Viršutinių kvėpavimo takų infekcija – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Nors dažnai laikoma lengva ir praeinančia savaime, ši infekcija gali sukelti diskomfortą, laikinai sutrikdyti darbingumą, o kai kuriais atvejais – sukelti rimtesnių komplikacijų. Straipsnyje aptariame, kas yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kokie simptomai ją išduoda, kaip atliekama diagnostika, taikomas gydymas, kokios galimos komplikacijos ir kaip šių infekcijų galima išvengti.
Kas yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija?
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (angl. Upper Respiratory Tract Infection, URTI) – tai ūminis uždegiminis procesas, pažeidžiantis nosį, nosiaryklę, ryklę, gerklas ir (kartais) trachėją. Dažniausios tokių infekcijų formos yra peršalimas (rinitas), faringitas (ryklės uždegimas), tonzilitas (anginos forma), laringitas (gerklų uždegimas) ir sinusitas (prienosinių ančių uždegimas). Tai dažniausiai virusinės kilmės infekcijos, tačiau jas gali lemti ir bakterijos ar, retais atvejais, kiti mikroorganizmai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausi sukėlėjai
- Virusai: Daugiausia viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia rinovirusai, koronavirusai, adenovirusai, gripo (A ir B) ir paragripo virusai, respiracinis sincitinis virusas bei kitos virusų grupės.
- Bakterijos: Nors rečiau, bet faringitą ar sinusitą gali sukelti Streptococcus pyogenes (beta hemolizinis A grupės streptokokas), Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ir kt.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Artimas kontaktas su sergančiais žmonėmis (šeimoje, darželyje, mokykloje, darbo aplinkoje).
- Prastas rankų higienos laikymasis.
- Silpnesnė imuninė sistema (maži vaikai, pagyvenę žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys).
- Šaltas ar drėgnas metų laikas (ruduo, žiema), kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose.
- Rūkymas ir pasyvus rūkymas, kurie silpnina gleivinę ir jos apsauginę funkciją.
Simptomai
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai dažniausiai išsivysto per 1–3 dienas nuo užsikrėtimo ir gali trukti 5–14 dienų. Svarbu pažymėti, kad simptomų pobūdis ir intensyvumas gali skirtis, priklausomai nuo konkretaus uždegimo tipo, amžiaus bei individualių organizmo ypatumų.
- Sloga ir nosies užgulimas
- Gerklės skausmas, perštėjimas ar deginimas
- Sausas ar sudrėkstantis kosulys
- Čiaudulys
- Nepakankama uoslė, sumažėjęs skonio pojūtis
- Galvos, ausų ar veido skausmas (ypač sergant sinusitu)
- Lengvas karščiavimas (ypač vaikams)
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Akių ašarojimas ar paraudimas
Daugeliui ligonių viršutinių kvėpavimo takų infekcija pasireiškia kelių šių simptomų deriniu, stiprėjant pirmosiomis dienomis ir pamažu silpnėjant.
Diagnostika
Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius požymius, įvertinus simptomus bei ligos eigą. Gydytojas atliks apžiūrą, įvertins gleivinių būklę, limfmazgius, klausys kvėpavimo garsų. Papildomi tyrimai reikalingi tada, kai įtariama bakterinė infekcija, komplikacijos ar yra sunkesnės ligos požymių.
Papildomi diagnostikos tyrimai
- Gerklės bakteriologinis pasėlis (norint atskirti virusinę ir bakterinę kilmę, ypač įtariant streptokokinį faringitą).
- Kraujo tyrimai: leukocitų skaičius, C reaktyvinis baltymas (uždegimo rodikliai).
- Rentgenas arba sinusų kompiuterinė tomografija – jei įtariama sinusito komplikacija ar netipinė eiga.
- Greiti testai, pvz., gripo ar COVID-19 antigeno tyrimai, kai aktuali diferencinė diagnostika.
Savigyda, remiantis tik simptomais, gali būti klaidinga, ypač jei simptomai intensyvūs, užtrunka ar pasireiškia pavojingais požymiais. Esant neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba otorinolaringologą.
Gydymas
Dauguma viršutinių kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime per 7–10 dienų. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagreitinti pasveikimą. Nors antibiotikai dažnai laikomi veiksmingu vaistu, sergant virusinėmis infekcijomis jie nėra veiksmingi ir turi būti skiriami tik esant įrodytai bakterinei infekcijai.
Simptominis gydymas
- Pakankamas skysčių vartojimas, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Poilsis ir fizinio krūvio ribojimas ūmios ligos metu.
- Skausmo ir temperatūros mažinimui – paracetamolis ar ibuprofenas (pagal gydytojo rekomendacijas).
- Nosies gleivinės paburkimui mažinti – nosies lašai arba purškalai su jūros vandeniu, trumpai (kelias dienas) – dekongestantai.
