Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas – reta, tačiau svarbi nėštumo komplikacija, galinti turėti įtakos tiek vaisiaus, tiek nėščiosios sveikatai. Ši būklė neretai aptinkama ultragarsinio tyrimo metu ar gimdymo metu, o apie ją žinoti svarbu tiek medicinos specialistams, tiek besilaukiančioms moterims. Straipsnyje paaiškinama, kas yra velamentinis virkštelės prisitvirtinimas, jo priežastys, kaip pasireiškia, kokios galimos komplikacijos, kokie taikomi diagnostikos ir gydymo būdai bei kas svarbu profilaktikai ar rizikos mažinimui. Pateikiami moksliniais tyrimais bei medicininiais šaltiniais pagrįsti duomenys, skirti informuoti ir padėti suprasti šią būklę.

Kas yra velamentinis virkštelės prisitvirtinimas?

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas – tai patologinis virkštelės prisitvirtinimo prie placentos variantas. Esant šiai būklei, virkštelės kraujagyslės į placentą įteka neapsaugotos jungiamojo audinio (Whartono želatinos), bet laisvai, per vaisiaus dangalus (amnioną ir chorioną). Tai reiškia, kad didžioji virkštelės dalis iki pat placentos eina be apsauginės medžiagos, todėl yra labiau pažeidžiama. Dažniausiai įprasta, kad virkštelė įteka tiesiai į placentos diską, tačiau velamentinio prisitvirtinimo atveju ji prisitvirtina į placentos kraštą ar net į dangalus. Ši struktūrinė anomalija gali turėti esminių pasekmių nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.

Kodėl atsiranda velamentinis virkštelės prisitvirtinimas?

Velamentinio prisitvirtinimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau nustatyta keletas svarbių rizikos veiksnių. Tyrimai rodo, kad dažnesnė ši būklė:

  • daugiavaisiuose nėštumuose (ypač dvyniams, ypač monochorioniniuose-diamnioniniuose nėštumuose);
  • placentos pirmeigos (placenta previa) atvejais;
  • naudojant pagalbinį apvaisinimą in vitro (IVF);
  • jei motina rūko ar turi priklausomybę nuo narkotikų;
  • kai yra buvę ankstesnių gimdymų ar cezario pjūvių;
  • kai placentos prisitvirtinimo vieta yra žemai gimdoje ar šalia vidinės gimdos angos.

Manoma, kad velamentinis prisitvirtinimas gali išsivystyti dėl pakitusio placentos implantacijos proceso ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kai placentos kraujagyslės, ieškodamos geresnio kraujo tiekimo, „išsivagoja“ per vaisiaus plėves prie distalesnės placentos vietos.

Simptomai ir kaip pasireiškia velamentinis prisitvirtinimas

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų pačiai besilaukiančiajai. Daugeliui moterų ši būklė aptinkama tik atliekant ultragarsinį tyrimą arba gimdymo metu. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei yra susijusi komplikacija – vasa praevia (vaisiaus kraujagyslių pirmeiga) – gali pasireikšti ūmūs, pavojingi simptomai. Svarbiausi galimi požymiai ar pasekmės:

  • vaisiaus augimo sulėtėjimas, blogėjančios vaisiaus būklės rodikliai vaisiaus ultragarsinio ar kitų tyrimų metu;
  • kraujavimas gimdymo pradžioje ar vaisiaus vandenų nutekėjimo metu (jei pažeidžiamos vaisiaus kraujagyslės);
  • vaisiaus širdies ritmo pakitimai gimdymo metu.

Velamentinis prisitvirtinimas nėra skausmingas ar matomas išoriškai besilaukiančiajai, tačiau gali tiesiogiai paveikti vaisiaus saugumą ypač gimdymo eigoje.

Kuo pavojinga vasa praevia?

Itin didelė rizika yra tada, kai išraiška velamentinio prisitvirtinimo tampa vasa praevia – situacija, kai neapsaugotos virkštelės kraujagyslės praeina virš arba arti gimdos kaklelio atidarymo. Jei vaisiaus vandenų pūslė plyšta, šios kraujagyslės gali būti lengvai pažeistos, sukelti masyvų vaisiaus kraujavimą, kuris per labai trumpą laiką kelia grėsmę vaisiaus gyvybei.

Diagnostika

Modernūs prenataliniai tyrimai leidžia anksti nustatyti anomalias virkštelės prisitvirtinimo vietas. Pagrindinis ir patikimiausias diagnostikos metodas yra ultragarsinis tyrimas (echoskopija), ypač naudojant spalvinio Doplerio režimą.

  • Ultragarsinis tyrimas – leidžia matyti, kur virkštelės kraujagyslės įteka į placentą ir ar jos praeina per vaisiaus dangalus.
  • Spalvinis Dopleris – padeda aiškiai atvaizduoti vaisiaus kraujagyslių eigą ir rasti jų padėtį minkštuosiuose audiniuose.
  • Papildomai gali būti taikomas specializuotas trečio trimestro ultragarsinis ištyrimas, jei yra rizikos veiksnių arba įtariama placenta previa ar vasa praevia.

Esant įtarimui dėl vasa praevia ar velamentinio prisitvirtinimo, svarbu papildomai stebėti vaisiaus augimą bei gimdos arterijų kraujotaką, nes padidėja vaisiaus augimo apribojimų ar ankstyvo gimdymo rizika.

Galimos komplikacijos

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas siejamas su didesne rizika įvairioms nėštumo ir gimdymo komplikacijoms, ypač jei nepastebimas iki gimdymo arba kartu pasireiškia kitos patologijos.

