Vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas galėtų būti

Vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas medicinoje ar farmacijoje turi svarbią reikšmę ne tik kalbiniu, bet ir praktiniu požiūriu. Tinkamai parinkti vaistų, procedūrų, ligų ar medicinos produktų pavadinimai gali padėti aiškiau perteikti esmę pacientams, palengvinti gydytojų darbą, skatinti supratimą ir pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistemoje. Straipsnyje aptarsime, kas yra vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas, kodėl jis svarbus, kaip kuriami patikimi medicininiai terminai, kokie yra pagrindiniai vertimo ir adaptavimo principai, dažniausios problemos ir rekomendacijos bei kodėl tai svarbu tiek specialistams, tiek pacientams.

Kas yra vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas?

Vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas – tai originaliai lietuvių kalboje arba pagal kalbos taisykles sukurti žodis ar frazė, aiškiai nusakanti konkrečią medicininę sąvoką, ligą, vaistą, procedūrą ar kitą medicininį reiškinį. Tokie pavadinimai dera prie bendros lietuvių kalbos sistemos, yra suprantami tiek gydytojams, tiek visuomenei, padeda išvengti nesusipratimų ir klaidų.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, medicinos srityje dažnai vartojami lotyniški, graikiški ar tarptautiniai pavadinimai, tačiau kartu siekiama juos sėkmingai adaptuoti ir integruoti į kasdienę kalbą. Tai ypač svarbu gydymo, profilaktikos ir sveikatos prevencijos srityse.

Kodėl svarbu rinktis tinkamus lietuviškus pavadinimus?

• Aiškumas pacientui. Lietuviški pavadinimai dažniau atliepia paciento supratimą. Pvz., „Cukrinis diabetas“ yra aiškesnis nei „diabetes mellitus“.
• Gydytojų tarpusavio bendravimas. Standartizuoti, lietuviški terminai sumažina nesusipratimų tarp skirtingų sveikatos sektoriaus specialistų tikimybę.
• Teisiniai ir administraciniai aspektai. Lietuvos įstatymai reikalauja, kad etiketėse, pakuotėse ir instrukcijose informacija būtų pateikta lietuvių kalba, siekiant apsaugoti pacientų teises.
• Patikimumo didinimas. Suprantamas, aiškus terminas ugdo pasitikėjimą gydytoju, vaistu, procedūra ar gydymo metodu.
• Savalaikė pagalba ir prevencija. Aiškūs, natūralūs pavadinimai padeda atpažinti simptomus anksčiau ir kreiptis į gydytoją laiku.

Kaip kuriami medicininiai lietuviški pavadinimai?

Medicininės terminijos kūrimas ir adaptavimas reikalauja specialios kompetencijos. Lietuvių kalbos komisija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gydytojai specialistai ir kalbininkai glaudžiai bendradarbiauja, siekdami sukurti vartoti tinkamus, logiškus ir konkrečius žodžius.

Pagrindiniai lietuviškų medicinos pavadinimų kūrimo principai

• Aiškumas ir tikslumas. Pavadinimas turi tiksliai apibūdinti konkretų reiškinį, ligą ar vaistą.
• Kalbos taisyklių laikymasis. Žodis ar frazė turi būti gramatinė, pritaikyta prie lietuvių kalbos sistemos, vengiant žodžių, kurie sunkiai tariami ar rašomi.
• Vientisumas. Negalimas maišymas tarptautinių ar net lietuviškų žodžių junginių, kurie prieštarauja kalbos logikai; stengiamasi vengti hibridų, pvz., „aukso stafilokokas“ geriau vadinti „auksiniu stafilokoku“.
• Natūralumas. Pavadinimas neturi būti pritemptas, dirbtinis ar pernelyg nutolęs nuo kasdieninio žodyno.
• Kultūrinis priimtinumas. Vengti žodžių, galinčių įžeisti ar kelti neigiamų asociacijų.

Lietuviški medicinos terminai – pavyzdžiai ir patarimai

Dažniausiai vartojami žodžiai

• Hipertenzija → Padidėjęs kraujospūdis
• Infarktas miokardo → Širdies raumens infarktas
• Imunitetas → Atsparumas
• Insultas → Galvos smegenų insultas
• Cukrinis diabetas → Cukraus apykaitos sutrikimas (nors dažniausiai vartojamas tarptautinis pavadinimas)
• Bronchitas → Bronchų uždegimas

Šie pavyzdžiai rodo, kad verta ieškoti lietuviškų atitikmenų, tačiau kai kurie žodžiai yra taip prigiję, kad jie irgi laikomi tinkamais.

Pavadinimai vaistų ir produktų etiketėse

• Visuomet rekomenduojama ant pakuotės nurodyti tiek tarptautinį nepatentinį pavadinimą, tiek aiškų ir vartotojui suprantamą lietuvišką aprašymą.
• Vengti žodžių, kurių reikšmė galėtų būti dviprasmiška ar sukelti painiavą.
• Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad nurodymai ir pavadinimai būtų lietuvių kalba, todėl svarbu laikytis šios nuostatos.

Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai

1. Tarptautinių terminų vartojimas be adaptacijos

Dažnai vartojami angliški ar lotyniški terminai, kurie vartotojams gali būti nesuprantami (pvz., „osteoartritas“, „psoriazė“). Tokiais atvejais rekomenduojama stengtis suprantamai paaiškinti terminą pridėjus papildomą paaiškinimą, pvz., „Osteoartritas (sąnarių susidėvėjimas)“.

2. Terminas turi keletą reikšmių

Vienas pavadinimas gali reikšti kelias skirtingas ligas ar būkles. Būtina pasirinkti tiksliausią terminą, vengiant plačių ir netikslių apibūdinimų. Pavyzdžiui, „gripas“ neturėtų būti taikomas visoms virusinėms infekcijoms.

3. Dirbtinės sandaros žodžiai

Dirbtiniai, mechaniniu būdu sukurti žodžiai gali būti sunkiai atpažįstami, sunkiai kirčiuojami ir neįsimintini. Geriau rinktis natūraliai vartojamus žodžius arba aiškiai paaiškinti naują terminą kontekste.

Nepagrįsti mitai apie lietuviškus medicinos pavadinimus

• Mitas: Tik tarptautiniai terminai yra patikimi.
• Faktas: Lietuviški, pagal kalbos taisykles sukurti terminai yra tokie pat patikimi, jei tiksliai atspindi reiškinį.
• Mitas: Visiems pažįstami yra tik trumpi pavadinimai.
• Faktas: Svarbiausia – aiškumas ir cituojamo žodžio atitikimas tikrajai sąvokai; ilgesnis aprašomasis pavadinimas dažnai suteikia daugiau informacijos pacientui.
• Mitas: Lietuviški terminai yra nereikalingi ir sunkiai įsimenami.
• Faktas: Pripratimas prie gerai suformuoto lietuviško termino užtikrina, kad žodis bus suprantamas visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Rekomendacijos specialistams ir pacientams

• Gydytojams ir vaistininkams rekomenduojama visada pacientui paaiškinti tarptautinius ar mažiau girdėtus terminus paprasta kalba.
• Renkantis produktą ar gydymo būdą, verta pasidomėti, ar jo pavadinimas aiškus ir suprantamas – tai gali turėti įtakos gydymo eigai ir laikymuisi nurodymų.
• Medicinos darbuotojai, dalyvaujantys formalizuojant (registruojant) medicinos produktus, turėtų bendradarbiauti su kalbininkais ir laikytis Lietuvių kalbos komisijos rekomendacijų.
• Vengtina žargono, dviprasmių apibūdinimų, neaiškių santrumpų kasdienėje komunikacijoje.
• Pacientams patariama nedvejoti klausti gydytojo ar vaistininko, jei koks nors terminas kelia abejonių ar neaiškus.

Kada reikia keisti medicinos pavadinimus?

Medicinos mokslo pažanga lemia nuolatinį terminijos atsinaujinimą. Nauji vaistai ar gydymo metodai dažnai būna įvardijami tik pagal cheminį ar tarptautinį pavadinimą, tačiau ilgainiui randamas ir pritaikomas lietuviškas, suprantamesnis variantas. Taip pat būtina keisti pasenusius terminus, kurie kelia klaidų ar neturi aiškios reikšmės. Toks atnaujinimas turi būti vykdomas centralizuotai, remiantis specialistų, gydytojų, kalbininkų ir pacientų nuomone.

Kokios gali būti pasekmės dėl netikslių ar neaiškių terminų?

• Netinkama gydymo eiga. Jei pacientas nesupranta, ką reiškia pavadinimas, gali klaidingai vartoti vaistus ar neteisingai elgtis su sveikatos sutrikimu.
• Pagalbos ieškojimo atidėjimas. Nesuprantamas terminas atbaido nuo savalaikio vizito pas gydytoją.
• Savigydos pavojus. Neaiškūs ar netikslūs pavadinimai skatina savidiagnostiką, kuri gali būti klaidinga ir pavojinga.
• Nusivylimas sveikatos apsauga. Nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema kyla tada, kai nesuprantama, dėl ko gydoma ar kokiu tikslu skiriami tam tikri preparatai.

Išvada

Vientisas ir natūralus lietuviškas pavadinimas medicinos srityje yra ne tik kalbinis, bet ir praktinis, pacientų bei specialistų poreikius atitinkantis pasirinkimas. Toks terminų taikymas skatina aiškų ir suprantamą bendravimą, didina pacientų saugumą, gerina gydymo kokybę ir komunikacijos efektyvumą. Renkantis ar kuriant lietuvišką medicininį pavadinimą visada verta vadovautis kalbos taisyklėmis, specialistų rekomendacijomis ir pacientų lūkesčiais, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos, aiškios ir saugios kiekvienam.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.