Vilkligės nefritas

Vilkligės nefritas – tai viena iš rimčiausių sisteminės raudonosios vilkligės (SRV) komplikacijų, pasireiškianti inkstų uždegimu ir funkcijos sutrikimu. Ši liga reikalauja ypatingo dėmesio, nes gali lemti inkstų nepakankamumą, ilgaalaikes sveikatos problemas bei reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Tinkamai atpažįstant simptomus, užtikrinant ankstyvą diagnostiką ir taikant šiuolaikinį gydymą, vilkligės nefritą galima valdyti ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra vilkligės nefritas, kokios jo priežastys, simptomai, diagnostikos metodai, gydymas, komplikacijos, profilaktika ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra vilkligės nefritas?

Vilkligės nefritas – tai autoimuninis inkstų uždegimas, išsivystantis sergant sistemine raudonąja vilklige (SRV). SRV – kompleksinis autoimuninis sutrikimas, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, įskaitant inkstus. Inkstų pažeidimas pasireiškia imuninių kompleksų kaupimu glomeruluose (inkstų filtruojančiose struktūrose), kurie sukelia uždegimą, baltymų nutekėjimą į šlapimą, padidėjusį kraujo spaudimą ir laipsnišką inkstų funkcijos blogėjimą.

Vilkligės nefritas nustatomas bent trečdaliui sergančiųjų SRV, o sunkių formų pasitaiko apie 10–15 % pacientų. Dažniausiai liga išsivysto moterims, ypač jaunoms, tačiau gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Laiku neskiriant gydymo, vilkligės nefritas gali greitai sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Autoimuniniai procesai

Pagrindinė vilkligės nefrito priežastis – autoimuninė reakcija, kurios metu imuninė sistema ima atakuoti nuosavus inkstų audinius. Formuojasi imuniniai kompleksai (ląstelių ir antikūnų sankaupos), kurie nusėda glomeruluose ir sukelia uždegimą, pažeidžia kraujagysles ir filtravimo barjerą.

Genetiniai veiksniai

Svarbų vaidmenį vilkligės atsiradimui ir eigai turi genetinė predispozicija. Nustatyta, kad tam tikrų HLA geno variantų turintys asmenys dažniau serga SRV ir jos nefritinėmis komplikacijomis. Jei SRV serga artimi šeimos nariai, rizika padidėja keliolika kartų.

Aplinkos veiksniai ir kiti

• Infekcijos (ypač virusinės) – gali inicijuoti ar sustiprinti autoimuninį atsaką.
• Hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumas, brendimas) – dažniau serga moterys.
• Rūkymas, ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali paskatinti SRV paūmėjimą bei nefrito išsivystymą.

Simptomai ir klinikinė raiška

Pirmieji vilkligės nefrito požymiai

Vilkligės nefritas dažnai išsivysto nepastebimai, be ryškių požymių, todėl svarbu atkreipti dėmesį į subtilius organizmo pakitimus:

• Šlapimo pakitimai – pasireiškia kraujas (hematurija) ar baltymai (proteinurija) šlapime, kartais – putojantis šlapimas.
• Patinimai (edema) – dažniausiai pabrinksta kulkšnys, pėdos, veidas, o rytais – vokai.
• Padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai ar bendras silpnumas.
• Rečiau – staigus svorio prieaugis (dėl skysčių susikaupimo).

Kiti galimi simptomai sergant SRV ir nefritu

• Bendrai – nuovargis, raumenų arba sąnarių skausmai, karščiavimas.
• Odos pažeidimai: būdingas raudonas bėrimas (vilko kaukės formos) ant veido.
• Vidaus organų pakenkimas: širdies, plaučių, centrinės nervų sistemos simptomai.

Simptomai priklauso nuo inkstų pažeidimo laipsnio ir kitų SRV pasireiškimų.

Vilkligės nefrito klasifikacija

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos bei Tarptautinės nefrologijos draugijos klasifikacija, vilkligės nefritas skirstomas į šešias klases pagal inkstų biopsijos radinius:

• I klasė – minimalūs pokyčiai glomeruluose (nedidelis pažeidimas).
• II klasė – mezanginis proliferacinis nefritas (pažeidimas tarpglomerulinių struktūrų lygyje).
• III klasė – židininis proliferacinis nefritas (pažeista iki 50 % glomerulų).
• IV klasė – difuzinis proliferacinis nefritas (pažeista virš 50 % glomerulų, sunkiausia forma).
• V klasė – membraninis nefritas (būdingas didelis baltymų netekimas – nefrozinis sindromas).
• VI klasė – galutinė, su randėjimo (sklerozės) požymiais, negrįžtama ligos stadija.

Klasė lemia gydymo taktiką bei ilgalaikę prognozę.

Diagnostika

Laboratoriniai tyrimai

• Bendras šlapimo tyrimas – ieškoma baltymų, eritrocitų, leukocitų šlapime.
• Bendras kraujo tyrimas – įvertinama inkstų funkcija (kreatinino, karbamido kiekis), bendras uždegiminis aktyvumas.
• Imuniniai tyrimai – nustatomi specifiniai autoantikūnai (ANA, anti-dsDNA, anti-Sm), komplemento koncentracija (C3, C4).
• 24 val. šlapimo baltymų kiekio matavimas (proteinurijos įvertinimas).

