Vėjaraupiai – tai viena dažniausių vaikų infekcinių ligų, tačiau ši liga gali paliesti bet kokio amžiaus žmones. Vėjaraupių virusas plinta itin greitai, sukelia būdingą odos bėrimą, niežulį ir kitus nemalonius simptomus. Daugeliu atvejų liga praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų ir reikalauja medicininės priežiūros. Straipsnyje išsamiai apžvelgiamos vėjaraupių priežastys, simptomai, gydymo galimybės, komplikacijos, prevencijos būdai ir atvejai, kada būtina nedelsti kreiptis į gydytoją.
Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas – tas pats, kuris vėliau gyvenime gali sukelti juostinę pūslelinę (herpes zoster). Dažniausiai vėjaraupiai pasireiškia vaikystėje, tačiau neišgyvenus ligos vaikystėje, ja užsikrėsti galima ir suaugus. Suaugusiems liga dažnai būna sunkesnė, gali sukelti daugiau komplikacijų.
Kaip plinta vėjaraupiai?
Vėjaraupiai plinta oru lašeliniu būdu ir artimu kontaktu. Virusas išsiskiria kosint, čiaudint ir net įprasto kvėpavimo metu, taip pat tiesiogiai liečiant bėrimo pūsleles. Sergantis žmogus tampa užkrečiamas dar likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir išlieka užkrečiamas, kol visos pūslelės užsitraukia šašais.
Kas yra rizikos grupėje?
Didžiausią riziką užsikrėsti vėjaraupiais turi:
- Vaikai, ypač iki 12 metų amžiaus
- Su vėjaraupiais nesirgę ar neskiepyti suaugusieji
- Imunodeficitu (silpnu imunitetu) sergantys asmenys
- Nėščiosios, kurios nesirgo ir nėra paskiepytos nuo vėjaraupių
- Vyresnio amžiaus žmonės be imuniteto vėjaraupiams
Simptomai ir ligos eiga
Pagrindiniai vėjaraupių simptomai
Viruso inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų) – vidutiniškai 14–16 dienų. Pirmiausia gali atsirasti bendri nespecifiniai simptomai:
- Nedidelis karščiavimas (dažniausiai 37,5–38,5°C)
- Galvos, gerklės skausmas
- Bendras silpnumas, vangumas
- Sumažėjęs apetitas
Per keletą valandų ar dienų išryškėja būdingasis vėjaraupių bėrimas:
- Bėrimas dažniausiai prasideda veide, ant liemens ar galvos odos, vėliau išplinta po visą kūną (taip pat burnos ertmėje, lytiniuose organuose)
- Iš pradžių bėrimas atrodo kaip mažos raudonos dėmelės, virstančios pūslelėmis su skaidriu ar drumstu turiniu
- Pūslelės niežtinčios, per 1–2 dienas trūksta, virsta šašais
- Vienu metu ant odos galima matyti skirtingų stadijų bėrimą – dėmeles, pūslytes, šašelius
Bėrimas paprastai trunka 5–10 dienų, o infekuotas asmuo yra užkrečiamas viso bėrimo laikotarpiu.
Vaikų ir suaugusiųjų ligos ypatybės
Vaikams vėjaraupiai dažnai pasireiškia lengviau, simptomai dažnai būna silpnesni ir komplikacijos retos. Suaugusiems ligos eiga sunkesnė: dažnesnis didelis karščiavimas, gausesnis bėrimas, didesnė komplikacijų rizika.
Vėjaraupių komplikacijos
Dauguma vėjaraupių atvejų praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau kai kurie žmonės gali patirti rimtų komplikacijų:
- Bakterinės odos infekcijos – dažniausia komplikacija, ypač jei vaikas kasosi bėrimą ir pažeidžia odą
- Plaučių uždegimas (pneumonija) – dažnesnė suaugusiesiems, nėščiosioms, žmonėms su silpnu imunitetu
- Encefalitas (smegenų uždegimas) – reta, bet labai pavojinga komplikacija
- Kepenų, inkstų pažeidimai – gali išsivystyti itin sunkiais atvejais
- Randai – ypač jei bėrimo pūslelės stipriai kasa ar atsiranda bakterinė infekcija
- Juostinė pūslelinė – virusas išlieka organizme ir gali suaktyvėti po daugelio metų
Imunodeficitu sergantys asmenys ir nėščios moterys yra ypač jautrūs komplikacijoms ir sunkiam ligos eigai.
Diagnostika
Vėjaraupių diagnozė dažniausiai nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą – įvairių stadijų pūslelinį bėrimą kartu su kitais simptomais. Papildomi tyrimai (laboratoriniai kraujo ar viruso nustatymo tyrimai) dažniausiai reikalingi tik netipiškais atvejais arba silpno imuniteto pacientams.
Kada reikalinga papildoma diagnostika?
- Nėščiosios su įtariama vėjaraupių infekcija
- Žmonės su sunkia imunosupresija
- Netipiškai pasireiškiančios ligos atvejai
- Įtariant komplikacijas (pvz., encefalitą, plaučių uždegimą)
Gydymas
Dauguma atvejų vėjaraupiai gydomi namuose, taikant simptominį gydymą. Specialaus gydymo daugumai pacientų nereikia, tačiau kai kuriais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.
