Venų varikozė – tai viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ypatingai moteris. Ši būklė pasireiškia išsiplėtusiomis, išsiraizgiusiomis, dažnai matomomis paviršinėmis venomis, kurios dažniausiai pastebimos ant kojų. Nors venų varikozė dažnai laikoma estetine problema, iš tikrųjų ji gali sukelti nemalonių simptomų ir rimtų komplikacijų, jei nėra tinkamai gydoma. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra venų varikozė, jos priežastis, rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Kas yra venų varikozė?
Venų varikozė – tai lėtinis venų nepakankamumas, kai venų sienelės ir vožtuvai nusilpsta, dėl ko kraujas užsilaiko venose, jos išsiplečia, sustorėja ir tampa vingiuotos. Dažniausiai pažeidžiamos paviršinės kojų venos, nes apatinių galūnių venoms tenka didžiausias spaudimas, ypač stovint ar sėdint ilgesnį laiką.
Kaip susidaro venų varikozė?
Kraujas žmogaus organizme juda dviejomis pagrindinėmis kryptimis: nuo širdies į audinius (arterijomis) ir atgal į širdį (venomis). Kad kraujas iš kojų pakiltų aukštyn prieš gravitaciją, venose yra vožtuvai, neleidžiantys kraujui plūsti atgal. Jei šie vožtuvai susilpnėja ar pažeidžiami, kraujas pradeda „suktis ratu“ ir užsilaiko venose, sukeldamas jų išsiplėtimą bei varikozinius pakitimus.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Venų varikozė išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai tai – kelių rizikos veiksnių rezultatas. Suprasti, kas didina venų varikozės tikimybę, gali padėti laiku užkirsti kelią ligai arba ją pristabdyti.
Pagrindinės priežastys
- Paveldimumas – jei šeimos nariai turi šią būklę, rizika susirgti didesnė.
- Hormoniniai pokyčiai – ypač moterims per nėštumą, menopauzę ar vartojant kontraceptikus, nes hormonai veikia venų elastingumą.
- Amžius – su amžiumi venų sienelės ir vožtuvai susidėvi, sumažėja jų efektyvumas.
- Ilgalaikis stovėjimas ar sėdėjimas – sumažėja kraujo apytaka, didėja spaudimas kojų venoms.
- Antsvoris ar nutukimas – papildomas svoris didina krūvį kojų kraujagyslėms.
- Nėštumas – padidėjęs kraujo tūris ir auganti gimda stipriai spaudžia kojų venas.
- Sėdimas gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas skatina kraujo sąstovį.
Kiti veiksniai
- Dažnas aukštakulnių avėjimas
- Vidurių užkietėjimas (gali didinti spaudimą mažojo dubens venoms)
- Sunkių daiktų kilnojimas
- Rūkymas (silpnina kraujagyslių sieneles)
Simptomai ir ženklai
Nors kai kurie asmenys turi venų varikozę be jokių simptomų (tai vadinama besimptome eiga), dauguma žmonių susiduria su šiuos požymiais:
- Pavienės ar išsiraizgiusios, matomos, mėlynos ar violetinės venos kojose
- Jausmas, tarsi kojos būtų sunkios ar „maudžiančios“, ypač vakare ar ilgai stovint
- Deginimo, dilgčiojimo ar raumenų spazmų pojūtis kojose
- Patinimas ties kulkšnimis ar blauzdomis
- Niežulys aplink venas
- Plonesnė, sausa, patamsėjusi ar paraudusi oda virš pažeistų venų
Gali vystytis komplikacijos, pavyzdžiui, odos opos, paviršinių venų uždegimas (flebitas), kraujo krešulių susidarymas (tromboflebitas) ar net kraujavimas iš pažeistų venų.
Kaip diagnozuojama venų varikozė?
Dažniausiai gydytojui užtenka apžiūrėti paciento kojas ir įvertinti klinikinius požymius bei simptomus. Papildomi diagnostikos metodai taikomi norint tiksliai įvertinti kraujotaką, nustatyti pažeistų vožtuvų vietą ar atmesti rimtesnes problemas (pavyzdžiui, giliųjų venų trombozę).
Pagrindiniai diagnostiniai būdai
- Fizinė apžiūra – vertinamas venų išsiplėtimas, raudonio, opų, patinimo buvimas.
- Dupleksinis ultragarsinis tyrimas – nustato kraujo srautą, vožtuvų funkciją ir leidžia išmatuoti venų pažeidimus. Saugus, neskausmingas ir tikslus metodas.
- Kiti kraujotakos tyrimai – retai skiriami, jei reikia labai išsamios kraujotakos analizės (pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso venografija).
Venų varikozės gydymas
Venų varikozės gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų sunkumo, paciento poreikių ir kitų sveikatos veiksnių. Yra keli pagrindiniai gydymo būdai – nuo konservatyvaus (medikamentinio, gyvenimo būdo pokyčių) iki invazinių (operacinių) metodų.
