Virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta – tai placenta krašte arba už jos ribų įsitvirtinantis virkštelės prisitvirtinimas, kuris skiriasi nuo įprasto, centrinio ar šiek tiek šoninio virkštelės įsitvirtinimo placentoje. Šis anatominis pokytis laikomas svarbia vaisiaus bei placentos vystymosi ypatybe, galinčia turėti įtakos nėštumo eigai ir tam tikrų komplikacijų rizikai. Straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra virštinė (lot. velamentous) virkštelės prisitvirtinimo vieta, kaip ji diagnozuojama, kokios galimos pasekmės, rizikos veiksniai, gydymo ypatybės bei prevencijos klausimai.
Kas yra virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta?
Paprastai virkštelė įsitvirtina placentos centre arba šiek tiek šonuose, o joje praeinantys kraujagyslės tiesiogiai įeina į placentos audinius. Virštinė (velamentous) virkštelės prisitvirtinimo vieta apibrėžiama kaip tokia būklė, kai virkštelė neįtvirtinama tiesiogiai į placentos plokštelę, o įsitvirtina vaisiaus dangaluose (amnione ar chorione), ir kraujagyslės iki placentos bėga neapsaugotos – per membranas, nekryžiuodamos placentos pagrindinės masės. Tai padaro kraujagysles pažeidžiamesnes išoriniam spaudimui, plyšimui, užspaudimui ar kitoms mechaninėms jėgoms.
Virštinės prisitvirtinimo variantai
- Centrinis – virkštelė įsitvirtina placentos centre (fiziologiškas, normalus variantas)
- Parašalinis – virkštelė prisitvirtina prieplacentinio krašto (dažnas, bet dažniausiai klinikinės reikšmės neturi)
- Virštinis (velamentous) – virkštelės kraujagyslės prieš pasiekdamos placentą eina per vaisiaus plėveles (rizikinga būklė)
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli virštinio virkštelės prisitvirtinimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad tam įtakos turi įvairūs genetiniai bei aplinkos veiksniai, galintys sutrikdyti placentos ir virkštelės vystymąsi ankstyvose nėštumo stadijose.
Dažniausiai minimi rizikos veiksniai
- Daugiavaisis nėštumas (ypač dvyniai, trinukai)
- Placenta previa (žemai prisitvirtinusi placenta)
- Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas)
- Vyresnis motinos amžius
- Dirbtinis apvaisinimas (IVF ir kt.)
- Ankstesni placentos ar virkštelės pakitimai
- Cigaretėmis rūkymas nėštumo metu
- Įgimtos gimdos ydos
Atkreiptinas dėmesys, kad net nesant šių veiksnių virštinis virkštelės prisitvirtinimas galimas bet kurio nėštumo metu.
Simptomai ir klinikinė reikšmė
Virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta dažnu atveju neturi jokių aiškių simptomų motinai ir dažniausiai aptinkama tik echoskopijos metu ar po gimdymo tiriant placentą. Vis dėlto, ji gali turėti reikšmingos įtakos vaisiaus vystymuisi, nėštumo eigai bei gimdymo eigai.
Galimos komplikacijos ir pavojai
- Fetofetalinė transfuzija (ypač dvyniams)
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas dėl apriboto kraujo tiekimo
- Perinatalinė asfiksija (deguonies stygius gimdymo metu)
- Kraujavimas iš vaisiaus kraujagyslių (ypač plyšus vaisiaus vandenų pūslei arba gimdymo metu)
- Miręs gimdymas arba vaisiaus žūtis
- Žymiai didesnė anemijos ir vaisiaus hipoksijos rizika
Ypač pavojinga yra būklė, kai neapsaugotos virkštelės kraujagyslės eina virš gimdos kaklelio (vadinamoji vasa previa). Tokiu atveju gresia staigus, gyvybei pavojingas vaisiaus kraujavimas plyšus vandenų pūslei gimdymo pradžioje.
Diagnostika
Laiku nustatyta virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta gali padėti sumažinti galimų komplikacijų riziką. Šiuolaikinė medicinos diagnostika leidžia nustatyti šią būklę dar nėštumo metu.
Echoskopinis tyrimas
- Nėštumo ultragarso (echoskopinis) tyrimas dažniausiai padeda nustatyti neįprastą virkštelės įsitvirtinimą placentoje
- Naudojamas spalvotas dopleris, vizualizuojant kraujagyslių eigą per embriono dangalus
- Echoskopu galima įvertinti ne tik virkštelės prisitvirtinimo vietą, bet ir galimas kitas placentos ar vaisiaus anomalijas
Optimaliausia laikoma šią anomaliją ieškoti antrame nėštumo trimestre, kai echoskopiniai vaizdiniai yra aiškiausi ir galima tinkamai suplanuoti tolesnę nėštumo priežiūrą.
