Vestibulinis neuritas

Vestibulinis neuritas – tai viena dažniausių periferinių galvos svaigimo priežasčių, sukelianti staigų ir stiprų pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimą. Šią būklę dažniausiai išprovokuoja virusinė infekcija, pažeidžianti prieangio (vestibulinio) nervą, kuris atsakingas už pusiausvyros signalų perdavimą iš vidinės ausies į smegenis. Nors vestibulinis neuritas gali sukelti didelį diskomfortą ir nerimą, dažniausiai jis nėra pavojingas gyvybei, tačiau reikalauja tinkamos diagnostikos bei gydymo siekiant išvengti komplikacijų.

Kas yra vestibulinis neuritas?

Vestibulinis neuritas – tai uždegiminis vestibulinio nervo pažeidimas, dėl kurio sutrinka signalų perdavimas iš vidinės ausies į galvos smegenų pusiausvyros centrą. Šis nervas yra viena iš dviejų pagrindinių VIII galvinio nervo šakų ir atsakingas tik už kūno padėties jutimą, o ne už klausą. Dažniausiai uždegimą išprovokuoja virusinės infekcijos, ypač sukeltos herpes viruso ar kitų peršalimo ligų. Medicinos literatūroje vestibulinis neuritas skiriamas nuo labirintito – pastarasis apima tiek vestibulinio nervo, tiek klausos aparato pažeidimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugeliui pacientų simptomai pasireiškia staiga ir būna itin intensyvūs, tačiau klausos sutrikimai ar spengimas ausyse paprastai nefiksuojami.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės priežastys

• Virusinės infekcijos: Dažniausiai vestibulinį neuritą sukelia virusai, tokie kaip Herpes simplex, sukeliantys nervinio audinio uždegimą. Dažnai būklė pasireiškia po kvėpavimo takų infekcijos arba peršalimo simptomų.
• Bakterinės infekcijos: Nors rečiau, vestibulinis nervas gali būti pažeidžiamas ir bakterijų.
• Imuniniai sutrikimai: Kartais uždegimą gali inicijuoti autoimuniniai procesai.
• Kiti veiksniai: Labai retais atvejais vestibulinis neuritas siejamas su stresu, nedideliais galvos traumomis ar kraujagysliniu nepakankamumu.

Rizikos veiksniai

• Peršalimo ar virusinių infekcijų sezoniškumas (ypač rudens-žiemos laikotarpiu).
• Silpnesnė imuninė sistema.
• Lėtinių ligų (pvz., diabetas, autoimuninės ligos) turėjimas.
• Stresas ar nuovargis, galintys padidinti virusinių infekcijų tikimybę.

Simptomai ir bendras klinikinis vaizdas

Pagrindinis vestibulinio neurito simptomas – staiga prasidėjęs stiprus galvos svaigimas (vertigo), kuris užklumpa netikėtai ir dažnai verčia žmogų jaustis nesaugiai vaikštant ar atliekant kasdienius veiksmus. Svaigimas paprastai trunkas nuo kelių valandų iki kelių parų ir lėtai silpnėja per keletą savaičių. Kiti būdingi simptomai:

• Pykinimas ir vėmimas;
• Judesių koordinacijos pablogėjimas – nestabili eisena, pusiausvyros praradimas;
• Skruzdelyno ar “svaigančios žemės” pojūtis net ir gulint;
• Dažniausiai jokių klausos sutrikimų ar skausmo ausyje (skirtumas nuo labirintito ar kitų ausų uždegimų);
• Padidėjęs jautrumas galvos judesiams – galvos pasukimas ar kilstelėjimas staigiai stiprina simptomus.

Daugumai pacientų būklė sunkiausia pirmą–antrą dieną, o simptomai palaipsniui silpnėja. Kartais lieka lengvas disbalanso ar nestabilumo jausmas dar keletą savaičių po ūminio periodo.

Kaip atskirti nuo kitų galvos svaigimo priežasčių?

Vestibulinį neuritą svarbu atskirti nuo kitų būklių, kurios sukelia galvos svaigimą ar pusiausvyros sutrikimą:

• Galvos smegenų insultas: Insultas gali pasižymėti svaigimu, tačiau dažnai pasireiškia ir kitais neurologiniais simptomais (silpnumas, jautrumo sutrikimai, kalbos sutrikimai).
• Meniere liga: Svaro klausos laikini sutrikimai ir spengimas ausyse.
• Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV): Sukelia trumpi, bet stiprūs galvos svaigimo epizodai dėl galvos padėties pokyčių. Svaigimas dažniausiai trunka kelias sekundes ar minutes.
• Labirintitas: Dažniau pasireiškia kartu su klausos pablogėjimu ir gali būti susijęs su ausies uždegimu.

Atskirti šias diagnozes svarbu todėl, kad gydymo strategijos ir prognozė gali smarkiai skirtis.

Diagnostika

Diagnozuojant vestibulinį neuritą, gydytojui ypač svarbu įvertinti simptomų trukmę, pobūdį, galimus lydinčius požymius bei atmesti kitas pavojingas ligas, sukeliančias svaigimą (pavyzdžiui, smegenų insultą).