Gyvenimo būdo keitimas ir savipriežiūra
- Fizinis aktyvumas – reguliari mankšta (ėjimas, plaukimas, dviračiai) aktyvina kraujotaką ir stiprina kojų raumenis.
- Svorių kontrolė – mažina apkrovą kojų venoms.
- Pailsinimas pakėlus kojas – bent 15 minučių kelis kartus per dieną padėti kojas aukščiau širdies lygio.
- Vengti ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo, kas 30–60 min. judėti ar atlikti keletą tempimo pratimų.
- Mūvėti kompresines kojines – jos spaudžia kojų venas, padeda kraujui efektyviau tekėti į viršų, sumažina patinimą ir diskomfortą (būtina rinktis gydytojo ar vaistininko rekomenduotas kojines).
- Vengti aukštakulnių bei siauros, aptemptos aprangos, kuri spaudžia kojas ar pilvą.
Medikamentinis gydymas
- Venotonikai – vaistiniai preparatai, stiprinantys kraujagyslių sieneles ir mažinantys uždegimą. Dažniausiai vartojamas kaip papildoma priemonė, retai efektyvus kaip vienintelis gydymas.
- Tepalai ir kremai nuo venų varikozės – gali trumpam sumažinti simptomus (patinimą, niežulį), bet pagrindinio poveikio venų būklei nedaro.
Minimaliai invaziniai ir chirurginiai gydymo būdai
- Sklrerosantinė (skleroterapija) – į išsiplėtusią veną suleidžiama speciali medžiaga, sukelianti venos sienelės uždegimą ir jos užakimą; naudojama mažesnėms ar vidutinio dydžio venoms.
- Endoveninė lazerinė abliacija ar radijo dažnio abliacija – per kateterį į veną įvedama šiluma ar lazeris, „užverdantys” veną iš vidaus; dažnai atliekama ambulatoriškai.
- Chirurginis šalinimas (flebektomija, strippingas) – taikomas didesnėms ar labai pažeistoms venoms, kai kitos priemonės neveiksmingos.
Visi invaziniai gydymo metodai turėtų būti atliekami tik gydytojui specialisto rekomendavus ir taikant atitinkamą paruošimą bei stebėseną. Po procedūrų dažnai rekomenduojama kurį laiką mūvėti kompresines kojines.
Komplikacijos
Nors varikozinės venos ne visada sukelia rimtų sveikatos problemų, negydoma būklė didina riziką komplikacijoms. Dažniausios jų:
- Trofinės opos – ilgainiui dėl kraujo sąstovio sutrinka odos mityba, atsiranda negyjančios žaizdos.
- Tromboflebitas – išsiplėtusių venų uždegimas, susidaręs kraujo krešulys gali sukelti stiprų skausmą ar net infekciją.
- Kraujavimas – pažeistos, arti odos esančios venos gali plyšti ir imti kraujuoti net nuo menko sužeidimo.
- Odos pakitimai – pigmentacija, storėjimas, uždegiminiai procesai.
Prevencija ir sveikos gyvensenos rekomendacijos
Nors genetikos pakeisti negalime, daugelio rizikos veiksnių galima išvengti ar bent jau sulėtinti ligos eigą. Efektyvios venų varikozės prevencijos priemonės:
- Išliekite fiziškai aktyvūs, ypač skirkite dėmesio kojų raumenų stiprinimui.
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Keiskite pozą – ilgai nesėdėkite ir nestovėkite vienoje vietoje, reguliariai darykite pertraukas judesiui.
- Dėvėkite patogią avalynę ir kuo rečiau rinkitės aukštakulnius.
- Venkite aptemptos aprangos, ypač spaudžiančios kojas ar pilvą.
- Pakelkite kojas, kai ilsitės, ypač po darbo dienos.
Jei pastebite pirmuosius venų pokyčius ar pajuntate nemalonius simptomus, verta kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas ar gyvenimo būdo korekcijos leidžia efektyviai suvaldyti ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjote stipriai išsiplėtusių, mėlynos ar violetinės spalvos venų.
- Atsirado stiprus skausmas, patinimas, oda virš venos tapo raudona ar karšta.
- Atsivėrė negyjančios žaizdos (trofinės opos) ant blauzdų ar kulkšnų.
- Prasidėjo staigus, nežymiai provokuotas kojų venų kraujavimas.
- Kojų skausmas stiprėja, sutrinka kasdienė veikla.
Venų varikozė yra dažna, bet valdoma ir gydoma būklė. Norint išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę, svarbu laiku kreiptis į specialistus, laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų ir neignoruoti pirmųjų simptomų. Ši informacija negali pakeisti gydytojo konsultacijos – dėl diagnozės ar gydymo būdų visada pasitarkite su medicinos specialistu.

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