Kiti diagnostikos būdai
- Po gimdymo tiriama placenta, atidžiai apžiūrima virkštelės prisitvirtinimo vieta ir kraujagyslių eiga
- Retais atvejais sudėtingesni ar papildomi vaizdiniai tyrimai rekomenduojami esant neaiškiems ultragarso radiniams arba rizikos veiksniams
Gydymas ir nėštumo priežiūra
Virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta nėra liga, todėl specifinio „gydymo” nėra. Vis dėlto, nustačius šią ypatybę nėštumo metu, svarbu užtikrinti kruopštesnę vaisiaus būklės stebėseną ir atsižvelgti į galimų komplikacijų riziką.
Gydytojo priežiūros ypatybės
- Dažnesni nėščiosios vizitai pas akušerį-ginekologą
- Reguliari vaisiaus būklės (kardiotokografijos, ultragarsinės doplerometrijos) kontrolė
- Stebimas vaisiaus augimas ir gyvybiniai rodikliai
- Planuojamas gimdymas gydymo įstaigoje, turinčioje galimybes skubiai teikti pagalbą naujagimiui
Gimdymo taktikos pasirinkimas
- Daugeliu atvejų rekomenduojama rinktis suplanuotą cezario pjūvį, jeigu nustatyta vasa previa ar yra akivaizdi grėsmė vaisiaus gyvybei
- Esant tipiškai virštinei įsitvirtinimo vietai, tačiau be vasa previa ir kitų rizikos požymių, galimas ir natūralus gimdymas, tačiau žymiai griežčiau stebimas gimdymo metu
- Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, vertinant echoskopinės kontrolės rezultatus ir akušerinę istoriją
Labai svarbu, kad informacija apie placentos ir virkštelės vietą būtų perduota visai akušerinei komandai – tiek nėštumo priežiūros laikotarpiu, tiek planuojant gimdymą.
Komplikacijų prevencija
Virštinės virkštelės prisitvirtinimo vietos atsiradimo išvengti dažnai neįmanoma, nes ji susiformuoja ankstyvose nėštumo stadijose. Tačiau įmanoma sumažinti galimų komplikacijų riziką tinkamai prižiūrint nėštumą ir laiku diagnozuojant sutrikimus.
Pagrindinės prevencijos gairės
- Reguliarios nėščiųjų patikros ir rekomenduojami echoskopiniai tyrimai
- Gresiančių rizikos veiksnių (rūkymo, tam tikrų ligų, žalingų įpročių) vengimas
- Greita gydytojo konsultacija, jei jaučiami neįprasti simptomai (kraujavimas, vaisiaus judesių sumažėjimas, pilvo skausmas)
- Planuoti gimdymą tik stacionare, pageidautina – III lygio gydymo įstaigoje esant papildomiems veiksniams
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta nesukelia jokių pastebimų simptomų dienos eigoje, būtina nedelsti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jeigu:
- Pastebite kraujavimą iš makšties nėštumo (ypač trečio trimestro) metu
- Staiga sumažėja ar pasikeičia vaisiaus judesiai
- Atsiranda nepaaiškinamas pilvo skausmas
- Pakito vaisiaus širdies ritmas, kai atliekama kardiotokografija ar echoskopinis tyrimas
Ankstyva diagnostika ir tikslinga medicininė intervencija leidžia sumažinti vaisiaus bei motinos komplikacijų tikimybę.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai
- Mitas: Virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta visada reiškia prastą nėštumo baigtį.
Faktas: Laiku nustatyta ir tinkamai stebima ši būklė dažnai nelemia didelių komplikacijų, ypač jei nėra kitų rizikos faktorių. - Mitas: Ši būklė priklauso nuo nėščiosios gyvenimo būdo.
Faktas: Daugeliu atvejų virštinės virkštelės prisitvirtinimas yra atsitiktinis ir nepriklauso nuo gyvenimo būdo, tačiau kai kuriuos rizikos veiksnius (kaip rūkymą) galima pašalinti. - Mitas: Nėščioji gali savarankiškai nustatyti šią ypatybę.
Faktas: Virštinę prisitvirtinimo vietą patikimai galima nustatyti tik atlikus echoskopiją ar ištyrus placentą po gimdymo.
Apibendrinimas
Virštinė virkštelės prisitvirtinimo vieta – retai pasitaikanti, tačiau potencialiai pavojinga placentos anatominė ypatybė, kuri gali turėti įtakos nėštumo bei gimdymo eigai. Modernios diagnostinės galimybės ir tinkama medicininė priežiūra leidžia anksti nustatyti šią būklę ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbiausias patarimas – reguliariai lankytis pas gydytoją nėštumo metu, laikytis jo rekomendacijų, atkreipti dėmesį į besikeičiančią būklę ir nusiteikti gimdymui saugioje aplinkoje. Savarankiškos diagnostikos ar gydymo šiuo atveju nerekomenduojama – visada būtinas akušerio-ginekologo vertinimas ir priežiūra.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
