Virškinamojo trakto kraujavimas – tai nenormalus kraujo netekimas iš bet kurios virškinimo sistemos dalies, pradedant stemplės gleivine ir baigiant tiesiąja žarna. Tai nėra sava liga, o simptomas, galintis rodyti įvairias, kartais pavojingas būkles. Priklausomai nuo vietos, kur prasideda kraujavimas, jis skirstomas į viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto kraujavimą. Ši būklė reikalauja skubaus medicinos įvertinimo, nes gali lemti anemiją, hipovoleminį šoką ar net pavojų gyvybei. Toliau straipsnyje aptarsime pagrindines kraujavimo priežastis, simptomus, diagnostikos bei gydymo metodus ir situacijas, kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Virškinamojo trakto kraujavimo tipai
- Viršutinio trakto kraujavimas – prasideda stemplėje, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Tai sudaro apie 70–80 % visų atvejų.
- Apatinio trakto kraujavimas – apima plonąją žarną nuo pažeidimo po Treitz raiščiu, storąją žarną, tiesiąją žarną ir analinį kanalą.
Dažnumas ir svarba
Virškinamojo trakto kraujavimas yra viena dažnesnių skubiosios medicinos pagalbos priežasčių tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Pagal mokslinius šaltinius, kasmet pasaulyje užfiksuojami tūkstančiai hospitalizacijų dėl šios būklės. Kraujavimo sunkumas, prognozė ir gydymo taktika labai priklauso nuo kilmės vietos, kraujo netekimo masto bei pagrindinės priežasties.
Dažniausios priežastys
Viršutinio virškinamojo trakto kraujavimas
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos – viena dažniausių priežasčių. Opų susidarymą dažnai lemia Helicobacter pylori infekcija, tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), per didelis alkoholio vartojimas.
- Erozinis gastritas arba duodenitas – gleivinės uždegimas ir pažeidimas, kuris palaipsniui ima kraujuoti.
- Stemplės varikozės – dažniausiai susijusios su lėtine kepenų liga ar ciroze. Išsiplėtusios stemplės venos kraujuoja gausiai ir dažnai grėsmingai gyvybei.
- Mallory-Weiss sindromas – gleivinės įplyšimas prie stemplės ir skrandžio jungties, dažnai po stipraus vėmimo ar čiaudulio.
- Stemplės, skrandžio navikai – piktybiniai ar gerybiniai augliai taip pat gali sukelti kraujavimą.
Apatinio virškinamojo trakto kraujavimas
- Divertikuliozė – maži žarnų sienelės išsikišimai (divertikulai), kurie gali kraujuoti.
- Hemorojus ir analinės įplėšos – dažnos, bet ilgaamžės, paviršinės priežastys, dažniau būdingos jaunesniems žmonėms.
- Storžarnės polipai ir navikai – ypač vyresnio amžiaus asmenims.
- Uždegiminės žarnyno ligos – pvz., opinis kolitas ar Krono liga.
- Angiodisplazija – kraujagyslių vystymosi anomalijos dažniau randamos vyresniems asmenims.
Pagrindiniai simptomai
- Hematemezė – ryškus kraujo vėmimas, nurodo viršutinio trakto kraujavimą.
- Melenos – juodos, dervos spalvos išmatos su stipriu kvapu. Dažniausiai susiję su viršutinio trakto kraujavimu, nes kraujas spėja susimaišyti su virškinimo fermentais.
- Hematochezija – ryškiai raudono kraujo pasirodymas su išmatomis, dažniausiai rodo apatinio trakto kraujavimą, bet kartais gali kilti ir gausaus viršutinio kraujavimo atveju.
- Silpnumas, galvos svaigimas, silpnumas stovint – dėl kraujo netekimo mažėja kraujospūdis ir audinių aprūpinimas deguonimi.
- Blyškumas, prakaitavimas – susijęs su sumažėjusiu kraujo kiekiu ir kompensacinėmis organizmo reakcijomis.
- Kvėpavimo pasunkėjimas, jaunatviškas pulsas – ypač didesnio kraujo netekimo atveju, gali kilti dusulys ir tachikardija.
Diagnozavimo būdai
Medicininė apžiūra ir anamnezė
Pirmiausia gydytojas įvertina paciento gyvybinius požymius, pabendrauja apie simptomų trukmę, pobūdį, patirtą kraujo netekimą, rizikos veiksnius (pvz., vartojamus vaistus, alkoholį), galimas ligas.
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujo tyrimai (hemoglobinas, hematokritas, krešumo rodikliai).
- Kepenų funkcijos rodikliai, inkstų veikla, elektrolitai.
- Kraujo grupė ir pasiruošimas perpylimui, jei reikalinga.
Instrumentiniai tyrimai
- Endoskopija – pagrindinis ir dažniausiai atliekamas tyrimas. Viršutiniam trakto kraujavimui taikoma gastroskopija, apatinio – kolonoskopija. Endoskopijos metu galima ir diagnozuoti, ir kartais iš karto sustabdyti kraujavimą (pvz., uždeginti kraujuojančią sritį, užspausti kraujuojančią kraujagyslę).
- Kompiuterinė tomografija, angiografija – taikoma sunkiai lokalizuojant kraujavimo šaltinį ar didelio kraujo netekimo atvejais.
