Vidinio šoninio raiščio plyšimas

Vidinio šoninio raiščio plyšimas – dažna trauma, su kuria susiduria tiek profesionalūs sportininkai, tiek aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės. Šis raištis yra viena svarbiausių kelio sąnario struktūrų, stabilizuojančių sąnarį ir apsaugančių jį nuo netaisyklingų judesių. Vidinio šoninio raiščio plyšimas ne tik sukelia stiprų skausmą ir diskomfortą, bet ir gali ilgai riboti judėjimą, todėl svarbu suprasti šios traumos priežastis, simptomus, gydymo galimybes bei profilaktikos priemones. Tai straipsnis, kuriame remiamasi moksliškai pagrįsta informacija ir atsakymai pateikiami paprastai, suprantamai ir patikimai.

Kas yra vidinis šoninis raištis?

Vidinis šoninis raištis (lot. ligamentum collaterale mediale, dažnai trumpinamas kaip VŠR ar MCL – medial collateral ligament) yra raištis, esantis kelio sąnario vidinėje pusėje. Jis jungia šlaunikaulio vidinę dalį prie blauzdikaulio, sudarydamas tvirtą atramą iš vidinės kelio pusės. Pagrindinė raiščio funkcija – saugoti kelio sąnarį nuo šoninių, į vidų nukreiptų jėgų ir padėti išlaikyti sąnario stabilumą judant ar atliekant staigius judesius. Vidinis šoninis raištis kartu su išoriniu šoniniu raiščiu ir kitomis kelio struktūromis (pvz., kryžminiais raiščiais, meniskais) sudaro svarbų stabilizavimo mechanizmą.

Vidinio šoninio raiščio plyšimo priežastys

Vidinio šoninio raiščio plyšimas dažniausiai įvyksta dėl tiesioginio ar netiesioginio mechaninio poveikio kelio sąnariui. Tarp pagrindinių traumavimo priežasčių minimos:

• Staigūs šoniniai smūgiai į kelio išorinę pusę – dažniausiai pasitaiko futbolo, krepšinio, regbio žaidėjams arba slidinėjant.
• Sąnario užsukimas, sublembimas ar pasukimas pritūpimo ar šuolio metu – ypač jei koja fiksuota, o viršutinė kūno dalis juda į kitą pusę.
• Per didelė kelio sąnario įtampa ar išorinė rotacija – gali kilti kasdienėje veikloje nesėkmingai užlipus, nukritus ar slystelėjus.
• Kontaktinės sporto šakos ir aktyvios fizinės veiklos – didina traumos riziką dėl didelio greičio, aštrių judesių, dažnų sustojimų ir krypties pakeitimų.
• Susilpnėję ar anksčiau traumuoti kelio raiščiai – didesnė pasikartojimo tikimybė.

Vidinio šoninio raiščio plyšimas taip pat gali būti kartu su kitų kelio struktūrų pažeidimu, pvz., priekinio kryžminio raiščio ar meniskų sužalojimais. Tokios kombinuotos traumos reikalauja sudėtingesnio gydymo ir ilgesnės reabilitacijos.

Plyšimo sunkumo laipsniai

Medikų praktikoje vidinio šoninio raiščio traumos skirstomos į tris laipsnius, priklausomai nuo plyšimo sunkumo:

• I laipsnis (dalinis patempimas): minimalus raiščio plyšimas, išsaugomas stabilumas, jaučiamas skausmas, nedidelis tinimas.
• II laipsnis (dalinis plyšimas): dalis raiščio skaidulų nutrūksta, kelio stabilumas sumažėja, tinimas ir skausmas stipresni, gali kilti sunkumų einant ar lankstant kelį.
• III laipsnis (pilnas plyšimas): raištis visiškai nutrūksta, ryškus kelio nestabilumas, stiprus skausmas, dažnai neįmanoma atsistoti ar remtis sužeista koja.

Atliekant gydymą ir prognozuojant pasveikimą, itin svarbu nustatyti, kokio sunkumo yra plyšimas.

Pagrindiniai simptomai

Kaip atpažinti vidinio šoninio raiščio plyšimą?

Pagrindiniai šios traumos simptomai pasireiškia greitai po traumos momento. Jie gali skirtis pagal sunkumo laipsnį, tačiau dažniausiai stebimi:

• Skausmas vidinėje kelio pusėje, ypač spaudžiant ar judinant kelį.
• Patinimas, dažniausiai per kelias valandas po traumos.
• Automatinis kelio standumas ar sustingimas – sunkiau lankstytis ar ištiesti koją.
• Keliaus nestabilumo jausmas arba “išsprūdimo” pojūtis.
• Kraujosruvos vidaus ar aplink kelį (gali atsirasti per kelias dienas).
• Tam tikrais atvejais – ” traumos metu.

Simptomų intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio skausmo ir patinimo iki stipraus skausmo, kuris neleidžia remtis koja.

Diagnozė ir tyrimai

Pastebėjus minėtus simptomus po traumos, ypač jei sunku vaikščioti ar jaučiamas kelio nestabilumas, rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu-traumatologu. Savidiagnostika šiuo atveju nėra tinkama, nes net ir nedideliai traumos gali paslėpti sudėtingesnius kelio pažeidimus.

