Vidurių šiltinė (dar vadinama tifusu arba tyfoidine karštine) – tai infekcinė bakterinė liga, kurią sukelia Salmonella Typhi bakterija. Šis susirgimas paplitęs visame pasaulyje, bet dažniausiai diagnozuojamas šalyse, kuriose sanitarinės sąlygos nepatenkinamos ar nėra pakankamos švaraus geriamojo vandens prieigos. Vidurių šiltinė gali būti rimta, net gyvybei pavojinga liga, jei ją tinkamai nesprendžiama. Šiame straipsnyje apžvelgsime vidurių šiltinės priežastis, užsikrėtimo kelius, simptomus, diagnostiką, gydymą, galimas komplikacijas ir profilaktikos būdus.
Kas yra vidurių šiltinė?
Vidurių šiltinė – tai sisteminė bakterinė infekcija, kuri pažeidžia žarnyno gleivinę ir įvairius vidaus organus. Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra Salmonella enterica ser. Typhi (S. Typhi) bakterija. Rečiau, tačiau būna atvejų, kai ligą sukelia artimai susijusi Salmonella Paratyphi, tada diagnozuojama paratifinė karštinė. Nors simptomai gali būti panašūs, paratifas dažniausiai būna lengvesnis už tipišką vidurių šiltinę.
Plitimas ir užsikrėtimo keliai
Užsikrėtimo šaltiniai
- Užsikrėtęs žmogus. Vienintelis vidurių šiltinės šaltinis yra sergantis arba bakteriją nešiojantis žmogus, kuris ją išskiria su išmatomis arba kartais su šlapimu.
- Netiesioginis plitimas. Virusas patenka į aplinką per užterštą vandenį ar maistą, kai pastarieji buvo kontaktavę su užsikrėtusio žmogaus išmatomis.
Infekcijos kelias
- Užterštas vanduo ar maistas. Dažniausiai žmonės užsikrečia vartodami užterštą vandentiekio vandenį, žalius vaisius ar daržoves, prastai apdorotą maistą.
- Asmens higienos stoka. Ligos paplitimą skatina prastos higienos sąlygos, neplautos rankos po tualeto, nesilaikoma bendrų švaros taisyklių ruošiant maistą.
Vidurių šiltinė netiesiogiai neplinta nuo žmogaus prie žmogaus oro lašeliniu keliu – tam būtinas bakterijų patekimas į virškinamąjį traktą.
Vidurių šiltinės simptomai
Pirmieji simptomai pasireiškia 6–30 dienų po bakterijos patekimo į organizmą. Liga vystosi lėtai, simptomai gali būti migloti, ypač pradžioje.
Pagrindiniai simptomai
- Ilgai trunkanti karščiavimas. Ištisinis ar banguojantis karščiavimas, dažniausiai kylantis iki 39–40°C.
- Bendras silpnumas, nuovargis. Juntamas nuolatinis silpnumas, vangumas, sumažėjęs darbingumas.
- Virškinimo sutrikimai. Pilvo skausmas (dažniausiai dešiniojo klubakaulio srityje), pilvo pūtimas, apetito nebuvimas ar pykinimas, galimas vėmimas.
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Iš pradžių dažnesnis užkietėjimas, tačiau vėliau dažnai pasireiškia viduriavimas (vadinamosios „žirninės sriubos” konsistencijos išmatos).
- Galvos skausmas, apatija. Taip pat gali atsirasti sumišimo požymių ar net lengvų haliucinacijų.
- Būdingas bėrimas. Apie antrąją–trečiąją ligos savaitę ant krūtinės ar pilvo gali išberti rausvomis dėmelėmis (rozėle), kurios išnyksta paspaudus.
- Retkarčiais – kosulys, gerklės skausmas.
Kiti, retesni simptomai
- Raumenų skausmai
- Kepenų ar blužnies padidėjimas
- Prakaitavimas naktimis
- Sąmonės aptemimas, mieguistumas
Negydoma liga progresuoja ir gali sukelti sunkias komplikacijas. Ilgai trunkantis karščiavimas išsekina organizmą, didėja komplikacijų rizika.
Diagnozė
Kaip nustatoma vidurių šiltinė?
Diagnozuoti vidurių šiltinę tik pagal simptomus sudėtinga, nes jie būdingi ir kitoms infekcinėms ligoms (pvz., maliarijai, bruceliozei, tuberkuliozei, leptospirozei, ūmiems žarnyno uždegimams). Todėl būtini specialūs laboratoriniai tyrimai.
- Kraujo pasėlis. Antroji–pirmoji ligos savaitė – jautriausias diagnostinis metodas. Nuo karščiavimo pradžios atliktas kraujo pasėlis gali patvirtinti S. Typhi bakterijos buvimą.
- Išmatų ar šlapimo pasėliai. Šie tyrimai daugiau naudingi vėlesnėse ligos stadijose ar atkryčio atvejais.
