Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad vienatvė — tai ne tik laikinas emocinis pojūtis, bet ir rimtas pavojus žmogaus fizinei bei psichologinei sveikatai. Neseniai plačiai paplito teiginys, kad vienatvė kenkia sveikatai tiek pat, kiek ir 15 cigarečių per dieną. Nors šis palyginimas gali atrodyti perdėtas, jis pagrįstas realiais mokslo atradimais, kurie parodo, kad izoliacija tampa globalia visuomenės problema, darančia įtaką ne tik mūsų emocinei būsenai, bet ir visam organizmui. Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime vienatvės poveikį sveikatai, iš kur kilo garsusis palyginimas su cigaretėmis, kokios rizikos kyla bei kaip galime sumažinti žalingą vienatvės poveikį kasdienybėje.
Vienatvės ir sveikatos ryšys: ką rodo mokslas?
Vienatvė nėra tik laikinas liūdesys ar noras pabūti vienam. Tai ilgalaikis socialinio ryšio trūkumas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nepriimtas ar neturintis artimųjų. Viso pasaulio mokslininkai susidomėjo klausimu, kiek stipriai socialinė izoliacija veikia mūsų kūną ir protą.
Tyrimai rodo, jog užsitęsusi vienatvė gali stipriai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, depresijos, nerimo, silpnesnio imuniteto bei net ankstyvos mirties riziką. Pasaulinį dėmesį atkreipė amerikiečių profesorės Julianne Holt-Lunstad tyrimai: analizuodama dešimtis tūkstančių asmenų duomenis, ji atskleidė, kad vienatvė susijusi su maždaug 26–32 % didesniu ankstyvos mirties pavojumi. Tokie skaičiai iškelia didžiulį klausimą, ar galime vienatvę lyginti su tradiciškai žinomais sveikatai žalingais įpročiais?
Kur atsirado palyginimas su 15 cigarečių per dieną?
Teiginys, kad vienatvė tokia pat žalinga kaip rūkymas, buvo išplatintas remiantis minėtos profesorės ir kitų ekspertų atliktais metaanalizės rezultatais. Nustatyta, kad ilgalaikė socialinė izoliacija atitinka ar net viršija kai kurių klasikinių rizikos veiksnių – tokių kaip rūkymas, nutukimas ar fizinis pasyvumas – poveikį mirties rizikai. Konkrečiai, vienatvės žalingumas dažnai lyginamas su įpročiu surūkyti iki 15 cigarečių per dieną.
Žinoma, toks palyginimas nėra pažodinis. Vienatvė nesukelia tų pačių fizinių pasekmių kaip tabakas — ji, pavyzdžiui, tiesiogiai nesukelia plaučių vėžio. Tačiau ji daro įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, imunitetui, uždegiminiams procesams. Todėl specialistai sutinka: nors vienatvė ir rūkymas žaloja organizmą skirtingais būdais, bendras jų poveikis gyvenimo trukmei yra panašus.
Kaip vienatvė veikia mūsų organizmą?
Psichologinė našta
Žmogus yra sociali būtybė. Jam natūraliai reikalinga kitų žmonių palaikymas, artumas, dialogas. Kai šito trūksta, neretai išsivysto depresija, nerimo sutrikimai, mažėja savivertė. Ilgalaikė vienatvė ypač kenkia vyresnio amžiaus žmonėms – būtent jie dažniau patiria užsitęsusią izoliaciją, išgyvena netektis, jaučiasi nereikalingi.
Fiziologinis poveikis
Vienatvė aktyvina organizmo streso reakciją: nuolat didėja kortizolio (streso hormono) kiekis, o tai ilgainiui gali sukelti uždegimus, susilpninti imuninę sistemą, padidinti kraujospūdį. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad vieniši žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, prastėja jų miegas, jie dažniau susiduria su nutukimu ar diabetu.
Elgesio pokyčiai
Jaučiantis vienišam dažnai keičiasi įpročiai: mažėja fizinis aktyvumas, dažniau vartojamas alkoholis, daugiau valgoma “emocinio alkio” vedami. Neretai sumažėja motyvacija rūpintis savimi, laikytis vaistų režimo ar kreiptis pagalbos ligos atveju.
Mitai apie vienatvę: ką būtina žinoti?
- Vienatvė nėra tas pats, kas buvimas vienam. Galima būti vienam ir nesijausti vienišam — svarbiausia yra subjektyvus ryšio su kitais pojūtis.
- Vienatvė nėra tik senjorų problema. Tyrimai rodo, kad ji vienodai dažnai paliečia ir jaunus, ypač paauglius bei jaunus suaugusiuosius.
- Vienatvės jausmas ne visada matomas išoriškai. Net turint draugų ratą ar aktyvų socialinį gyvenimą, žmogus gali jaustis vienišas, jei trūksta tikro ryšio ar artumo.
- Susitvarkyti su vienatve galima, tačiau reikia sąmoningumo ir pastangų. Žalingų įpročių, tokių kaip persivalgymas, savęs izoliacija ar emocinis užsisklendimas, reikėtų vengti ir ieškoti tikrų, prasmingų ryšių.
Kaip sumažinti vienatvės poveikį sveikatai?
Kurti ryšius su kitais
Būkite sąmoningai atviri bendravimui. Net paprastas sveikinimasis ar pasiteiravimas „Kaip sekasi?“ gali atverti naujas draugystes. Rekomenduojama palaikyti artimą ryšį su šeima, draugais ar kaimynais, įsitraukti į bendruomenines veiklas.
Fizinė veikla
Judėjimas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir dažnai skatina bendravimą, padeda užmegzti naujų pažinčių. Dalyvaukite grupinėse treniruotėse, sporto klubuose ar pasivaikščiojimų su draugais užsiėmimuose.
Savanorystė ir pomėgiai
Įsitraukite į mėgstamą veiklą ar savanorystę. Tai ne tik padeda užpildyti dieną prasmės kupina veikla, bet ir leidžia susipažinti su bendraminčiais.
Technologijų pagalba
Virtualios bendruomenės, pokalbiai ar grupinės veiklos internetu gali sumažinti izoliacijos jausmą, ypač jei galimybės susitikti gyvai yra ribotos. Tačiau svarbu nepamiršti gyvų, asmeninių susitikimų svarbos.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei vienatvės jausmas tampa nepakeliamas, ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, ilgainiui gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai, priklausomybės. Svarbu laiku kreiptis į psichologą, šeimos gydytoją ar kitus specialistus — profesionali pagalba gali padėti atpažinti problemas ir rasti būdus jas įveikti.
Išvada: ar 15 cigarečių per dieną palyginimas pagrįstas?
Palyginimas, kad vienatvė tokia pat žalinga kaip 15 cigarečių per dieną, yra galinga metafora, leidžianti suprasti, kiek rimtą grėsmę kelia ilgalaikis socialinis atsiskyrimas. Nors nuodugniai žiūrint, vienatvė ir rūkymas žaloja organizmą skirtingais mechanizmais, abu veiksniai žymiai trumpina gyvenimo trukmę ir didina ligų riziką. Tai — rimtas signalas tiek visuomenei, tiek kiekvienam iš mūsų rūpintis savo socialiniais ryšiais taip pat, kaip rūpinamės mityba ar fiziniu aktyvumu. Vienatvės prevencija bei jos poveikio mažinimas turėtų tapti svarbia šiuolaikinės visuomenės sveikatos dalimi.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
