Vėžiniai limfmazgiai: simptomai, diagnozė, stadijos nustatymas ir gydymo galimybės

Vėžiniai limfmazgiai – tai ne tik onkologų vartojamas terminas. Tai svarbi sąvoka visiems, kurie siekia geriau suprasti, kaip plinta vėžys, kokius simptomus jis gali sukelti ir kokie gydymo būdai taikomi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra limfmazgiai, kuo jie skiriasi, kai juose aptinkamos vėžinės ląstelės, kaip tai diagnozuojama ir ką reiškia gydymo bei prognozės požiūriu.

Kas yra limfmazgiai ir kokia jų funkcija?

Limfmazgiai – tai mažos pupelės formos struktūros, išsidėsčiusios visame kūne. Jie yra limfinės sistemos dalis ir atlieka filtrų bei imuninės gynybos funkciją. Kartu su limfagyslėmis limfmazgiai padeda organizmui kovoti su infekcijomis, šalinti nereikalingas ar pažeistas ląsteles.

Limfinės sistemos vaidmuo organizme

Limfinė sistema sudaryta iš limfagyslių, limfmazgių, blužnies, užkrūčio liaukos ir limfinio audinio žarnyne bei kituose organuose. Pagrindinės jos funkcijos:

• Skysčių balanso reguliavimas: grąžina audiniuose susikaupusį skystį į kraujotaką.
• Imuninė apsauga: limfmazgiuose sukoncentruotos imuninės ląstelės atpažįsta ir naikina mikroorganizmus bei pakitusias ląsteles.
• Atliekų šalinimas: padeda pašalinti ląstelių irimo produktus, baltymų perteklių, kai kurias toksines medžiagas.

Kaip limfmazgiai susiję su vėžiu?

Vėžinės ląstelės iš pirminio naviko židinio gali keliauti įvairiais keliais – krauju, limfa ar tiesiogiai įaugdamos į aplinkinius audinius. Kai jos patenka į limfagysles, su limfos srautu nukeliaujama į artimiausius limfmazgius. Ten vėžinės ląstelės gali:

• užstrigti ir būti sunaikintos imuninės sistemos,
• išlikti gyvybingos ir pradėti daugintis, sudarydamos vėžiniais pakitusį limfmazgį,
• toliau plisti į kitus, toliau esančius limfmazgius ar organus.

Kas yra vėžiniai limfmazgiai?

Terminu „vėžiniai limfmazgiai“ dažniausiai apibūdinami limfmazgiai, kuriuose nustatyta vėžinių ląstelių – tai gali būti tiek pirminiai limfmazgių navikai (limfomos), tiek metastazės iš kitų organų vėžio.

Metastazavę limfmazgiai

Metastazavę (antriniai) vėžiniai limfmazgiai atsiranda tuomet, kai vėžys prasideda viename organe (pvz., krūtyje, plaučiuose, žarnyne, prostatoje), o vėžinės ląstelės išplinta į regioninius limfmazgius. Pavyzdžiui:

• krūties vėžys dažnai plinta į pažasties limfmazgius,
• galvos ir kaklo navikai – į kaklo limfmazgius,
• plaučių vėžys – į tarpuplaučio limfmazgius,
• žarnyno vėžys – į pilvo ertmės limfmazgius.

Pirminiai limfmazgių navikai (limfomos)

Kita kategorija – limfomos, kai pats limfinis audinys tampa vėžiniu. Tokiu atveju vėžiniai limfmazgiai yra pirminis ligos židinys, o ne kito organo vėžio metastazės. Limfomos dažnai pasireiškia kelių limfmazgių padidėjimu įvairiose kūno vietose, karščiavimu, svorio kritimu ir naktiniu prakaitavimu.

Vėžinių limfmazgių simptomai

Vėžiniai limfmazgiai ne visada sukelia aiškius simptomus, ypač ankstyvose stadijose. Dažnai jie nustatomi atsitiktinai, atliekant vaizdinius tyrimus dėl kitos priežasties. Vis dėlto yra požymių, kurie gali kelti įtarimą.

