Vitamino D trūkumas

Vitamino D trūkumas yra pasaulinė sveikatos problema, galinti turėti didelės įtakos bendrai sveikatai ir įvairių ligų raidai. Nepakankamas šio vitamino kiekis pastebimai susijęs su kaulų, raumenų ir imuninės sistemos sutrikimais, didesne tam tikrų lėtinių ligų rizika. Vitamino D trūkumas ilgą laiką gali likti nepastebėtas, nes jo simptomai dažnai yra nespecifiniai arba pasireiškia tik vėliau. Apie šią būklę vis dažniau kalbama dėl didėjančio šiuolaikinio gyvenimo būdo, kai dalis žmonių mažai laiko praleidžia lauke, vartoja nepakankamai šio vitamino turinčių maisto produktų ar turi kitų rizikos veiksnių.

Kas yra vitaminas D ir kodėl jis svarbus?

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris, skirtingai nei daugelis kitų vitaminų, į organizmą gali patekti dviem būdais: per maistą arba susidaryti odoje, esant ultravioletinių spindulių (UVB) poveikiui saulėje. Pagrindinės vitamino D formos yra D2 (ergokalciferolis, randamas augalinės kilmės produktuose) ir D3 (cholekalciferolis, gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto arba gaminamas odoje).

Vitaminas D atlieka kelias svarbias funkcijas:

• Skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, būtinas stipriems kaulams ir dantims;
• Padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą;
• Dalyvauja ląstelių augimo, nervų sistemos ir raumenų funkcijų reguliavime;
• Gali būti susijęs su tam tikrų uždegiminių ir autoimuninių ligų prevencija.

Vitamino D trūkumo priežastys

Vitamino D trūkumas gali išsivystyti dėl kelių priežasčių – jos susijusios su nepakankamu vitamino gavimu, sumažėjusia gamyba organizme ar jo pasisavinimo trikdžiais. Svarbiausios priežastys:

Nepakankamas buvimas saulėje

Didžioji dalis vitamino D (nuo 70 iki 90 %) gaunama per odą veikiant saulės UVB spinduliams. Žmonės, kurie mažai laiko praleidžia lauke, dažnai būna apsirengę ar gyvena šiauriniuose regionuose, turi žymiai didesnę vitamino D stokos riziką. Tai ypač aktualu rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai saulės spindulių kiekis yra ribotas.

Nepakankamas vitamino D kiekis maiste

Vitaminas D natūraliai randamas nedaugelyje maisto produktų – daugiausia riebioje žuvyje (lašiša, sardinės, silkė), žuvų kepenėlėse, kiaušinio trynyje, kepenyse, stiprintuose pieno ir augaliniuose gaminiuose. Veganai ar žmonės, ribojantys šiuos produktus, dažnai rizikuoja stokoti šio vitamino.

Sutrikęs pasisavinimas ar apykaita

Sutrikimų gali kilti sergantiems celiakija, Krono, kepenų ar inkstų ligomis, kuomet trikdomas vitamino D įsisavinimas ar suaktyvinimas organizme. Taip pat vartojant tam tikrus vaistus (antikonvulsantus, gliukokortikoidus), didėja stokos rizika.

Padidėjęs poreikis arba sumažėjusi gamyba

• Senyvo amžiaus žmonės: su amžiumi oda sintetina mažiau vitamino D;
• Nėščiosios ir žindyvės: jų poreikis gali būti didesnis;
• Tamsesnis odos atspalvis: daugiau melanino turinti oda prasčiau gamina vitaminą D veikiant saulės šviesai.

Vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumas dažniausiai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Tačiau progresuojant stokai, dažniausi požymiai:

• Bendras nuovargis, silpnumas;
• Dažnesni kaulų ir raumenų skausmai;
• Raumenų silpnumas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms (didėja griuvimų ir lūžių rizika);
• Nuotaikos svyravimai, polinkis į depresiją;
• Sunkesniais atvejais – kaulų deformacijos, trapumas.

Vaikams vitamino D trūkumas gali pasireikšti rachitu (kaulų suminkštėjimu ir deformacija), suaugusiems – osteomaliacija (kaulų minkštėjimu) ar osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimu ir lūžiais).

Diagnostika: kaip nustatyti vitamino D trūkumą?

Vitamino D trūkumas nustatomas kraujo tyrimu – vertinant 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) koncentraciją. Nustatytos tokios vertės:

• Normali koncentracija: 30–50 ng/ml (75–125 nmol/l);
• Neoptimalus lygis: 20–30 ng/ml (50–75 nmol/l);
• Trūkumas: mažiau nei 20 ng/ml (<50 nmol/l);
• Stipri stoka: mažiau nei 10 ng/ml (<25 nmol/l).

Rekomenduojama kraujo tyrimą atlikti tiems, kuriems yra rizikos veiksnių (pvz., dažni kaulų lūžiai, raumenų silpnumas, mažai laiko praleidžia saulėje, serga lėtinėmis virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus).

Vitamino D papildų skyrimas ir gydymas

Vitamino D stokos gydymas ir profilaktika remiasi individualiu poreikiu ir gydytojo rekomendacijomis. Svarbu nesigydyti pačiam, kadangi per didelės vitamino D dozės gali būti žalingos.

