.
• Reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes.
• Rūkymo atsisakymas ir alkoholio vartojimo ribojimas.
• Subalansuota mityba, mažinanti nutukimo, metabolinio sindromo riziką.
• Efektyvus širdies ligų, diabeto gydymas ir kontrolė.
• Rizikos veiksnių (pvz., aterosklerozės, aritmijų) diagnostika ir valdymas pagal gydytojo rekomendacijas.

Veberio sindromo specifinės profilaktikos nėra, tačiau, kaip ir kitiems insultams ar kraujagysliniams smegenų pažeidimams, svarbiausia – bendra širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sveikatos priežiūra.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei staiga atsiranda vienos akies voko nusileidimas, neįprastas akies judėjimo susilpnėjimas ar vyzdžių asimetrija – ypač jei tai lydi staigus silpnumas vienoje kūno pusėje.
• Jei pastebite kalbos, regėjimo, rijimo sutrikimus ar neįprastą veido asimetriją.
• Kilus bet kokiems staigiems neurologiniams simptomams – būtina skubiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
• Diagnostiką ir gydymą turi atlikti tik gydytojas – savidiagnostika ir savigyda gali būti pavojingi!

Apibendrinimas

Veberio sindromas – tai retos, tačiau rimtos neurologinės būklės pavadinimas, dažniausiai susijęs su lokalizuotu insultu vidurinėse smegenyse. Simptomai dažniausiai pasireiškia stipriai ir reikalauja skubaus ištyrimo bei gydymo. Gydymo sėkmė priklauso nuo laiku suteiktos pagalbos, rizikos veiksnių kontrolės ir atkaklios reabilitacijos. Profilaktika grindžiama bendros kraujagyslių ligų prevencijos principais. Pastebėję įtartinus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją – tai padės išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.