Diagnozė nustatoma remiantis:

• Išsamia anamneze – gydytojas klausia apie traumos aplinkybes, pojūčius, simptomų pradžią.
• Klinikiniu ištyrimu – vertinamas kelio judrumas, stabilumas, spaudžiamieji taškai, skausmo pobūdis.
• Specialiais stabilumo testais (pvz., stumimo testas, varus-valgus testas)
• Instrumentiniais tyrimais:
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – patikimiausias būdas tiksliai įvertinti raiščių, meniskų bei kitų kelio minkštųjų audinių pažeidimą.
• Ultragarsas – naudingas ūminėje stadijoje, bet mažiau tikslus.
• Rentgeno nuotrauka – padeda atmesti kaulo lūžius, tačiau raiščių pažeidimų dažnai nerodo.

Teisinga ir savalaikė diagnozė leidžia individualizuoti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Gydymas

Kada reikalinga operacija?

Daugeliu atvejų vidinio šoninio raiščio plyšimas gali būti gydomas konservatyviai, t. y. be operacijos. Tačiau gydymo taktika priklauso nuo plyšimo laipsnio ir gretutinių pažeidimų.

• I ir II laipsnio plyšimai – dažniausiai gydomi poilsio režimu, specialiais kelio įtvarais, šalčio aplikacijomis, skausmą malšinančiais bei uždegimą mažinančiais vaistais ir individualia kineziterapija.
• III laipsnio plyšimas (pilnas plyšimas) – kartais gali prireikti chirurginės rekonstrukcijos, ypač jei kelio sąnarys labai nestabilus, arba jei pažeisti ir kiti raiščiai ar meniskai.

Operacinis gydymas rekomenduojamas ir tais atvejais, kai nėra teigiamo atsako į konservatyvų gydymą arba kai plyšimas labai komplikuotas.

Pagrindiniai gydymo etapai

• Atsitraukimas nuo fizinės veiklos – svarbu neapkrauti pažeisto kelio, vengti staigių judesių, šuolių, sporto veiklos.
• Įtvarų ar specialių ortozių nešiojimas – padeda apsaugoti kelį ir užtikrina reikalingą stabilumą gijimo laikotarpiu.
• Šalčio kompresai – ankstyvoje stadijoje mažina patinimą ir skausmą (kelioms dienoms).
• Vaistai – dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skiriami skausmui ir uždegimui slopinti.
• Kineziterapija – pratimai, stiprinantys šlaunies, blauzdos ir kelio raumenis, didinantys sąnario lankstumą bei atstatantys pilną funkciją.
• Lėta ir laipsniška grįžtis prie aktyvaus gyvenimo būdo – po gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijų ir rekomendacijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad savarankiškas vaistų vartojimas ar per ankstyvas grįžimas prie sporto gali pailginti gijimą ir padidinti komplikacijų tikimybę.

Komplikacijos

Nors daugelis vidinio šoninio raiščio plyšimų išgyja be ilgalaikių padarinių, neatpažinta ar netinkamai gydyta trauma gali sukelti kelias komplikacijas:

• Ilgalaikį kelio nestabilumą.
• Pasikartojančius kelio sąnario patempimus ar išnirimus.
• Lėtinius skausmus ar kelio sąstingį.
• Antrinį sąnario kremzlės pažeidimą (artrozę).
• Sumažėjusį kelio sąnario judrumą.

Tinkama reabilitacija ir gydytojo priežiūra ženkliai mažina ilgalaikių komplikacijų riziką.

Profilaktika ir patarimai

Kaip sumažinti vidinio šoninio raiščio plyšimo tikimybę?

• Stiprinti šlaunies ir blauzdos raumenis, gerinant kelio sąnario stabilumą.
• Atlikti reguliarius tempimo ir apšilimo pratimus prieš sportą ar intensyvesnę veiklą.
• Naudoti tinkamą sporto įrangą, avalynę ir kelio apsaugas kontaktinėms sporto šakoms.
• Vengti pernelyg didelio krūvio ar nuovargio – ilsėtis tarp treniruočių periodų.
• Kreipti dėmesį į tinkamą techniką, ypač atliekant šuolius, staigius sustojimus ar posūkius.

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti traumų, profilaktinių priemonių laikymasis sumažina riziką ir padeda išsaugoti kelio sąnario sveikatą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei po traumos pastebimi šie požymiai, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją:

• Stiprus skausmas kelio vidinėje pusėje, kuris negerėja keletą dienų.
• Akivaizdus kelio sąnario nestabilumas, sunku remtis koja.
• Didelis patinimas, kraujosruvos ar nesugebėjimas lankstyti kelio.
• Pakilusi kūno temperatūra, paraudimas ar didėjantis skausmas (gali rodyti infekciją ar komplikacijas).

Ankstyvas kreipimasis pagalbos padeda laiku nustatyti tikslią diagnozę, parinkti efektyvų gydymą ir užkirsti kelią ilgalaikėms sveikatos problemoms.

Išvados

Vidinio šoninio raiščio plyšimas – rimta kelio sąnario trauma, kuri gali apriboti judėjimą, kasdienę veiklą ir sportinę karjerą. Tačiau dėl pažangios diagnostikos, konservatyvių ir chirurginių gydymo metodų dauguma pacientų sėkmingai grįžta prie aktyvaus gyvenimo būdo. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, nedelsti kreiptis į gydytoją ir laikytis individualios gydymo bei reabilitacijos programos. Prieš grįžtant prie aktyvios veiklos būtina kruopščiai įvertinti kelio stabilumą ir fizinį pasirengimą. Tinkama profilaktika ir dėmesys savo kūnui padeda sumažinti ne tik vidinio šoninio raiščio, bet ir kitų kelio traumų riziką.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.