Vienatvė tampa vis aktualesne šiuolaikinės sveikatos problema, dažnai lyginama su kitais žalingais įpročiais. Dažnai girdimas teiginys, kad vienatvės poveikis žmogaus sveikatai prilygsta rūkymo žalai – net ir tiek, kiek surūkyti 15 cigarečių per dieną. Ar šis palyginimas pagrįstas? Koks tikrasis vienatvės poveikis organizmui? Ir ar galime imtis veiksmų, kad apsaugotume save ir artimuosius?
Kas yra vienatvė ir kodėl ji pavojinga?
Vienatvė – tai subjektyvus nepakankamo socialinio ryšio jausmas, kai žmogus trokšta artumo ar ryšio, tačiau jo nejaučia. Tai nėra paprasčiausias buvimas vienam – daug kas gali jaustis vieniši, nors turi šeimą, draugų ar net kolegų aplinkoje.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė vienatvė turi neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Ji siejama su didesne depresijos, nerimo, miego sutrikimų, širdies ligų ir net ankstyvos mirties rizika. Pasak 2015 m. Johno Cacioppo, vieno žymiausių vienatvės tyrėjų, tyrimų, socialinė izoliacija didina uždegiminių procesų lygį organizme ir silpnina imuninės sistemos atsaką.
Iš kur atsirado 15 cigarečių per dieną palyginimas?
Garsusis palyginimas, kad vienatvė tokia pat žalinga kaip 15 cigarečių per dieną, kilo iš kelių svarbiausių visuomenės sveikatos tyrimų. Vienas jų – 2010 metais paskelbta metaanalizė medicinos žurnale „PLoS Medicine“, kurioje apžvelgti daugiau nei 300 000 žmonių duomenys. Ši analizė parodė, kad silpni socialiniai ryšiai yra susiję su 50 % didesne ankstyvos mirties rizika, nepriklausomai nuo kitų veiksnių.
Panašiai Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos ekspertė dr. Julianne Holt-Lunstad savo darbuose pabrėžia, kad pavienių žmonių mirtingumas dėl socialinės izoliacijos prilygsta žalingiausių elgsenų – rūkymo ar nutukimo poveikiui, o kartais ir viršija jį. Tai nereiškia, kad vienatvė tiesiogiai veikia organizmą taip, kaip cigaretės, tačiau poveikis bendrai sveikatai ir mirties rizikai gali būti lygiai toks pat reikšmingas.
Kaip vienatvė veikia organizmą fiziologiškai?
Stresas ir imuninės sistemos nusilpimas
Vienatvė – stiprus psichologinis stresas, kurio metu didėja „streso hormono“ kortizolio lygis kraujyje. Nuolatinis streso hormonų kaupimasis ilgainiui slopina imuninę sistemą, sukelia uždegimą ir didina širdies, kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų riziką.
Miego sutrikimai ir nuovargis
Asmenys, jaučiantys vienatvę, dažnai skundžiasi prastesne miego kokybe. Mokslininkai tai sieja su nuolatiniu psichologinės grėsmės jausmu – „savigynos“ būsena, kuri neleidžia atsipalaiduoti net ir ilsintis. Ilgėjant laiko tarpui šis nuovargis kaupiasi, silpnina dėmesį, darbingumą ir didina lėtinio nuovargio sindromo tikimybę.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Palyginimas su rūkymu nėra atsitiktinis – ir vienatvė, ir rūkymas tiesiogiai siejami su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu. Tyrimai rodo, kad socialinės izoliacijos veikiami žmonės dažniau serga hipertenzija, jiems dažnesni širdies smūgiai ar insultai. Manoma, kad prie to prisideda stresas, uždegiminiai procesai ir sveikesnio elgesio (tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo, savalaikės medicininės pagalbos) stoka.