  • Vaisiaus augimo sulėtėjimas – dėl blogesnio kraujo ir maisto medžiagų tiekimo per plonesnes, neapsaugotas kraujagysles;
  • Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas;
  • Vasa praevia ir didelio masto vaisiaus kraujavimas iš kraujagyslių plyšimo gimdymo ar vaisiaus vandenų nutekėjimo metu;
  • Hipoksija (deguonies stoka) vaisiui gimdymo eigoje;
  • Didėja cezario pjūvio tikimybė dėl galimų gimdymo komplikacijų;
  • Retais atvejais – vaisiaus žūtis dėl greito egzangvinacijos (kraujo netekimo), ypač jei nėra skubiai atliekamos intervencijos.

Tinkamai laiku diagnozavus ir planuojant nėštumo bei gimdymo eigą, šių komplikacijų dažnį galima reikšmingai sumažinti.

Gydymas ir nėštumo priežiūra

Specifinio gydymo vaistais šiai anomalijai nėra. Svarbiausia yra ankstyva diagnostika, nuolatinė vaisiaus ir nėščiosios būklės stebėsena bei tinkamas gimdymo planavimas. Šiuolaikinėje praktikoje taikomi šie pagrindiniai valdymo principai:

  • Nuolatinė vaisiaus būklės stebėsena (ultragarsiniai tyrimai, kardiotokografija);
  • Savaitiniai arba dažnesni vizitai pas gydytoją, ypač nėštumo pabaigoje;
  • Vengimas invazinių procedūrų ar veiksnių, kurie galėtų sukelti priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą arba sutrikdyti vaisiaus kraujagyslių vientisumą;
  • Planuotas gimdymas stacionare, kur būtų užtikrinta greita gydytojų ir akušerių pagalba;
  • Jei nustatoma vasa praevia ar didelė placentos pirmeigos rizika, dažniausiai rekomenduojama atlikti planinį cezario pjūvį maždaug 34–37 nėštumo savaitę, dar neprasidedant savarankiškam gimdymui ar vaisiaus vandenų nutekėjimui;
  • Nėščiajai rekomenduojama stebėti vaisiaus judesius ir kreiptis į gydytoją vos pajutus sumažėjusią vaisiaus aktyvumą ar kitus nerimą keliančius simptomus.

Savidiagnostika ar savarankiški sprendimai dėl gydymo/pasiruošimo gimdymui esant šiai diagnozei nerekomenduojami – būtinas nuolatinis gydytojų akušerių ir vaisiaus medicinos specialistų įsitraukimas.

Profilaktika ir rizikos mažinimas

Kol kas nėra būdų visiškai išvengti velamentinio virkštelės prisitvirtinimo, tačiau galima valdyti kai kuriuos rizikos veiksnius:

  • Nevartoti tabako ir narkotinių medžiagų nėštumo metu;
  • Atsakingai planuoti ir vykdyti pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūras;
  • Gimdymo priežiūrą ir nėštumo eigą patikėti patyrusiems specialistams;
  • Reguliariai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ir laikytis visų rekomendacijų;
  • Profilaktiškai atlikti ultragarsinius tyrimus, ypač jei nustatomi žinomi rizikos veiksniai arba buvę panašių komplikacijų anksčiau.

Verta žinoti, kad didžioji dalis moterų, kurioms diagnozuojama ši būklė, nėštumą išnešioja sėkmingai, jei laikomasi medikų rekomendacijų ir pasirenkama saugi gimdymo taktika.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją būtina tais atvejais, jei nėštumo metu pastebimi:

  • kraujavimas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač vėlyvajame trimestre;
  • staiga sumažėję ar pakitę vaisiaus judesiai;
  • nestiprūs, bet nuolat pasikartojantys arba intensyvėjantys pojūčiai pilve, skausmas, pilnumo jausmas;
  • vaisiaus vandenų nutekėjimo požymiai;
  • jei buvo diagnozuotas velamentinis virkštelės prisitvirtinimas ar vasa praevia – bet kokie neįprasti simptomai turi būti nedelsiant aptariami su gydytoju.

Svarbu prisiminti, kad ši informacija yra skirta informaciniams tikslams. Tik gydytojas, žinantis nėščiosios ir vaisiaus būklę, gali rekomenduoti individualų priežiūros ar gydymo planą.

Dažniausi klausimai ir mitai

  • Ar velamentinis prisitvirtinimas reiškia neišvengiamą nėštumo komplikaciją? Ne – rizika didėja, bet labai daug priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku suplanuoto gimdymo.
  • Ar galima gimdyti natūraliai? Jei nėra vasa praevia ar kitų papildomų rizikų, kai kurioms moterims galimas ir natūralus gimdymas, tačiau sprendimą priima gydytojas.
  • Ar galima imtis prevencinių priemonių? Tikslingos prevencijos nėra, bet rizikos veiksnių vengimas ir didesnis dėmesys nėštumo eigai sumažina komplikacijų tikimybę.

Išvados

Velamentinis virkštelės prisitvirtinimas – reta, bet svarbi nėštumo patologija, sukelianti vaisiaus ir motinos riziką gimdymo metu. Ankstyva diagnostika ir tinkama medicininė priežiūra leidžia sumažinti galimas komplikacijas ir užtikrinti geriausią įmanomą nėštumo bei gimdymo baigtį. Ši būklė reikalauja glaudaus medicinos specialistų bendradarbiavimo ir atsakingos pacienčių informacijos bei stebėjimo viso nėštumo laikotarpiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *