Virusinis artritas – tai artrito forma, kuri išsivysto kaip tam tikrų virusinių infekcijų komplikacija. Nors daugumai žmonių virusinės infekcijos pasireiškia peršalimo ar virškinimo sutrikimais, kai kuriais atvejais virusai gali sukelti ir sąnarių uždegimą. Virusinis artritas dažniausiai būna laikinas, tačiau gali sukelti nemalonių simptomų – patinimą, skausmą, sąnarių sustingimą. Straipsnyje aptarsime, kas sukelia virusinį artritą, kokie jo simptomai, kaip jis diagnozuojamas ir gydomas, bei ką svarbu žinoti apie šios būklės profilaktiką ir komplikacijas. Šis turinys skirtas informaciniams tikslams – visais atvejais reikėtų konsultuotis su gydytoju.
Kas yra virusinis artritas?
Virusinis artritas – tai sąnario uždegimas, kuris išsivysto organizmui reaguojant į virusinę infekciją. Skirtingai nuo kitų artrito formų, tokių kaip reumatoidinis ar osteoartritas, virusinis artritas nėra lėtinis – daugeliu atvejų jis praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius, kai organizmas įveikia virusą. Tačiau tam tikrais atvejais simptomai gali užsitęsti ar pasunkėti, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
Pagrindinės savybės
- Uždegimas ir skausmas dažnai apima kelis sąnarius, ypatingai mažesnius (pvz., rankų, pėdų).
- Sąnarių patinimas ir judesių apribojimas dažniausiai yra laikini.
- Artritą lydi arba neseniai prieš jį pasireiškė virusinės infekcijos simptomai – pvz., karščiavimas, bėrimas, gerklės skausmas, silpnumas.
- Pagrindinis skirtumas nuo kitų artritų – aiškus ryšys su virusine infekcija ir dažniausiai gera prognozė.
Kas sukelia virusinį artritą?
Virusinį artritą gali sukelti daugybė skirtingų virusų. Paprastai liga išsivysto dviem mechanizmais: kai viruso dalelės patenka į sąnarį arba kai imuninė sistema, kovodama su infekcija, pradeda pulti sąnarinius audinius dėl „klaidingo atpažinimo“ (autoimuninis mechanizmas). Kai kurie dažniausiai pasitaikantys virusai, sukeliantys artritą, yra:
- Parvovirusas B19 (dažnas vaikams ir suaugusiems; sukelia penktąją ligą ir dažnai virusinį artritą moterims vidutinio amžiaus)
- Hepatito B ir C virusai
- Chikungunya virusas
- Raudonukės (rubella) virusas
- Mumps virusas (kiaulytė)
- Epstein-Barr virusas (EBV), sukeliantis infekcinę mononukleozę
- HIV (žmogaus imunodeficito virusas)
Virusinio artrito rizikos veiksniai
- Susiaurėjęs imunitetas
- Lėtinių ligų, pvz., kepenų ar inkstų pažeidimų, turėjimas
- Nespecifinė arba neskiepyta imuninė sistema, ypač vaikams
- Kontaktas su virusinėmis infekcijomis užsikrėtusiais asmenimis
- Kelionės į regionus, kur paplitusios egzotinės virusinės ligos
Simptomai
Virusinis artritas dažniausiai prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms nuo virusinės infekcijos pradžios. Jis gali būti lengvai atskiriamas nuo kitų sąnarių ligų pagal šiuos simptomus:
- Sąnarių skausmas (artralgija) – dažniausiai jaučiamas abiejose kūno pusėse ir apima daugiau nei vieną sąnarį
- Patinimas (edema) ir paraudimas aplink sąnarius
- Sąnarių sustingimas, ypač rytais arba po ilgesnio ramybės periodo
- Karščiavimas
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Bėrimas ant odos ar gleivinių (ypač sergant parvoviruso, raudonukės infekcijomis)
- Raumenų skausmas
- Kiti virusinei infekcijai būdingi simptomai (pvz., skaudanti gerklė, kosulys, išbėrimas, limfmazgių padidėjimas)
Paprastai virusinio artrito simptomai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Retais atvejais galimas lėtinis sąnarių skausmas ir diskomfortas, kuris gali tęstis iki kelių mėnesių.
Kaip diagnozuojamas virusinis artritas?
Diagnozuoti virusinį artritą nėra visada paprasta, nes sąnarių uždegimo simptomai būdingi daugeliui kitų būklių. Gydytojai atsižvelgia į išsamią paciento ligos istoriją, simptomų pobūdį, jų atsiradimo laiką ir galimą ryšį su virusinėmis infekcijomis. Diagnostikai gali būti naudojami šie metodai:
Išsami medicininė apžiūra
- Artrito pobūdis: kiek sąnarių paveikta, ar simetriška, ar yra kitų simptomų (pvz., bėrimo)
- Ar buvo neseniai virusinė infekcija ar kontaktas su sergančiais žmonėmis
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujo tyrimai: leukocitų, CRB (C reaktyvaus baltymo), eritrocitų nusėdimo greičio padidėjimas
- Imunologiniai tyrimai ankstyvai virusinių infekcijų stadijai nustatyti (pvz., IgM, IgG antikūnai prieš parvovirusą, hepatito virusus, raudonukės virusą ir kt.)