Dažniausi požymiai

• Padidėję limfmazgiai: apčiuopiami kaip gumbeliai po oda kakle, pažastyse, kirkšnyse ar kitose vietose.
• Kietumas ir nejudrumas: vėžiniai limfmazgiai dažnai būna kietesni ir mažiau paslankūs nei uždegiminiai.
• Neskausmingumas: skirtingai nei infekcijos metu, vėžiniai limfmazgiai dažniausiai yra neskausmingi.
• Bendrieji simptomai: ilgalaikis nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas.
• Suspaudimo simptomai: jei padidėję limfmazgiai spaudžia šalia esančias struktūras, gali atsirasti kosulys, dusulys, rijimo sutrikimai ar skausmas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:

• limfmazgis padidėjęs ilgiau nei 3–4 savaites,
• jis didėja arba atsiranda naujų padidėjusių mazgų,
• limfmazgis yra kietas, nelygus, prastai juda,
• pridedami bendrieji simptomai – karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, nuolatinis silpnumas.

Kaip diagnozuojami vėžiniai limfmazgiai?

Diagnozei svarbu ne tik nustatyti, kad limfmazgis yra padidėjęs, bet ir išsiaiškinti, kas tai lėmė – uždegimas, gerybinės priežastys ar vėžys. Tam naudojamas kelių etapų ištyrimas.

Gydytojo apžiūra ir anamnezė

Pirmiausia gydytojas surenka ligos istoriją ir apžiūri pacientą:

• apčiuopia limfmazgius kakle, pažastyse, kirkšnyse,
• įvertina jų dydį, konsistenciją, skausmingumą, judrumą,
• klausia apie gretutinius simptomus (karščiavimą, infekcijas, svorio pokyčius).

Vaizdiniai tyrimai

Norint tiksliau įvertinti limfmazgių būklę, taikomi vaizdiniai tyrimai:

• Ultragarsinis tyrimas: padeda įvertinti paviršinius ir kai kuriuos gilesnius limfmazgius, jų struktūrą ir kraujotaką.
• Kompiuterinė tomografija (KT): naudoja rentgeno spindulius, leidžia įvertinti limfmazgius krūtinėje, pilve, dubenyje.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): ypač naudinga vertinant limfmazgius šalia jautrių struktūrų, pvz., galvos ir kaklo srityje.
• PET-KT tyrimas: padeda nustatyti metabolinį aktyvumą ir aptikti vėžinius židinius visame kūne.

Biopsija – pagrindinis patvirtinimo metodas

Galutinė diagnozė, ar limfmazgis yra vėžinis, nustatoma atlikus biopsiją – paėmus dalį ar visą limfmazgį histologiniam ištyrimui.

1. Plonos adatos aspiracinė biopsija: adata paimamas ląstelių mėginys. Tinka pirminiam įvertinimui, bet ne visada pakanka tiksliai ligos tipui nustatyti.
2. Storos adatos (trepan) biopsija: paimamas audinio cilindras, leidžiantis geriau įvertinti limfmazgio struktūrą.
3. Chirurginis limfmazgio pašalinimas: visas limfmazgis pašalinamas operacijos metu ir ištiriamas mikroskopu. Tai dažnai daroma įtariant limfomą ar vertinant vėžio išplitimą.

Patologas nustato, ar limfmazgyje yra vėžinių ląstelių, iš kokio audinio jos kilusios, kokio tipo ir laipsnio navikas. Ši informacija lemia tolesnį gydymą ir prognozę.

Vėžinių limfmazgių reikšmė stadijai ir prognozei

Limfmazgių pažeidimas yra vienas svarbiausių veiksnių, nustatant vėžio stadiją. Daugelyje onkologinių ligų stadijos aprašomos pagal TNM sistemą:

• T (tumor): pirminio naviko dydis ir išplitimas.
• N (nodes): limfmazgių pažeidimo buvimas, skaičius ir lokalizacija.
• M (metastasis): tolimų metastazių buvimas ar nebuvimas.

Kaip limfmazgiai veikia prognozę?

