Vitamino K trūkumas yra reta, tačiau pavojinga būklė, galinti lemti nepakankamą kraujo krešėjimą ir padidėjusią kraujavimo riziką. Nors sunkus trūkumas dažniausiai aptinkamas naujagimiams ir žmonėms su tam tikromis virškinimo sistemos ligomis ar vartojantiems specifinius vaistus, lengvas trūkumas gali paveikti ir suaugusiuosius, ypač sergančius lėtinėmis ligomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vitaminas K, kokios yra jo trūkumo priežastys, simptomai, diagnostikos metodai, gydymo bei profilaktikos principai, ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra vitaminas K ir kodėl jis svarbus?
Vitamino K grupė apima riebaluose tirpius vitaminus, kurie yra svarbūs keletui organizmo funkcijų, tačiau daugiausiai – kraujo krešėjimo procese. Yra dvi pagrindinės vitamino K formos: filochinonas (vitaminas K1), randamas augaliniuose produktuose, ir menachinonai (vitaminas K2), kuriuos gamina žarnyno bakterijos. Abu šie junginiai dalyvauja kepenų fermentų veikloje, kuri būtina gaminant kraujo krešėjimo faktorius, padedančius stabdyti kraujavimą. Be pakankamo vitamino K kiekio organizmas negali greitai užgydyti žaizdų, didėja spontaniško kraujavimo rizika, o ilgalaikis trūkumas gali sukelti ir kaulų sveikatos problemų.
Vitamino K trūkumo priežastys
Pagrindinės trūkumo priežastys
- Nepakankamas suvartojimas su maistu – nors vitamino K yra daugelyje daržovių (ypač kopūstinėse, lapinėse žaliosiose daržovėse), itin ribota ar nesubalansuota mityba gali lemti nepakankamą šio vitamino kiekį.
- Nusilpęs vitamino K pasisavinimas – žarnyno ligos (pvz., celiakija, Krono liga, opinis kolitas, kasos ar kepenų ligos) sutrikdo riebalų ir juose tirpstančių vitaminų, tame tarpe ir K, absorbciją.
- Antibakterinė terapija – ilgalaikis plataus spektro antibiotikų vartojimas sunaikina žarnyno bakterijas, kurios natūraliai gamina vitamino K2.
- Vaistai, mažinantys vitamino K pasisavinimą – tam tikri vaistai (pvz., ilgalaikiai antikoaguliantai, cholestiraminas, vaistai nuo traukulių) blokuoja ar sumažina vitamino K įsisavinimą arba veikimą organizme.
- Kūdikystė – naujagimiai ypač pažeidžiami dėl mažo vitamino K kiekio organizme, mažo perėjimo per placentą ir menko vitamino K kiekio motinos piene.
Rizikos grupės
- Naujagimiai (ypač pirmosiomis gyvenimo savaitėmis)
- Vyresnio amžiaus žmonės
- Asmenys su lėtinėmis kepenų ar žarnyno ligomis
- Pacientai po virškinamojo trakto operacijų
- Žmonės, vartojantys ilgalaikius antibiotikus arba antikoaguliantus
Kokie yra vitamino K trūkumo simptomai?
Kraujo krešėjimui būtini baltymai negali susidaryti be vitamino K, todėl pirmas ir ryškiausias trūkumo simptomas – kraujavimo sutrikimai. Simptomai priklausys nuo trūkumo sunkumo:
- Dažnas ar lengvai pasireiškiantis kraujavimas – net menkiems susižeidimams ar dantenų valymui.
- Sunkiai sustabdomas kraujavimas po pjūvio – po danties rovimo, operacijų ar kitų intervencijų.
- Mėlynės, atsirandančios be aiškios priežasties
- Kraujavimas iš nosies
- Kraujas šlapime ar išmatose – gali atsirasti tamsiai juodos išmatos (melena), rodančios vidinį kraujavimą.
- Moterims – ilgos ar gausios menstruacijos
Kūdikiams vitamino K trūkumas gali sukelti rimtą būklę – naujagimių kraujavimo sindromą (hemoraginę ligą). Jam būdingas kraujavimas iš bambos, virškinamojo trakto, odos arba net smegenų (intrakranijiniai kraujavimai), kurie gali būti gyvybei pavojingi.
Kaip nustatomas vitamino K trūkumas?