- PCR (polimerazės grandininės reakcijos tyrimas) virusinei DNR ar RNR aptikti
- Reumatoidiniai žymenys (RF, anti-CCP) – siekiant atmesti kitas artrito priežastis
Sąnario punktatas (synovial fluid analysis)
- Retais atvejais gali būti atliekama sąnario punkcija skysčio ištyrimui – ypač kai norima atmesti bakterinį (septinį) artritą
Vaizdiniai tyrimai
- Ultragarsas, rentgenas – dažniausiai naudojami atmesti kitas priežastis arba kai reikalingas išsamesnis sąnario būklės vertinimas
Gydymas
Virusinio artrito gydymas priklauso nuo viruso tipo, simptomų stiprumo ir paciento bendros sveikatos. Kadangi dauguma virusinių artritų yra savaime praeinantys, gydymas dažnai būna simptominis, t.y. nukreiptas į ligos pasireiškimų palengvinimą.
Pagrindiniai gydymo principai
- Poilsis ir sąnarių tausojimas – svarbu sumažinti fizinį krūvį ir vengti judesių, kurie sukelia skausmą
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, naproksenas ir kt., skiriami skausmui ir uždegimui mažinti
- Paracetamolis – alternatyva skausmui, jei NVNU netinka
- Skysčių vartojimas ir tinkama mityba
- Sergant kai kuriomis virusinėmis infekcijomis gali būti skiriami specifiniai antivirusiniai vaistai (pvz., gydant hepatito B ar C virusus, ŽIV)
Ką svarbu žinoti dėl gydymo?
- Antibiotikai veiksmingi tik bakterijų sukeltam artritui, jų vartojimas virusiniam artritui nėra pagrįstas
- Sunkiais ar komplikuotais atvejais (ypač sergant lėtinėmis ligomis) gydytojas gali skirti stipresnių vaistų arba nukreipti pas specialistą
- Savitvarda – nerekomenduojama, nes virusinis artritas gali būti painiojamas su kitomis pavojingomis sąnarių ligomis
Komplikacijos
Dauguma virusinio artrito atvejų baigiasi visišku pasveikimu be liekamųjų pokyčių. Tačiau retkarčiais gali pasitaikyti komplikacijų:
- Lėtinis sąnarių skausmas arba patinimas
- Sąnarių funkcijos sutrikimas (ypač didžiojoje rizikos grupėje – esant autoimuninėms ar lėtinėms ligoms)
- Bakterinės infekcijos prisidėjimas (antrinė bakterinė artrito forma)
- Retais atvejais – kremzlių ar kaulo pažeidimas (ypač esant sunkiai imuninei būklei ar užsitęsus uždegimui)
Komplikacijos dažnesnės, jei gydymas atidėliojamas ar virusinė infekcija išprovokuoja stiprią imuninę reakciją.
Profilaktika
Virusinio artrito prevencija siejama su virusinių infekcijų prevencija – nesant infekcijos, išvengiama ir šios komplikacijos. Pagrindinės prevencinės priemonės:
- Skiepai nuo raudonukės, hepatitis B, kiaulytės, gripo ir kitų infekcijų
- Asmeninės higienos laikymasis – rankų plovimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis
- Vengimas kontakto su sergančiais asmenimis
- Saugus seksas, kraujo produktų donorystė tik patikimose įstaigose (aktualu dėl hepatito, ŽIV ir kitų virusų)
- Sveikos gyvensenos principai, stiprinantys imunitetą
- Greita virusinių infekcijų diagnostika ir gydymas
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Sąnarių skausmas atsiranda staiga, stiprėja ir trunka ilgiau nei kelias dienas
- Yra karščiavimas, odos bėrimas ar kiti sisteminiai simptomai
- Pradeda tinti, raudonuoti ar skaudėti keli sąnariai vienu metu
- Yra žinoma apie neseniai persirgtą virusinę infekciją
- Pasireiškia sunkios būklės požymiai: dusulys, sąmonės sutrikimai, stiprus bendras silpnumas
Savidiagnostika nėra patikima – būtinai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamiausią gydymą, atsižvelgdamas į jūsų būklę bei individualius rizikos veiksnius.
Išvados
Virusinis artritas – tai sąnarių uždegimas, kurį sukelia įvairūs virusai. Nors dažniausiai ši būklė praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių komplikacijų, ji reikalauja dėmesingumo – ypač jei simptomai užsitęsia ar sustiprėja. Svarbiausia – įtarti ryšį su nesenai persirgta virusine infekcija, laiku kreiptis į gydytoją, laikytis nurodytų gydymo ir profilaktikos priemonių. Ligų prevencija, skiepai, higiena ir sveikas gyvenimo būdas – geriausi būdai apsisaugoti nuo virusinio artrito ir kitų virusinių infekcijų komplikacijų.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
