Vėjaraupiai – tai užkrečiama virusinė liga, dažniausiai paliečianti vaikus, tačiau gali susirgti ir suaugusieji. Ši liga paprastai nėra pavojinga, bet tam tikrais atvejais gali sukelti rimtų komplikacijų. Tėvams, pedagogams ir visiems, kurie rūpinasi vaikų bei savo sveikata, svarbu žinoti pagrindinius vėjaraupių simptomus, gydymą, prevencijos priemones ir galimas komplikacijas.
Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai (lot. varicella) – ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella-Zoster virusas. Šis virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo sergančio žmogaus, todėl labai lengvai perduodamas tarp vaikų ugdymo įstaigose ar šeimose. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau retkarčiais būna pakartotiniai atvejai arba virusas vėliau gali sukelti juostinę pūslelinę (herpes zoster).
Kaip plinta vėjaraupiai?
- Oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudėjimą ar tiesiog kalbant.
- Per tiesioginį kontaktą – su ligonio odos bėrimu, pūslelių turiniu.
- Viruso inkubacinis periodas svyruoja nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai 14-16 dienų. Užsikrėtęs žmogus užkrečiamas nuo 1-2 dienų prieš bėrimą iki 5 dienų po paskutiniųjų pūslelių atsiradimo.
Pagrindiniai vėjaraupių simptomai
- Staigus temperatūros pakilimas – dažniausiai nuo 37,5°C iki 39°C.
- Bėrimai – maži rausvi taškeliai, kurie greitai virsta vandeningomis pūslelėmis. Bėrimas plinta visame kūne, ypač veide, galvos plaukuose, ant liemens, rečiau – ant rankų ir kojų.
- Niežulys – pūslelės dažnai labai niežti, vaikai linkę jas kasytis.
- Bendras silpnumas, galvos skausmas, sumažėjęs apetitas.
Bėrimai gali tęstis nuo 5 iki 10 dienų. Naujų pūslelių gali atsirasti 3–5 dienas, jos po truputį džiūsta ir virš jų susidaro šašeliai.
Vėjaraupių eiga ir trukmė
Pirmasis ligos požymis būna vangumas ir temperatūros kilimas. Per 1-2 dienas prasideda būdingas bėrimas, kuris iš pradžių atrodo kaip raudoni taškeliai. Vos per keletą valandų jie tampa pūslelėmis, pilnomis skaidraus skysčio. Šios pūslelės vėliau trūksta, pavirsta žaizdelėmis ir užsitraukia šašais.
- Liga dažniausiai trunka 7–10 dienų. Temperatūra grįžta į normą po 3–4 dienų. Visas bėrimas užgyja per 1–2 savaites.
- Vaikai paprastai lengviau serga vėjaraupiais nei suaugusieji. Suaugusiesiems dažniau pasitaiko komplikacijų.
Vėjaraupių komplikacijos
Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių, galima susidurti su komplikacijomis. Didžiausią riziką patiria vaikai iki 1 metų, suaugusieji, nėščiosios ir asmenys, turintys nusilpusį imunitetą.
- Bakterinės infekcijos – dažniausiai prasideda dėl pūslelių kasymo (supūliavusi oda, randų susidarymas).
- Plaučių uždegimas.
- Smegenų uždegimas (encefalitas).
- Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – gali pasireikšti vėliau kaip nervų pažeidimas ir skausmas.
- Moterims nėštumo metu liga gali būti pavojinga vaisiui.
Jei pasireiškia stiprus karščiavimas, galvos ar nugaros skausmas, sutrikus sąmonei ar bėrimas tampa pūliuojantis, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip diagnozuojami vėjaraupiai?
- Klinikiniai požymiai – gydytojui paprastai užtenka apžiūrėti bėrimą ir įvertinti kitus simptomus.
- Laboratoriniai tyrimai – retai reikalingi. Esant neaiškiems atvejams ar komplikacijoms atliekami kraujo tyrimai ar viruso nustatymas iš pūslelių skysčio.
Gydymas namuose
Vėjaraupiai dažniausiai gydomi namuose, prižiūrint šeimos gydytojui. Ligai būdinga savaiminė eiga, tačiau labai svarbu palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Pagrindinės gydymo gairės:
- Poilsis lovoje – kol yra temperatūra ir naujų bėrimų.
- Pakankamas skysčių vartojimas – siekiant apsisaugoti nuo dehidratacijos.
- Temperatūros mažinimas – paracetamolis ar ibuprofenas (aspirino vaikams negalima!).
- Niežulį mažinantys losjonai ar kremai – pvz., kalamino losjonas.
- Trumpi nagai, dažnas rankų plovimas – padeda išvengti pūslelių kasymo ir infekavimo.
- Vėdinamas kambarys, lengvi, natūralaus audinio drabužiai.
Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija. Esant sunkioms formoms ar rizikos grupėms (nėščioms, imuniteto sutrikimų turintiems ligoniams), gydytojas gali skirti antivirusinius vaistus (pvz., aciklovirą).
Vėjaraupių prevencija
Vakcina
Efektyviausia apsauga nuo vėjaraupių – vakcina. Ji rekomenduojama vaikams nuo 12 mėnesių arba paaugliams ir suaugusiesiems, kurie anksčiau nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo paskiepyti. Skiriamos dvi vakcinos dozės su 4–6 savaičių pertrauka.
- Vakcina sumažina ligos riziką arba padeda susirgus išvengti sunkių formų ir komplikacijų.
- Lietuvoje vėjaraupių vakcina kol kas nėra įtraukta į privalomųjų skiepų kalendorių, tačiau ją galima pasiskiepyti savo arba darbdavio lėšomis.
Infekcijos kontrolė
- Sergantį vaiką ar suaugusį būtina palikti namuose, informuoti ugdymo įstaigą.
- Sergantysis neturėtų lankytis viešose vietose iki visiškos bėrimų pabaigos (kol visos pūslelės užsitraukė šašais, paprastai – 5 dienos po paskutinio bėrimo).
- Laikytis rankų higienos, dažnai keisti patalynę, vėdinti kambarius.
- Atskirti asmeninius ligonio daiktus, ypač rankšluosčius, patalynę.
Kada sergant vėjaraupiais reikia kreiptis pas gydytoją?
- Jei kūno temperatūra nesumažėja ilgiau kaip 4–5 dienas.
- Pastebėjus pūliuojančias, paraudusias ar stipriai niežtinčias pūsleles.
- Jei atsiranda galvos skausmas, vėmimas, sutrikusi sąmonė, traukuliai.
- Kvėpavimo sunkumai, nuolatinis kosulys, stiprus skausmas krūtinėje.
- Kūdikiams, suaugusiesiems ar nėščiosioms – visi neįprasti simptomai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vėjaraupius
- Ar galima maudyti sergant vėjaraupiais? Maudytis galima, tačiau reikėtų vengti karšto vandens, trinti šluostę, kad nesudirgtų oda. Nusausinti reikėtų švelniai, švariu rankšluosčiu.
- Ar vėjaraupiai palieka randus? Jei pūslelės nėra kasomos, dažniausiai randų nelieka. Supūliavę, kasomi bėrimai gali suformuoti randelius.
- Ar galima antrą kartą susirgti vėjaraupiais? Tai labai retas reiškinys. Persirgus vėjaraupiais dažniausiai susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
- Ar vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo juostinės pūslelinės (herpes zoster) sergančio asmens? Taip, kontaktuojant su juostinės pūslelinės pūslelėmis galima užsikrėsti vėjaraupiais, jei anksčiau jais nesirgote.
Praktiniai patarimai tėvams ir suaugusiesiems
- Venkite kūdikio kontakto su sergančiu asmeniu.
- Mažinkite niežulį – naudokite gydytojo rekomenduotus losjonus, palaikykite trumpus vaiko nagus.
- Užtikrinkite, kad sergantysis dažnai gertų – siūlykite arbatą, vandenį, sultis.
- Stebėkite, ar neblogėja bendras sergančio vaiko ar suaugusiojo savijauta.
- Neveskite vaiko į darželį, mokyklą ar kitas žmonių susibūrimo vietas, kol neišnyko paskutinis bėrimas ir šašeliai nesuskilo.
- Informuokite artimuosius ir vaiko draugus apie kontaktą su ligoniu – tai padeda laiku atkreipti dėmesį į galimus pirmus ligos požymius.
Apibendrinimas
Vėjaraupiai – dažna ir lengvai plintanti vaikų liga, kuri paprastai praeina be sunkesnių pasekmių, ypač vaikystėje. Svarbiausia – tinkama priežiūra, infekcijos kontrolė ir prevencija. Vakcina leidžia apsisaugoti nuo ligos ir jos komplikacijų. Sunkių simptomų ar komplikacijų atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Sapnų simbolikos tyrinėtoja, rašytoja ir intuicijos mentorė, kurios tekstai apjungia senąsias sapnų interpretacijos tradicijas ir šiuolaikinę psichologiją. Ji tiki, kad sapnai – tai mūsų pasąmonės laiškai, padedantys suprasti ne tik save, bet ir giliau pažvelgti į gyvenimo kryptis. Gabija rašo tiek esė apie sapnų reikšmę, tiek praktinius vadovus, kaip suprasti pasikartojančius motyvus ar paslėptus jausmus, atsiskleidžiančius per naktines vizijas. Jos tekstuose dažnai pinasi mitologija, gamtos simboliai ir subtili intuicija, kviečianti skaitytoją pasinerti į sapnų pasaulio gelmes.