Vienatvė ir psichinė sveikata
Bene greičiausiai pajuntamas vienatvės padarinys – psichinė būsena. Ilgalaikė vienatvė stipriai susijusi su depresija, nerimu ir padidėjusia suicido rizika. Kai trūksta socialinio palaikymo, sunku įveikti kasdienius sunkumus, išlaikyti motyvaciją rūpintis savimi. Vieniši žmonės dažniau vartoja alkoholį, rūkymo ar kitas žalingas medžiagas kaip „pagalbos“ priemonę, o tai dar labiau sunkina sveikatos situaciją.
Palyginimas su rūkymo žala: mitas ar realybė?
Nors frazė „tiek pat žalinga, kiek 15 cigarečių per dieną“ gali pasirodyti gana šokiruojanti, mokslinėje bendruomenėje sutariama, jog šis palyginimas – daugiau metafora, padedanti atkreipti dėmesį į vienatvės svarbą. Tiesiogiai lyginti biologinius procesus būtų netikslu: cigarečių dūmai tiesiogiai ardo plaučius ir kraujagysles, o vienatvė veikia per sudėtingą emocinių ir fiziologinių reakcijų tinklą.
Tačiau poveikis bendrajai sveikatai, ypač lėtinių ligų rizikai ir mirtingumui, iš tiesų yra labai svarus. Tai aiški medicininė priežastis, kodėl socialiniai ryšiai turi būti laikomi ne mažiau svarbia sveikatos dalimi nei judėjimas ar subalansuota mityba.
Kaip atpažinti pavojingą vienatvę?
- Dažnas liūdesys, motyvacijos stoka ar tuštumos pojūtis
- Vengimas bendrauti ar sunkumas užmegzti ryšius net su pažįstamais žmonėmis
- Mažesnis susidomėjimas įprasta veikla
- Padidėjęs alkoholio, maisto ar kitų žalingų medžiagų vartojimas
- Miego sutrikimai, nerimas, prasta miego kokybė
Jei bent keli iš šių požymių lydi nuolat ar užsitęsia kelias savaites, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu arba atvirai pasikalbėti su artimaisiais.
Praktiniai patarimai, kaip įveikti vienatvę
- Aktyviai ieškokite socialinių galimybių. Įsitraukite į bendruomenines veiklas, savanorystę, klubus ar nuotolinius interesų būrelius.
- Nebijokite kreiptis pagalbos. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacija gali padėti išanalizuoti savo jausmus ir rasti tvaresnių ryšių kūrimo būdų.
- Palaikykite ryšį su artimaisiais. Net trumpas pokalbis telefonu ar virtuali žinutė gali pagerinti savijautą.
- Ugdysite empatiją sau ir kitiems. Savanoriška veikla, rūpinimasis kitais mažina savo paties vienatvės jausmą ir stiprina bendrystę.
- Rūpinkitės kūnu. Reguliari fizinė veikla skatina laimės hormonus bei pagerina nuotaiką.
Kada reikia profesionalios pagalbos?
Jei vienatvės jausmas perauga į lėtinę būseną, kuri ima stipriai veikti kasdienį gyvenimą – miegą, darbą, santykius – būtina ieškoti profesionalios pagalbos. Psichikos sveikatos specialistai gali padėti įvertinti būklę, pasiūlyti terapiją, o kartais ir medikamentinį gydymą, kad būtų atstatytas psichologinis balansas.
Apibendrinimas
Vienatvė – ne tik nemalonus jausmas, bet ir rimtas rizikos veiksnys mūsų sveikatai. Nors lyginimas su 15 cigarečių per dieną yra stipri metafora, mokslinis pagrindas – labai aiškus: silpni socialiniai ryšiai trumpina gyvenimą ir didina ligų riziką. Reguliarus bendravimas, parama ir atvirumas – tai ne tik emocinės, bet ir fizinės sveikatos investicija. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus, vienišiems žmonėms ar tiems, kurie patiria pokyčius gyvenime – tačiau prevencijos prasmę turėtų prisiminti visi.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
