Viršsvoris

Viršsvoris yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais viršsvorio ir nutukimo paplitimas išaugo visose amžiaus grupėse, o tai kelia nerimą tiek gydytojams, tiek visuomenei. Viršsvoris ne tik turi įtakos žmogaus savijautai ir gyvenimo kokybei, bet ir didina daugelio lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, diabeto, tam tikrų vėžio formų – riziką. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra viršsvoris, kokios yra pagrindinės jo priežastys, kokie simptomai gali būti pastebimi, kaip nustatoma diagnozė, kokie gydymo būdai taikomi, kokios gali būti komplikacijos ir kaip galima išvengti šios problemos.

Kas yra viršsvoris?

Viršsvoris apibūdinamas kaip kūno masės perteklius, dažniausiai nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI). KMI (angl. BMI) apskaičiuojamas padalijus kūno svorį kilogramais iš ūgio metrais kvadratu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kriterijus, KMI tarp 25–29,9 rodo viršsvorį, o 30 ir daugiau – nutukimą. Tačiau svarbu žinoti, kad vien KMI gali negalėti tiksliai įvertinti individualaus žmogaus kūno sudėties (raumenų bei riebalų santykio), todėl vertinant svorio perteklių dažnai atsižvelgiama ir į liemens apimtį, bendrą fizinę būklę bei kitus sveikatos rodiklius.

Viršsvorio priežastys

Viršsvorio išsivystymas dažniausiai yra daugiaveiksnis procesas, kuriam įtakos turi genetiniai, aplinkos, psichologiniai bei gyvenimo būdo veiksniai.

Energetinės pusiausvyros sutrikimas

• Dažniausiai viršsvoris atsiranda dėl ilgalaikio energijos disbalanso – kai gaunama daugiau kalorijų per maistą nei jų sudeginama fizinio aktyvumo metu.
• Nuolatinis kalorijų perteklius organizme paverčiamas riebalais ir kaupiamas energijos atsargoms.

Genetiniai veiksniai

• Genetika gali turėti įtakos polinkiui kaupti riebalus, medžiagų apykaitos greičiui, apetito reguliacijai.
• Tačiau paveldimumas nėra vienintelis ar pagrindinis veiksnys – gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai dažnai lemiami paties žmogaus pasirinkimų.

Aplinkos ir socialiniai veiksniai

• Lengvas prieinamumas prie kaloringo, perdirbto maisto, didelės porcijos, dažni valgymo užkandžiai, emocinis valgymas skatina viršsvorio susidarymą.
• Mažas fizinis aktyvumas, daug laiko praleidžiant prie ekranų, automobilių naudojimas vietoj ėjimo taip pat didina riziką.
• Stresas, miego trūkumas, nereguliarūs valgymo įpročiai – papildomi svarbūs rizikos faktoriai.

Mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai

• Padidėjęs cukraus, riebalų, perdirbtų angliavandenių vartojimas, saldžių gėrimų, užkandžių gausa prisideda prie energijos pertekliaus.
• Nepakankamas kasdienis fizinis krūvis lemia, kad organizmas nesudegina gautų kalorijų.

Hormoniniai bei medicininiai veiksniai

• Tam tikros endokrininės ligos, tokios kaip hipotirozė, policistinių kiaušidžių sindromas, gali keisti metabolizmą.
• Kai kurie vaistai (pvz., antidepresantai, kortikosteroidai, kai kurie vaistai nuo diabeto) taip pat gali skatinti svorio didėjimą.

Viršsvorio simptomai ir požymiai

Viršsvoris dažnai nesukelia tiesioginių, matomų fizinių simptomų pačioje pradžioje. Dažniausiai žmonės pastebi:

• Nuolatinį kūno svorio augimą ar svyruojantį svorį;
• Didėjančią liemens apimtį;
• Padidėjusį nuovargį, ypač atliekant fizines veiklas;
• Padidėjusį prakaitavimą;
• Dusulį, lipant laiptais ar vaikštant greičiau;
• Dažnesnį sąnarių, ypač kelių ir nugaros, skausmą;
• Miego sutrikimus (pvz., miego apnėją).

Ilgainiui, jei viršsvoris tęsiasi ar didėja, rizikuojama rimtesnėmis sveikatos problemomis, kurios pasireiškia papildomais simptomais.

Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Viršsvoris didina daugelio sveikatos sutrikimų ir ligų riziką. Esant nuolatiniam svorio pertekliui, dažniau pastebimos šios komplikacijos:

• Antro tipo cukrinis diabetas;
• Širdies ir kraujagyslių ligos (hipertenzija, infarktas, insultas);
• Miego apnėja – kvėpavimo sutrikimai miego metu;
• Tam tikrų vėžio rūšių (pvz., storosios žarnos, krūties, gimdos) padidėjusi rizika;
• Riebalinė kepenų liga;
• Podagra, tulžies akmenligė;
• Osteoartritas ir sąnarių ligos dėl papildomo krūvio kremzlėms;
• Psichologinės problemos – sumažėjusi savivertė, depresija, socialinė stigmatizacija.

Svarbu pabrėžti, kad net ir nedidelis svorio sumažinimas (pvz., 5–10% pradinio svorio) gali reikšmingai pagerinti sveikatos rodiklius ir sumažinti šių komplikacijų tikimybę.

Viršsvorio diagnostika

Pirmiausia vertinamas kūno masės indeksas (KMI). Papildomai gydytojas gali matuoti liemens apimtį, atsižvelgti į kūno sudėtį (riebalinės ir raumeninės masės santykį).

• KMI tarp 25–29,9 – viršsvoris;
• KMI nuo 30 – nutukimas;
• Vyrams pavojinga liemens apimtis – virš 102 cm, moterims – virš 88 cm.