Pagrindinis simptominis gydymas
- Temperatūros mažinimas (paracetamolis, ibuprofenas – pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas; aspirino vaikams skirti draudžiama dėl Reye sindromo grėsmės)
- Niežulio mažinimas – bėrimo vietas galima tepti ramunėlių, cinko tepalu ar kitomis nealkoholinėmis priemonėmis, svarbu vengti stipraus kasymosi
- Didele svarba pasižymi tinkama higiena – dažnai keisti patalynę, trumpai kirpti nagus
- Vartoti gausiai skysčių, ilsėtis, vengti perkaitimo
- Kuo mažiau būti viešose vietose kol visas bėrimas užsitrauks šašais (taip apsaugant kitus nuo užkrato)
Antivirusinis gydymas
Specifinis gydymas antivirusiniais vaistais (pvz., acikloviras) gali būti paskirtas:
- Suaugusiesiems su sunkia ligos eiga
- Nėščiosioms
- Imunodeficitu sergantiems asmenims
- Jei kyla komplikacijų grėsmė
Antivirusinių vaistų paskyrimą ir dozavimą turi įvertinti gydytojas – patiems jų naudoti nerekomenduojama.
Ko vengti sergant vėjaraupiais?
- Neiti į ugdymo įstaigas, darbą ar viešas vietas, kol nesusiformavo šašeliai ant visų bėrimo vietų
- Vengti odos kasymosi, nes tai didina antrinės bakterinės infekcijos ir randų riziką
- Neduoti vaikams aspirino
- Nenaudoti alkoholinių ar stipriai dirginančių priemonių bėrimui tepti
Prevencija
Vakcinacija
Efektyviausia vėjaraupių prevencijos priemonė – skiepai. Vakcina nuo vėjaraupių yra saugi ir efektyvi; pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir daugelio šalių rekomendacijas, ji skiriama vaikams ir suaugusiesiems, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir nebuvo skiepyti.
- Skiepijami 12–15 mėnesių amžiaus vaikai, revakcinacija (pakartotinas skiepas) skiriama 4–6 metų amžiuje (pagal nacionalines imuniteto programas)
- Suaugusiesiems rekomenduojama skiepytis, jei nėra aišku, ar žmogus yra sirgęs ar paskiepytas nuo vėjaraupių (itin svarbu sveikatos priežiūros darbuotojams, planuojančioms pastoti moterims)
Kontaktų ribojimas
Sergant vėjaraupiais, būtina vengti kontaktų su žmonėmis, kuriems liga gali būti ypač pavojinga – naujagimiais, kūdikiais, nėščiosiomis, asmenimis su nusilpusia imunine sistema.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina be rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau būna situacijų, kai būtina nedelsti kreiptis į medikus:
- Kai pakyla aukšta temperatūra, kuri tęsiasi ilgiau nei 4 dienas ar sunkiai mažinama
- Jei atsiranda stiprus galvos, kaklo skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai (gali būti encefalito požymis)
- Atsiranda kvėpavimo sunkumų, kosulys, dusulys (galimas plaučių uždegimas)
- Bėrimai būna stipriai pūliuojantys, paraudę, atsiranda stiprus skausmas ar kvapas (galimos bakterinės komplikacijos)
- Nėščioms moterims ar žmonėms su silpnu imunitetu pajutus vėjaraupių simptomus
Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai
- Vėjaraupiais galima susirgti tik kartą gyvenime. Dažniausiai taip ir yra, tačiau imunitetą galintiems netekti (pvz., esant sunkiai imunosupresijai) gali kartotis pakartotinė infekcija.
- Vėjaraupių bėrimą reikia kuo daugiau „ištraukti“. Tai klaidinga nuomonė – bėrimo kiekis nepriklauso nuo naudojamų tepinių ar kitų priemonių.
- Vėjaraupiai visada yra lengva vaikiška liga. Vaikams dažniausiai lengva, tačiau suaugus ar žmonėms su nepakankamu imunitetu gali būti mirtinų komplikacijų.
- Skiepai nuo vėjaraupių nereikalingi, nes „geriau persirgti“. Persirgti vėjaraupiais reiškia komplikacijų riziką, tuo tarpu vakcina yra saugiau ir efektyviau apsaugo nuo ligos ir jos pavojų.
Apibendrinimas
Vėjaraupiai – gana dažna, lengvai plintanti vaikų infekcija, tačiau ji gali būti pavojinga ir suaugusiesiems ar žmonėms su silpnu imunitetu. Ligos simptomai paprastai būna aiškūs ir lengvai atpažįstami. Daugeliu atvejų liga praeina savaime, taikant tik simptominį gydymą, tačiau būtina žinoti, kada verta kreiptis į gydytoją dėl galimų komplikacijų. Efektyviausia prevencija – vakcinacija ir kontaktų ribojimas ligos protrūkio metu. Vengiant savidiagnostikos ir savigydos, pravartu pasitarti su gydytoju dėl savo ar vaikų būklės ir tinkamų profilaktikos priemonių.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
