Virvelės pakenka iškritimas

Virvelės pakenka (lot. funiculus umbilicalis) iškritimas – tai būklė, kai nėštumo arba gimdymo metu vaisiaus virkštelė praslysta pro gimdos kaklelį į makštį ir į išorės lytinius takus prieš ar kartu su vaisiaus galva ar kitu pateikties pavidalu. Tai yra reta, tačiau grėsminga akušerijos komplikacija, kelianti didelį pavojų vaisiaus gyvybei dėl galimo deguonies tiekimo sutrikimo. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip ir kodėl įvyksta virvelės iškritimas, kokie yra rizikos veiksniai, simptomai, diagnostikos galimybės, gydymo bei prevencijos principai ir kada būtina nedelsti bei kreiptis į gydytojus.

Kas yra virkštelės iškritimas?

Virkštelės (arba virkštelės) iškritimas – būklė, kai virkštelė patenka žemiau vaisiaus pateikties dalies ir atsiduria gimdos kaklelyje ar makštyje. Dažniausiai ši komplikacija nustatoma gimdymo metu, rečiau – nėštumo pabaigoje. Kadangi virkštelė perduoda deguonį ir maistines medžiagas iš placentos vaisiui, jos užspaudimas ar įsitempimas kelia grėsmę vaisiaus gyvybei. Iškritimo metu vaisiaus dalis, dažniausiai galva, spaudžia virkštelę prie gimdos sienelės ar įėjimo į dubenį, kas gali nutraukti arba žymiai sumažinti kraujotaką.

Virkštelės iškritimo tipai

• Pilnas virkštelės iškritimas – virkštelė ne tik atsiduria priešais vaisių, bet ir praslysta už gimdos kaklelio, dažnai išlenda į makštį ar net į išorinius lytinius organus.
• Paslėptas (latentinis) iškritimas – virkštelė praslenka šalia vaisiaus pateikties, tačiau makštyje jos nėra galima apčiuopti ar matyti. Dažniausiai diagnozuojamas stebint vaisiaus būklės pablogėjimą (pvz., širdies ritmo sutrikimai).

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Virkštelės iškritimas – retas reiškinys (jo dažnis – apie 0,1–0,6% gimdymų), tačiau kai kurie veiksniai žymiai padidina šios komplikacijos riziką:

• Neįsistatęs vaisiaus pateikties tipas (pvz., sėdmeninis ar skersinis) – kūdikio galva ar kita kūno dalis nevisiškai užpildo gimdos kaklelio angą, palikdama erdvės virkštelei.
• Didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas) – padidina vidinį spaudimą, o vandenims netikėtai nubėgus virkštelė gali būti išplauta.
• Mažas ar neišnešiotas vaisius – nesukuria pakankamo užpildymo efekto, todėl likusi tarpas leidžia virkštelei praslysti.
• Daugiavaisis nėštumas – ypač jei pirmasis vaisius išsidėstęs netipine pateiktimi.
• Išorinės intervencijos (pvz., dirbtinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, gimdos kaklelio instrumentavimas).
• Placenta pakraštinė, mažai prisitvirtinusi arba kitos gimdos struktūros anomalijos.

Simptomai ir klinikiniai požymiai

Virkštelės iškritimas dažniausiai pastebimas gimdymo metu, ypač po vaisiaus vandenų nutekėjimo. Svarbiausi požymiai:

• Matoma arba apčiuopiama virkštelė – makštyje ar tarp išorinių lytinių organų plyšių.
• Neįprastas arba patologinis vaisiaus širdies ritmas – dažnas bradikardijos (lėto širdies ritmo) epizodas.
• Vaisiaus judesių sumažėjimas ar išnykimas.
• Kiti gimdymo trakto simptomai: netikėtas gimdos susitraukimų pobūdžio pokytis, daugiavaisė būsena.

Vėlyvi ir avariniai simptomai

• Odos, matomos virkštelėje, spalvos pakitimas (mėlynavimas ar išblyškimas).
• Pastebimai sunki vaisiaus hipoksija (deguonies stygius) patvirtinama monitoringu ar specialiais tyrimais.
• Nebudinga, bet galimos motinos šoko ar kitų komplikacijų apraiškos.

Diagnostika

Virkštelės iškritimas dažnai diagnozuojamas kliniškai – apžiūros metu arba praplyšus vaisiaus vandenims, akušerė ar gydytojas pastebi ir apčiuopia virkštelę makštyje ar išoriniuose takuose. Kartais reikalingi instrumentiniai tyrimai:

• Kardiotokografija (KTG) – registruojamas vaisiaus širdies ritmas, galimi ryškūs nukrypimai nuo normos, ypač po vandenų nutekėjimo.
• Ultragarsas – gali parodyti virkštelės priekinę padėtį ar pažeidimą.

Svarbiausia – sparčiai reaguoti į simptomus ir rizikos veiksnius, ypač jei stebima vaisiaus distresas ar pastebima virkštelės kilpa makštyje.

Galimos komplikacijos

• Ūmi vaisiaus hipoksija arba netgi žūtis dėl virkštelės užspaudimo ir deguonies trūkumo.
• Sunki naujagimio būklė gimimo metu arba trumpai po gimimo (pvz., intensyviai sumažėjęs Apgar balas).
• Neurologinės komplikacijos, jei hipoksija buvo užsitęsusi.
• Motinos psichologinės pasekmės dėl patirtos traumos ar netekties.

Gydymas ir akušerijos taktika

Virkštelės iškritimas laikomas akušeriniu skubios pagalbos atveju. Kuo greičiau inicijuojamos šios priemonės:

• Rankinis pateikties pakėlimas – akušerė ar gydytoja švelniai pakelia vaisiaus galvą ar kitą pateikties dalį, kad sumažėtų slėgis virkštelei.
• Moters padėties keitimas – dažniausiai siūloma „kelio–alkūnės padėtis“ (moteris pasilenkia ant kelių ir alkūnių), liemens pakėlimas ar „Trendelenburgo padėtis“ (dubuo aukščiau galvos lygio).
• Deguonis per kaukę – moteriai laikinai tiekiamas papildomas deguonis.
• Nedelsiant atlikti cezario pjūvį – jei vaisius gyvas, ši chirurginė operacija yra vienintelė tinkama išeitis užtikrinti greitą vaisiaus gimimą. Jei gimdos kaklelis visiškai atsivėręs ir vaisiaus galva žemai, galima apsvarstyti operatyvų akušerinį išėmimą per makštį, tačiau daugeliu atvejų pirmenybė teikiama cezario pjūviui dėl greičio ir saugumo.
• Nedelsiant, jeigu reikia, nutraukti gimdymą instrumentiniu būdu – akušerinėse stacijose, jei leidžia sąlygos ir nėra dalinio virkštelės užspaudimo.

Kiti pagalbiniai veiksmai

• Susaistomoji pagalba ir aktyvi vaisiaus širdies veiklos stebėsena iki chirurginės intervencijos.
• Vengti virkštelės džiūvimo – jei ji matoma išorėje, ją galima uždengti sterilia, drėgna marle.

Prevencija

Visų virkštelės iškritimo atvejų išvengti neįmanoma, tačiau kai kuriems rizikos veiksniams esant galima imtis papildomų atsargumo priemonių:

• Kruopščiau stebima moteris, turinti didelį polihidramnioną, netipinę vaisiaus padėtį ar mažą vaisių.
• Svarbu tinkamai parinkti intervencijų laiką – sumažinti invazinių procedūrų kiekį, atsargiai taikyti dirbtinį vandenų nutekėjimą ir kitus gimdymą pagreitinančius veiksmus.
• Daugiavaisio nėštumo metu ir neįprastos vaisiaus padėties atvejais rekomenduojama gimdymą pradėti akušerijos ar ligoninės stacionare, kur galimas greitas cezario pjūvio atlikimas.
• Reguliari moters būklės kontrolė, ypač esant aukščiau minėtiems rizikos veiksniams, ir pasiruošimas galimai nenumatytai situacijai.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją?

Bet kokio nėštumo metu bet kokį neįprastą pojūtį, pakitusį vaisiaus judėjimą, netikėtus vaisiaus vandenų nutekėjimus turi įvertinti gydytojas ar akušerė. Skubiai kreipkitės:

• Jei po vaisiaus vandenų nutekėjimo pastebima gleivėta, melsva arba pilka masė iš lytinių organų – gali būti iškritusi virkštelė.
• Jei jaučiami stiprūs vaisiaus judesių pokyčiai arba sumažėjimas.
• Pastebimi gimdymo aktyvumo ar vaisiaus širdies ritmo pokyčiai.

Laukti negalima – virkštelės iškritimas laikomas neatidėliotina akušerine buvo – gyvybiškai svarbu laiku gauti profesionalią pagalbą.

Dažniausi mitai ir svarbūs faktai

• Virkštelės iškritimas nėra susijęs su moters elgesiu prieš gimdymą ar jos aktyvumu – tai nulemta anatomijos ir rizikos veiksnių.
• Iškritus virkštelei, dėl vaisiaus gyvybės grėsmės būtina nedelsti – namų sąlygomis padėti negalima.
• Ligos prevencija dažnai susijusi su akušerinės priežiūros standartų laikymusi, ne su individualių moters veiksmų pasirinkimu.
• Savigyda ar bandymai savarankiškai „sugrąžinti“ virkštelę negalimi ir gali būti pavojingi.

Išvada

Virkštelės iškritimas – reta, tačiau labai pavojinga nėštumo ar gimdymo komplikacija, reikalaujanti skubios medicinos pagalbos. Laiku atpažinta ir tinkamai gydoma ši būklė sumažina grėsmę vaisiaus gyvybei ir užtikrina palankesnę baigtį tiek kūdikiui, tiek mamai. Nėščiosioms svarbu žinoti rizikos veiksnius, laiku informuoti gydytojus apie pokyčius ir vadovautis akušerio ar gydytojo rekomendacijomis. Siekiant išvengti komplikacijų, vykdykite reguliarias nėštumo patikras ir operatyviai reaguokite į pirmuosius klinikinius požymius. Straipsnyje pateikta informacija skirta tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios gydytojo konsultacijos bei gydymo.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.