- Kapsulinė endoskopija – specialus mažas vaizdo įrašymo kapsulė nuryjama, padedanti ištirti sunkiai prieinamas plonosios žarnos vietas.
Gydymas
Pirmoji pagalba ir stabilizavimas
- Skysčių ir elektrolitų atstatymas – į veną leidžiami skysčiai siekiant išvengti šoko.
- Kraujo perpylimas – skiriamas esant dideliam kraujo netekimui ar sunkioms anemijos formoms.
- Nuolatinis pulsio, kraujospūdžio, kvėpavimo stebėjimas.
Specifinis gydymas priklausomai nuo priežasties
- Endoskopinės intervencijos – užspaudžiamos, uždeginamos arba „užklijuojamos“ kraujuojančios vietos. Tai gali būti kraujuojančios opos, varikozės, polipai.
- Vaistai – skiriami protonų siurblio inhibitoriai (slopina skrandžio rūgštį ir padeda opoms gyti), vaistai mažinantys portalinę hipertenziją, antibiotikai (pvz., Helicobacter pylori infekcijai gydyti).
- Chirurginis gydymas – taikomas, kai kraujavimo nepavyksta sustabdyti kitais metodais, dažniausiai dideliems navikams, komplikuotoms polipų ar divertikulų išraiškoms.
- Stemplės varikozėms – dažnai taikomi specialūs endoskopiniai metodai – varikozės ligavimas gumelėmis arba skleroterapija.
Kitos pagalbinės priemonės
- Būtinybė stebėti hospitalizuotame skyriuje esant didelės rizikos ženklams.
- Užtikrinama tinkama kraujo krešėjimo funkcija, jei reikalinga – skiriamas šviežias plazmos, trombocitų ar kitų komponentų perpylimas.
- Nutraukiami ar peržiūrimi medikamentai, galėję sukelti kraujavimą (pvz., NVNU, antikoaguliantai).
Galimos komplikacijos
- Anemija – ilgalaikis ar besikartojantis kraujavimas išsekina organizmo geležies atsargas.
- Šokas – staigus didelio kiekio kraujo netekimas gali sukelti hipovoleminį šoką, kuris yra gyvybei pavojinga būklė.
- Organų pažeidimas – nepakankama perfuzija esant sunkiai netekčiai gali sukelti kitų organų (inkstų, širdies, smegenų) disfunkciją.
- Infekcijos rizika – ypač jei reikia atlikti invazines procedūras ar chirurgines intervencijas.
- Ligos paūmėjimas – pagrindinės ligos (pvz., kepenų cirozės, opaligės, navikų) progresavimas.
Prevencija
- Laiku gydyti pagrindines lėtines virškinimo trakto ligas (pvz., opaligę, gastritą, žarnyno uždegimus).
- Saikingai vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, vengti savarankiško gydymosi šiais preparatais.
- Riboti alkoholio vartojimą – alkoholis pažeidžia gleivinę ir skatina kraujavimo riziką.
- Mesti rūkyti – rūkymas blogina virškinamojo trakto gleivinės gijimą.
- Profilaktiškai tikrintis, ypač jei šeimoje buvo polipų, navikų, uždegiminių žarnyno ligų atvejų.
- Gydyti Helicobacter pylori infekciją, jei ji nustatoma.
Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebimas šviežias kraujas vėmimo metu ar išmatose.
- Kai atsiranda juodos, nemalonaus kvapo išmatos.
- Apie kraujo netekimą liudijančių požymių atsiradimą (staigus silpnumas, nualpimas, dusulys, padažnėjęs pulsas, krentantis kraujospūdis).
- Jei paciento būklė greitai blogėja ar kyla įtarimas dėl greito kraujavimo (ypač vyresniems žmonėms, sergantiems kitomis sunkiomis ligomis).
Dažniausi mitai ir nesusipratimai
- Kraujavimas iš virškinimo trakto – tik vyresnių žmonių problema. Iš tiesų, gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms, ypač vartojantiems tam tikrus vaistus ar sergantiems virškinamojo trakto ligomis.
- Jei kraujuoja nedaug, tai nereikia gydytojo pagalbos. Ir nedidelis, bet pasikartojantis kraujavimas gali būti rimtos ligos požymis.
- Juodos išmatos visada nuo maisto ar vaistų. Nors dažnai juodą spalvą sukelia geležies preparatai ar tam tikri produktai, melena gali rodyti ir pavojingą kraujavimą.
- Kraujavimą gali tiesiog sustabdyti namuose. Virškinamojo trakto kraujavimas beveik visada reikalauja medicininės priežiūros ir diagnostikos.
Išvada
Virškinamojo trakto kraujavimas – gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios diagnostikos ir gydymo. Svarbu žinoti, kad šis simptomas gali byloti apie labai įvairias priežastis – nuo pavojingų, tokių kaip opos, varikozės ar navikai, iki dažnų ir geriau valdytinų, kaip hemorojus ar analinės įtrūkiai. Kuo anksčiau pacientas kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų. Jūsų sveikata – pati didžiausia vertybė, tad pastebėjus įtartinų požymių, nedelskite ir pasikonsultuokite su medicinos specialistu. Straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir neskatina savidiagnostikos ar savigydos.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