Diagnozuojant viršsvorį taip pat svarbu įvertinti rizikos veiksnius, šeimos ligų istoriją, galimus susijusius sveikatos sutrikimus ir atlikti papildomus tyrimus (gliukozės, cholesterolio, kepenų fermentų, hormonų kraujyje ir kt.), ypač jeigu pacientas jaučia susijusius negalavimus ar turi kitų rizikos faktorių.

Viršsvorio gydymas ir valdymas

Veiksmingas gydymas visada paremtas ilgalaikiais gyvenimo būdo pokyčiais. Svarbu suprasti, kad „stebuklingų“ dietų, kapsulių ar greitų rezultatų pažadai neretai yra klaidinantys arba žalingi.

Mitybos korekcija

• Subalansuota, reguliari mityba – didelis daržovių, vaisių, nesmulkintų grūdų, liesų baltymų kiekis.
• Vengti perdirbtų, riebaluotų, saldintų produktų, saldžių gėrimų.
• Maitintis reguliariai, stengtis išvengti užkandžiavimo be reikalo.
• Mažinti porcijų dydį ir maisto kalorijų kiekį pagal individualius poreikius.

Fizinis aktyvumas

• Rekomenduojamas bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinis krūvis per savaitę (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu), arba pagal gydytojo rekomendacijas.
• Stiprinti raumenis, nes didesnė raumeninė masė padeda greičiau deginti kalorijas.
• Kasdienis aktyvumas svarbus net ir trumpomis atkarpomis – lipkite laiptais, vaikščiokite daugiau, venkite ilgo sėdėjimo.

Elgesio ir psichologinė pagalba

• Elgesio terapija, psichologo konsultacijos gali būti svarbios, jei viršsvorį lemia emocinis valgymas ar gilesni psichologiniai sunkumai.
• Maisto dienoraščio vedimas padeda stebėti valgymo įpročius ir lengviau juos keisti.
• Stenkitės atpažinti savo emocines reakcijas, kurios gali paskatinti persivalgymą.

Vaistinis gydymas

• Vaistai nuo nutukimo skiriami tik tuo atveju, kai kitos priemonės neefektyvios arba yra reikšminga sveikatos rizika.
• Tokie vaistai veikia apetitą ar riebalų pasisavinimą, tačiau turi būti vartojami tik prižiūrint gydytojui, nes galimi šalutiniai poveikiai.

Chirurginis gydymas

• Bariatrinė chirurgija (skrandžio mažinimo, aplenkimo operacijos) taikoma tik esant dideliam nutukimui (KMI >40 arba >35 su rimtomis komplikacijomis), kai kitos priemonės nepadeda.
• Tai rimtas gydymo žingsnis, reikalaujantis visapusiško pasiruošimo, ilgalaikės stebėsenos ir gyvenimo būdo pokyčių.

Tiek vaistinis, tiek chirurginis gydymas turi būti derinamas su visapusiška gyvenimo būdo korekcija.

Viršsvorio prevencija

Geriausia priemonė kovoti su viršsvoriu – jo prevencija ir sveikų įpročių ugdymas jau vaikystėje ar paauglystėje. Svarbu suprasti, kad svorio valdymas tai ne trumpalaikis projektas, o viso gyvenimo siekis, reikalaujantis reguliariai rūpintis savo mityba, judrumu ir psichologine gerove.

• Rinkitės kuo natūralesnį, mažiau perdirbtą maistą.
• Vartokite daugiau daržovių, vaisių, gretinkite su baltymais ir pilno grūdo produktais.
• Būkite fiziškai aktyvūs – net ir kasdienės veiklos, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, gali turėti teigiamos įtakos.
• Kartkartėmis stebėkite savo svorį ir liemens apimtį – pokyčiai ilgainiui dažnai susidaro nepastebimai.
• Ribokite streso kiekį, pasirūpinkite pakankamu miegu.
• Kartą per metus pasitikrinkite pas gydytoją – ypač jei yra polinkis į viršsvorį šeimoje ar jaučiate energijos trūkumą, dažną nuovargį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite nuolatinį kūno svorio augimą, sunku sulieknėti savarankiškai, arba jei atsiranda su viršsvoriu susijusių sveikatos problemų (pvz., aukštas kraujospūdis, cukraligė, dusulys, sąnarių skausmas), būtina kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra sėkmingos svorio kontrolės pagrindas.

Mitų paneigimas apie viršsvorį

• Mitas: „Svarbu tik kalorijų skaičius.“ Faktas: Svarbu ne tik kalorijos, bet ir maisto kokybė, maistinės medžiagos, valgymo ritmas bei fizinis aktyvumas.
• Mitas: „Stresas / lėta medžiagų apykaita – pagrindiniai kaltininkai.“ Faktas: Dažniausiai pagrindinė priežastis – energijos perteklius. Hormoniniai, streso, ar kiti veiksniai daro įtaką, tačiau tik kartu su netinkama mityba ir mažų aktyvumu.
• Mitas: „Viršsvoris lemia tik estetinę problemą.“ Faktas: Tai medicininė problema, stipriai didinanti lėtinių ligų riziką ir trumpinanti gyvenimo trukmę.

Išvada

Viršsvoris – sudėtinga, daugiaveikslė problema, reikalaujanti daug dėmesio ir nuolatinės prevencijos. Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, psichologinė sveikata ir šeimos palaikymas yra kertiniai akmenys norint sėkmingai valdyti kūno svorį. Svarbiausia – ieškoti patikimų šaltinių, konsultuotis su gydytojais ir vengti greitų, tačiau sveikatai žalingų sprendimų.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.