Gydymas ir profilaktika

• Saulės šviesa: Trumpi kasdieniai buvimo saulėje epizodai (apie 10–30 min., priklausomai nuo metų laiko, odos tipo ir geografinės vietovės) gali padėti užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį.
• Mityba: Įtraukite daugiau riebios žuvies, žuvų kepenėlių aliejaus, kiaušinių, kepenų, stiprintų produktų (pvz., pieno ar augalinių alternatyvų).
• Vitaminų papildai: Skiriami esant stokai ar padidėjusiam poreikiui, dažniausiai rekomenduojami D3 formos papildai. Dažniausiai saugi profilaktinė dozė suaugusiesiems – 1000–2000 TV per parą, tačiau gydant stoką dozės gali būti didesnės ir skiriamos gydytojo. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją ir kitus rimtus sutrikimus.

Naudojant papildus būtina laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis kraujo rodiklius. Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiems trūkumo ar gretutiniams susirgimams, gali prireikti ir specifinio gydymo, pvz., vitamino D injekcijų.

Atsargumo priemonės ir perdozavimo rizika

Per didelis vitamino D kiekis gali būti žalingas – sukelti didelį kalcio lygį kraujyje (hiperkalcemiją), dėl ko gali sutrikti inkstai, atsirasti pykinimas, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai ir kitos rimtos komplikacijos. Todėl labai svarbu vartoti tik gydytojo rekomenduotas dozes ir neperžengti saugių ribų.

Komplikacijos dėl vitamino D trūkumo

Neišgydytas ir užsitęsęs vitamino D trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų:

• Vaikams – rachitas su kaulų deformacijomis, augimo sutrikimais;
• Suaugusiems – osteomaliacija (kaulų skausmai, minkštėjimas), osteoporozė ir kaulų lūžiai;
• Didesnė raumenų silpnumo, griuvimų ir susižalojimų rizika vyresnio amžiaus žmonėms;
• Sumažėjęs imunitetas, didesnė infekcijų ar autoimuninių ligų (pvz., išsėtinė sklerozė, uždegiminės žarnyno ligos) rizika;
• Gali išaugti širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų rizika (moksliniai duomenys šiuo klausimu dar gana prieštaringi, todėl tai tik viena iš galimų hipotezių).

Vitamino D trūkumo prevencija

Siekiant išvengti stokos svarbu:

• Kuo dažniau praleisti laiko lauke, ypač saulėtu metų laiku;
• Valgyti daugiau vitamino D turinčių produktų arba rinktis stiprintus gaminius;
• GKreipkitės į gydytoją dėl individualių rekomendacijų, jei priklausote rizikos grupėms: esate senyvo amžiaus, nėščia, maitinate krūtimi, esate vegetaras ar veganė, sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate vaistus, galinčius sutrikdyti šio vitamino apykaitą;
• Nevartokite papildų savarankiškai didelėmis dozėmis be gydytojo priežiūros.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasitarti su medikais, jei pastebite ilgalaikį nuovargį, dažnus kaulų ar raumenų skausmus, patyrėte netikėtą kaulų lūžį, priklausote rizikos grupėms, patiriate nuotaikos svyravimų ar sumažėjo funkcijų kokybė. Tik gydytojas gali nustatyti stoką, paskirti tinkamą gydymą ir individualiai parinkti saugią dozę.

Dažniausi mitai apie vitaminą D

• „Vitaminas D naudingas tik kaulams.“ Iš tiesų jis reikalingas ir imuninės sistemos, raumenų, nervų sistemos veiklai, įvairių lėtinių ligų profilaktikai.
• „Papildų reikia vartoti visiems be išimties.“ Ne visi žmonės turi vitamino D stoką – papildus racionalu pradėti tik pasitarus su gydytoju ir įvertinus kraujo tyrimus.
• „Gyvenant Lietuvoje tiesiog pakanka būti lauke.“ Saulės kiekio Lietuvoje, ypač nuo spalio iki balandžio, gali nepakakti efektyviai vitamino D sintezei, todėl verta atsižvelgti į asmenines aplinkybes ir šeimos gydytojo rekomendacijas.
• „Gydyti trūkumą padeda didelės vienkartinės dozės.“ Staigus per didelis kiekis gali būti pavojingas, todėl gydymas visada turėtų būti nuoseklus ir stebimas gydytojo.

Išvados

Vitamino D trūkumas – dažna ir klastinga būklė, kurios ilgalaikės pasekmės gali būti rimtos. Svarbu atpažinti rizikos veiksnius, stebėti simptomus ir laiku tikrintis kraujo rodiklius. Prevencija – racionalus buvimas saulėje, subalansuota mityba, tinkamai parinkti papildai (gydytojo rekomendacija) – yra pagrindas sveikiems kaulams, raumenims ir viso organizmo gerovei. Bet koks gydymas turėtų būti individualus, o papildų vartojimą būtina derinti su gydytoju. Tokiu būdu galima užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms ir palaikyti optimalią sveikatą visais gyvenimo laikotarpiais.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.