Bendru atveju:

• jei vėžinės ląstelės nenustatomos limfmazgiuose, prognozė dažnai yra geresnė,
• vieno ar kelių regioninių limfmazgių pažeidimas reiškia didesnę atkryčio riziką ir gali lemti intensyvesnį gydymą,
• daugybinis ar tolimų limfmazgių pažeidimas dažniausiai rodo labiau išplitusią ligą ir sudėtingesnę prognozę.

Gydymo galimybės

Vėžinių limfmazgių gydymas visada derinamas su pirminio vėžio gydymu ir priklauso nuo vėžio tipo, stadijos, paciento amžiaus, sveikatos būklės bei kitų veiksnių.

Chirurginis limfmazgių šalinimas

Chirurgija dažnai taikoma, kai tikslas – pašalinti tiek pirminį naviką, tiek metastazių paveiktus limfmazgius:

• Sentinelinis (sarginis) limfmazgis: pirmasis limfmazgis, į kurį išteka limfa iš naviko srities. Jo biopsija padeda nuspręsti, ar būtina platesnė limfmazgių pašalinimo operacija.
• Regioninė limfadenektomija: kelių ar visos grupės limfmazgių pašalinimas (pvz., pažasties, kirkšnies, tarpuplaučio).

Chirurginis limfmazgių šalinimas gali sumažinti ligos atkryčio riziką, tačiau susijęs su komplikacijomis – pavyzdžiui, galimu limfos tekėjimo sutrikimu ir limfedema (patinimu).

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija pasitelkia didelės energijos spindulius vėžinėms ląstelėms naikinti. Ji gali būti taikoma:

• po chirurginio limfmazgių pašalinimo, kai siekiama sunaikinti likusias mikroskopines vėžio ląsteles,
• kaip pagrindinis gydymo metodas, jei chirurgija negalima,
• palengvinant simptomus, kai padidėję vėžiniai limfmazgiai spaudžia kitus organus.

Vaistinis gydymas: chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija

Kadangi vėžinės ląstelės gali būti išplitusios ne tik viename limfmazgyje, dažnai reikalingas sisteminis gydymas:

• Chemoterapija: vaistai, veikiantys visame organizme ir naikinantys greitai besidalijančias ląsteles. Ypač svarbi gydant limfomas ir sistemines metastazes.
• Imunoterapija: stimuliuoja imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles (pvz., kontrolinių taškų inhibitoriai, monokloniniai antikūnai).
• Taikinių terapija: veikia specifines molekules ar signalinius kelius, būdingus vėžinėms ląstelėms, ir gali būti skiriama atsižvelgiant į naviko genetinius ypatumus.

Gyvenimas su vėžiniais limfmazgiais ir stebėsena

Net ir sėkmingai nustačius bei gydžius vėžinius limfmazgius, svarbi tolesnė priežiūra ir gyvenimo būdo korekcija.

Reguliarūs kontroliniai tyrimai

Po gydymo pacientams sudaromas individualus stebėsenos planas:

• reguliarūs vizitai pas onkologą,
• fizinė apžiūra ir limfmazgių palpacija,
• kraujo tyrimai,
• periodiniai vaizdiniai tyrimai (pvz., KT, MRT, ultragarsas), jei reikia.

Gyvenimo kokybės palaikymas

Pacientams gali prireikti:

• limfedemos profilaktikos ir gydymo (fiziniai pratimai, kompresinės priemonės, kineziterapija),
• psichologinės pagalbos ir onkopsichologo konsultacijų,
• mitybos specialisto pagalbos, palaikant tinkamą kūno svorį ir imunitetą.

Vėžiniai limfmazgiai – tai svarbus signalas, kad vėžys gali būti išplitęs už pirminio židinio ribų, tačiau pats šis terminas dar nereiškia beviltiškos situacijos. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai leidžia anksti nustatyti limfmazgių pažeidimą, o įvairūs gydymo būdai – nuo chirurgijos ir spindulinės terapijos iki chemoterapijos, imunoterapijos ir taikinių terapijos – suteikia galimybių veiksmingai kontroliuoti ligą. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją, savalaikis ištyrimas ir nuoseklus gydymo plano laikymasis yra esminiai veiksniai, didinantys sėkmingo gydymo ir geresnės gyvenimo kokybės tikimybę.