Medicininė apžiūra

• Išsamus simptomų aptarimas: pradžios momentas, trukmė, sąsaja su galvos judesiais.
• Neurologinis ir otorinolaringologinis tyrimas: akių judesių vertinimas (nistagmas – nevalingi akių trūkčiojimai), pusiausvyros testai (t.y., Rombergo, Fukudos testas).
• Tikrinama, ar nėra klausos sutrikimų, ausų uždegimo požymių.

Instrumentiniai tyrimai

• Galvos smegenų vaizdiniai tyrimai: MRT ar (rečiau) KT atliekami, jei įtariama insulto rizika arba simptomai atipiniai (netipinis nistagmas, vyresnis amžius, lėta eiga, papildomi simptomai – stipri galvos skausmas, silpnumas, regos, kalbos ar jutimų sutrikimai).
• Vestibuliniai tyrimai: Specialūs testai (pvz., kalorinis testas, vaizdo galvos impulso testas) gali padėti įvertinti vestibulinio aparato funkciją.

Gydymas

Simptomus lengvinantis gydymas

• Vestibuloslėpąs vaistai: Trumpam skiriami medikamentai nuo svaigimo (pvz., betahistinas, dimenhidrinatas ar antihistamininiai preparatai) – ypač pirmosiomis ligos dienomis.
• Antiemetikai: Jei dominuoja pykinimas ir vėmimas, skiriami vaistai nuo pykinimo (pvz., ondansetronas, metoklopramidas).
• Poilsis: Ūminiu laikotarpiu rekomenduojamas ramus gulėjimas, vengimas staigių galvos judesių.
• Dekaliausia vengti ilgo vaistų vartojimo: Ilgalaikis vestibuloslėpiančių vaistų naudojimas gali lėtinti pasveikimą.

Vestibuliarinė reabilitacija

• Fizinės pratimai, skirti skatinti smegenų adaptaciją prie pusiausvyros signalų pokyčių, pagrįsti galvos, akių ir kūno koordinacija.
• Pratimai dažnai apima progresyvų galvos ir kūno judesių treniravimą saugioje aplinkoje, pradedant nuo paprastų manipuliacijų – laikui bėgant didinant sudėtingumą.
• Tinkamai parinkus reabilitacijos programą, pasveikimas dažniausiai pagreitėja, mažėja liekamųjų simptomų tikimybė.

Kada reikalingi kiti gydymo metodai?

• Jei priežastis – bakterinė infekcija, taikomas gydymas antibiotikais.
• Retais atvejais skiriamos kortikosteroidų tabletės siekiant sumažinti nervo uždegimą (tokio gydymo veiksmingumas vertinamas individualiai ir dažniausiai taikomas sunkiais ar ilgai trunkančiais atvejais).
• Svarbu atkreipti dėmesį, kad gydyti vestibulinį neuritą reikia tik prižiūrint gydytojui ir tiksliai laikytis jo nurodymų.

Prognozė ir pasveikimas

Prognozė sergantiems vestibuliniu neuritu paprastai yra gera. Dauguma pacientų pradeda jaustis geriau jau po kelių dienų, o per 2–3 savaites didžioji dalis pusiausvyros ir koordinacijos funkcijų atsistato. Retais atvejais, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, gali išlikti lengvas nestabilumo pojūtis ar padidintas jautrumas galvos judesiams dar kelis mėnesius.

Laiku pradėjus vestibuliarinę reabilitaciją ir atsakingai laikantis gydytojo rekomendacijų, visiškas pasveikimas dažniausiai pasiekiamas be ilgalaikių pasekmių.

Galimos komplikacijos

• Ilgai trunkantis galvos svaigimas ar disbalansas (ypač be reabilitacijos);
• Priepuolių baimė ar nerimas, galintis sutrikdyti kasdienį gyvenimą;
• Retai – nuolatinis pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei galvos svaigimas labai stiprus, lydi tirpimas, rankų ar kojų silpnumas, kalbos ar regos sutrikimas – būtina kuo skubiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti insulto požymiai.
• Kai simptomai nesilpnėja per kelias dienas arba vis stiprėja.
• Jei svaigimą lydi klausos pablogėjimas ar stiprus spengimas ausyse (galimas labirintitas arba kitos ausų ligos).
• Jei pasireiškia stiprus, neįprastas galvos skausmas.

Svarbu nepamiršti – savarankiška savigyda ir savigalba tokiu atveju nerekomenduojama. Tik gydytojas, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti tikslią diagnozę bei paskirti tinkamiausią gydymą.

Prevencija ir rekomendacijos

• Stiprinti imunitetą: laikytis sveikos mitybos, pakankamai ilsėtis, vengti streso.
• Laiku gydyti ir vengti užleistų kvėpavimo takų infekcijų.
• Palaikyti asmens higieną, ypač virusinių infekcijų sezono metu.
• Atsakingai laikytis gydytojo rekomendacijų po persirgto vestibulinio neurito.

Santrauka

Vestibulinis neuritas – dažna ir dažniausiai nesunkiai gydoma periferinio galvos svaigimo priežastis, pasireiškianti staigiu, stipriu pusiausvyros praradimu, pykinimu ir koordinacijos sutrikimais. Daugeliu atvejų ją sukelia virusinė infekcija, paveikianti vestibulinį nervą. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją ir nepradėti savigydos. Tinkama diagnostika, simptomus lengvinantis gydymas ir vestibuliarinė reabilitacija lemia gerą pasveikimą ir grįžimą į įprastą gyvenimą be ilgalaikių pasekmių.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.