- Serologiniai tyrimai. Widal testas ar kiti serologiniai metodai gali padėti nustatyti specifinius antikūnus prieš Salmonella Typhi, tačiau jų patikimumas ribotas.
- Bendrieji kraujo tyrimai. Rodo uždegiminius rodiklius, anemiją, tačiau nėra specifiški būtent šiai ligai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei po kelionės į tropines ar besivystančias šalis, ar po kontakto su galimai infekcijos šaltiniais, pasireiškė ilgalaikis karščiavimas, pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai. Tik specialistas gali objektyviai įvertinti situaciją ir paskirti tinkamus laboratorinius tyrimus.
Gydymas
Antibiotikai – gydymo pagrindas
Vidurių šiltinė gydoma specialiais antibiotikais, kurie naikina Salmonella Typhi. Dažniausiai naudojami šie preparatai:
- Ciprofloksacinas
- Azitromicinas
- Ceftriaksonas
Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo bakterijų jautrumo ir regioninio atsparumo. Kai kuriose šalyse Salmonella Typhi jau atspari kai kuriems antibiotikams – tokiu atveju tenka skirti alternatyvius medikamentus.
Simptominis gydymas
- Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atstatymas (ypač jei viduriuojama ar vemiama)
- Prireikus, antipiretikai (karščiavimą mažinantys vaistai)
- Dieta: lengvai virškinamas, kaloringas maistas, pakankamas kiekis skysčių
Svarbu pabrėžti, kad gydymui būtina gydytojo priežiūra. Savarankiškas gydymas ar antibiotikų vartojimas be konsultacijos pavojingas – gali sukelti atsparumo išsivystymą ir apsunkinti gydymą.
Gydymo trukmė
Antibiotikų kursas paprastai trunka 7–14 dienų. Dauguma pacientų pasveiksta be komplikacijų, jei diagnozė nustatoma anksti ir gydymas pradėtas laiku.
Galimos komplikacijos
Nors dauguma sergančiųjų pasveiksta, netinkamai arba pavėluotai gydoma vidurių šiltinė gali sukelti pavojingas komplikacijas:
- Žarnyno prakiurimas. Viena sunkiausių komplikacijų, kai uždegimas sukelia žarnos sienelės perforaciją. Tokiu atveju reikalinga skubi chirurginė pagalba.
- Kraujavimas iš žarnyno.
- Sepsis (kraujo užkrėtimas).
- Kepenų, blužnies ar kitų vidaus organų pažeidimai.
- Psichikos sutrikimai, deliriumas. Pastebima sunkios ligos stadijose.
- Lėtinis bakterijų nešiojimas. Net ir pasveikus, dalis žmonių (ypač vyresnio amžiaus ar turintys tulžies akmenligę) gali ilgai išskirti bakteriją ir tapti infekcijos šaltiniu.
Prognozė dažniausiai gera, tačiau negydoma vidurių šiltinė gali būti mirtina apie 10–20 procentų atvejų.
Vidurių šiltinės prevencija
Asmens ir bendruomenės higiena
- Nesinaudokite nepatikrintais vandens šaltiniais, ypač keliaudami į šalis, kuriose ligos paplitimas didesnis.
- Venkite žalio ar nepakankamai apdoroto maisto (ypač vaisių ir daržovių, kurių negalite nulupti ar nuplauti geriamuoju vandeniu).
- Reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač prieš valgį ir po tualeto.
- Saugokite maistą nuo sąlyčio su musėmis ir kitais vabzdžiais.
- Ruošdami maistą ir gėrimus, laikykitės švaros reikalavimų.
Skiepai
Yra efektyvių vakcinų nuo vidurių šiltinės, kurias rekomenduojama skirti:
- Kelionių į endemines (dažniau užsikrėtimo) zonas metu
- Dirbant su pacientais ar aplinkoje, kur didesnė užsikrėtimo rizika
Vakcinų apsauga nėra šimtoprocentinė, todėl net paskiepyti asmenys turi laikytis higienos taisyklių.
Maisto ir vandens saugumo priemonės
- Vandens virinimas ar valymas filtrais
- Vengimas neapdoroto pieno produktų
- Maisto gaminimas iki pakankamos temperatūros
Pabaigai
Vidurių šiltinė – rimta, tačiau efektyviai diagnozuojama ir gydoma bakterinė infekcija. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, tinkamai išsitirti ir gydytis pagal gydytojo rekomendacijas. Asmeninė higiena, tinkama vandens ir maisto sauga bei, reikalui esant, skiepai – pagrindinės prevencijos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo šios ligos. Jei įtariate, kad galėjote užsikrėsti ar pasireiškė ilgalaikis karščiavimas po kelionės į rizikos šalis, niekada nedeliskite kreiptis į gydytoją. Modernios diagnostikos ir gydymo priemonės užtikrina palankią prognozę, jei pasirūpinama laiku.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