Instrumentiniai metodai

• Inkstų echoskopija – įvertinama inkstų struktūra, dydis, randama galimų komplikacijų.
• Biopsija – pagrindinis ir patikimiausias diagnostinis metodas. Mikroskopiškai tiriamas inksto audinys, tikslinama nefrito klasė, uždegimo bei randėjimo mastas.

Tyrimų dažnumą ir apimtį parenka gydytojas reumatologas arba nefrologas, individualiai pagal ligos aktyvumą.

Gydymas

Medikamentinis gydymas

Vilkligės nefrito gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir autoimuninį aktyvumą, apsaugoti inkstų funkciją, išvengti ligos paūmėjimų bei ilgalaikių komplikacijų. Gydymas visada skiriamas ir prižiūrimas gydytojo specialisto.

• Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) – greitai ir efektyviai slopina uždegimą, tačiau ilgalaikė vartojimas gali sukelti šalutinių reiškinių.
• Imunomoduliatoriai/imunosupresantai (mikofenolato mofetilis, azatioprinas, ciklofosfamidas, ciklosporinas) – mažina imuninės sistemos aktyvumą, dažnai derinami su kortikosteroidais.
• Biologiniai vaistai (pvz., belimumabas) – jaunesnė gydymo kryptis, skiriama sunkesniais atvejais.
• Kraujospūdį mažinantys, šlapimą varantys vaistai – kraujospūdžio kontrolė ypač svarbi inkstų apsaugai.

Vaistų pasirinkimas, jų dozė bei deriniai priklauso nuo nefrito klasės, ligos aktyvumo, individualaus paciento atsako bei gretutinių būklių. Būtina griežta vaistų vartojimo režimo priežiūra ir reguliarios gydytojo konsultacijos.

Kitos gydymo priemonės

• Druskos ir baltymų kiekio ribojimas maiste, siekiant sumažinti inkstų apkrovą.
• Skysčių balanso palaikymas – nei per daug, nei per mažai.
• Vengti nefrotoksinių vaistų, ypač be gydytojo rekomendacijos.
• Tinkama kraujospūdžio kontrolė ir reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes.

Sunkiu atveju gali prireikti inkstų pakeitimo terapijos (dializės, transplantacijos), ypač jei išsivysto terminalinis inkstų nepakankamumas.

Komplikacijos

Negydomas arba nepakankamai gydomas vilkligės nefritas gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Lėtinis inkstų nepakankamumas – reikalinga ilgalaikė dializė arba transplantacija.
• Aukštas kraujospūdis, širdies kraujagyslių sistemos komplikacijos.
• Infekcijos, ypač dėl imunosupresantų vartojimo.
• Kraujagyslių pažeidimai, trombozės.
• Kitos SRV komplikacijos – neurologiniai, hematologiniai sutrikimai.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Anksti pradėjus gydymą ir laikantis gydymo plano, daugiau nei du trečdaliai pacientų pasiekia inkstų funkcijos stabilizaciją. Sunkesne eiga dažniausiai pasižymi IV ir V klasės vilkligės nefritas. Tačiau net ir esant remisijai būtina nuolatinė priežiūra, periodiniai tyrimai bei gyvenimo būdo koregavimas. Pacientų bendras išgyvenamumas sparčiai gerėja, ypač šiuolaikinių gydymo būdų eroje.

Profilaktika ir savipriežiūra

• Nuoseklūs reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, kruopštus gydymo režimo laikymasis.
• Subalansuota, mažai druskos ir baltymų turinti mityba.
• Pakankamas fizinis aktyvumas, bet vengiant pervargimo.
• Gera kraujospūdžio kontrolė.
• Vengti infekcijų (pvz., dažnas rankų plovimas, vakcinacija, jei leidžia gydytojas).
• Riboti stresą, užtikrinti pakankamą poilsį.

Nė vienas metodas negali visiškai užkirsti kelio vilkligės nefritui, tačiau išvardintos priemonės gali sumažinti paūmėjimų dažnį ir ilgalaikių komplikacijų riziką.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Pastebėjus šlapimo pakitimus (kraujo, baltymų, putojimo atsiradimą), stiprėjančius patinimus, padidėjusį kraujospūdį ar staigų svorio prieaugį.
• Jau sergant SRV – bet kokio naujo ar neįprasto simptomo atsiradimas, net jei jis atrodytų menkas.
• Gydymo vaistais metu atsiradus nepageidaujamų reakcijų – išbėrimas, infekcijos požymiai, neįprastas nuovargis.

Vilkligės nefritas reikalauja profesionalios diagnostikos ir gydymo. Savidiagnozė ar savigyda gali būti pavojinga ir lemti rimtas komplikacijas. Visais abejotinais atvejais būtina kreiptis į gydytoją reumatologą ar nefrologą.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.