- Gerklės skausmui lengvinti – skalavimas druskos tirpalu, pastilės ar purškalai.
- Drėkintas patalpos oras palengvina kvėpavimą ir sumažina gleivinės dirginimą.
Antibiotikai
Antibiotikai skiriami tik esant įrodytai bakterinei infekcijai, pvz., streptokokiniam faringitui ar pūliniam tonzilitui. Netaisyklingas ar be reikalo vartojamas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą, gali sukelti šalutinius poveikius, todėl būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.
Alternatyvūs ir papildomi metodai
- Inhaliacijos su jūros druska ar mineraliniu vandeniu gali lengvinti kvėpavimą, tačiau būtina vengti karštų garų, ypač vaikams.
- Vitaminų ir žolelių preparatų veiksmingumas nėra patvirtintas aukštos įrodymų galios tyrimais; jie neturėtų pakeisti pagrindinio gydymo.
- Kai kurie natūralūs metodai (pvz., medus su arbata) gali palengvinti gerklės dirginimą, tačiau nerekomenduojama duoti medaus jaunesniems nei 1 metų vaikams dėl botulizmo rizikos.
Komplikacijos
Nors dauguma viršutinių kvėpavimo takų infekcijų praeina be pasekmių, retais atvejais gali išsivystyti komplikacijos, ypač vaikams, pagyvenusiems ar silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims.
- Ūmus vidurinės ausies uždegimas (otitas), ypač vaikams.
- Bakterinis sinusitas.
- Tonzilių ar aplinkinių audinių pūlinys.
- Pneumonija (plaučių uždegimas), dažniau imunitetą silpninantiems ligoniams.
- Bronchitas.
- Retais atvejais kvėpavimo takų susiaurėjimas arba kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
Komplikacijų rizika išauga, jei ankstyvoje ligos stadijoje nesilaikoma poilsio režimo, nepakankamai geriama skysčių, ignoruojami sunkesni ligos simptomai.
Profilaktika
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencija remiasi keliomis svarbiomis priemonėmis, padedančiomis sumažinti užsikrėtimo riziką ir infekcijų plitimą.
- Rankų higiena: Reguliarus rankų plovimas su muilu ir vandeniu ar dezinfekavimas specialiomis priemonėmis.
- Atsakingas kosėjimas ir čiaudėjimas: Dengti burną ir nosį servetėle ar sulenkta alkūne; servetėlę iškart išmesti.
- Vengimas liesti veidą: Rankomis stengtis kuo mažiau liesti akis, nosį ir burną, ypač esant viešose vietose.
- Ventiliacija: Reguliarus kambario vėdinimas, ypač susibūrimo vietose.
- Imuniteto stiprinimas: Sveika, subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, streso valdymas.
- Rūkymo atsisakymas: Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
- Skiepai: Gripo viruso profilaktika kasmetinėmis vakcinomis, esant indikacijų – pneumokoko ar kitomis vakcinomis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Aukšta arba ilgai trunkanti (>3 dienas) temperatūra (>38,5°C), ypač vaikams ar vyresniems asmenims.
- Pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, oro trūkumas.
- Nuolatinis, stiprėjantis gerklės, ausų skausmas ar patinimas.
- Kraujo ar pūlių išskyros iš nosies, ausų ar gerklės.
- Stiprus nuovargis, vangumas ar sąmonės sutrikimai.
- Jeigu simptomai nepraeina ar stiprėja praėjus savaitei nuo pradžios.
Šie požymiai gali rodyti komplikacijų atsiradimą arba kitų, rimtesnių ligų išsivystymą. Nedelskite kreiptis į specialistą – tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Pagrindiniai mitai ir dažniausios klaidos
- Antibiotikai visuomet būtini: Dauguma viršutinių kvėpavimo takų infekcijų yra virusinės kilmės, todėl antibiotikai jų neveikia ir gali būti žalingi.
- Šalti orai ar peršalimas sukelia infekciją: Pats šaltis nesukelia infekcijos, tačiau gali laikinai susilpninti imuninę sistemą ir padidinti jautrumą virusams.
- Savidiagnostika yra saugi: Kartais netipinė eiga ar sudėtingi simptomai maskuoja rimtesnes problemas, todėl nevertėtų savarankiškai taikyti gydymą ilgiau nei 7 dienas ar ignoruoti stiprėjančius požymius.
Išvada
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija – dažna, dažniausiai nesunki, tačiau nemaloni sveikatos problema, su kuria susiduria visi. Tinkamas simptominis gydymas, poilsis ir dėmesys savijautai paprastai užtikrina greitą pasveikimą. Vis dėlto svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją ir būti atsargiems dėl savigydos rizikos. Prevencinės priemonės ir atsakingas požiūris į sveikatą padeda apsisaugoti nuo infekcijos ar jos komplikacijų. Sunkesniais atvejais arba užsitęsus ligai, profesionali medicininė pagalba išlieka svarbiausia.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