Diagnostikos metodai
- Klinikinė apžiūra ir anamnezė – gydytojas įvertina kraujavimo požymius, mitybos įpročius, vartojamus vaistus, gretutines ligas.
- Kraujo tyrimai
- Protrombino laikas (PT, INR) – dažniausiai pailgėjęs esant vitamino K trūkumui. Tai parodo, kaip greitai kreša kraujas.
- Kiti krešėjimo tyrimai – gali būti atliekami papildomai (pvz., kraujo krešėjimo faktorių aktyvumas).
- Vitaminų kiekio nustatymas – šiuolaikiniais tyrimais galima nustatyti vitamino K kiekį plazmoje, tačiau praktikoje dažnai pasikliaujama funkcinių tyrimų rezultatais.
- Instrumentiniai tyrimai prireikus atliekami esant komplikacijoms (pvz., vidaus organų ar smegenų kraujavimui).
Gydymas: ką daryti nustačius vitamino K trūkumą?
- Vitamino K papildai – lengvais atvejais skiriamas vitamino K1 (filochinono) geriamasis ar injekcinis gydymas. Sunkesniais atvejais, ypač jei yra aktyvus kraujavimas, taikomos intraveninės injekcijos, kurias skiria ir dozavimą parenka gydytojas pagal individualią situaciją.
- Dietos korekcija – rekomenduojama didinti žalių lapinių daržovių, brokolių, kopūstų, špinatų, kai kurių augalinių aliejų ir fermentuotų maisto produktų suvartojimą.
- Pagrindinės būklės gydymas – sergant lėtinėmis žarnyno ar kepenų ligomis, turi būti gydoma pirminė liga, siekiant pagerinti absorbciją ir bendrą organizmo būklę.
- Vaistų peržiūra – gydytojas įvertina vartojamus vaistus, galinčius sukelti arba sustiprinti trūkumą, ir prireikus koreguoja vaistų sąrašą ar jų dozę.
- Esant sunkiais atvejais ar komplikacijoms gali būti taikoma kraujo produktų (pvz., šviežios plazmos) infuzija krešėjimo faktorių atstatymui.
Savarankiškas gydymas vitaminais, ypač jei vartojate kraują skystinančius vaistus, gali būti pavojingas – ilgalaikis perteklinis vitamino K vartojimas gali mažinti vaistų, slopinančių krešėjimą (pvz., varfarino), veiksmingumą, todėl visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
- Didelė kraujavimo rizika – nuo odos mėlynių iki gyvybei pavojingų išliekamųjų ir vidinių kraujavimų (pavyzdžiui, į pilvo ertmę, smegenis).
- Hemoraginė liga naujagimiams – gali būti mirtina arba sukelti negrįžtamus neurologinius pažeidimus dėl intrakranijinių kraujavimų.
- Sutrikęs žaizdų gijimas – dėl nepakankamo kraujo krešėjimo žaizdos gyja ilgiau, didėja infekcijų rizika.
- Kaulų stiprumo sumažėjimas – ilgalaikis trūkumas siejamas su sumažėjusiu kaulų tankiu ir didesne osteoporozės rizika.
Kaip išvengti vitamino K trūkumo?
Subalansuota mityba
- Įtraukti į racioną žalias lapines daržoves: špinatus, brokolius, salotas, lapinius kopūstus, briuselio kopūstus.
- Valgyti raugintus, fermentuotus maisto produktus (pvz., natto, kimči, raugintus kopūstus), kuriuose natūraliai susidaro vitamino K2.
- Naudoti augalinius aliejus (sojų, rapsų), kuriuose yra vitamino K.
Profilaktika naujagimiams
Siekiant išvengti hemoraginės ligos, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, naujagimiams profilaktiškai pirmomis gyvenimo valandomis leidžiamas vitamino K. Tai saugus ir efektyvus būdas išvengti sunkaus kraujavimo rizikos.
Gretutinių ligų valdymas ir vaistų peržiūra
- Laiku gydyti virškinimo sistemos ligas, kurios gali sutrikdyti vitamino K įsisavinimą.
- Reguliariai aptarti vaistus su gydytoju, ypač jei vartojami ilgai arba keletas skirtingų vaistų.
- Savavališkai nestabdyti ar nekeisti nustatytų vaistų dozių.
Mitai ir faktai apie vitamino K
- Mitas: „Sergu kraujo krešėjimo sutrikimais, todėl privalau vengti vitamino K vartojimo.“
Faktas: Vitamino K siaurina kraujo krešėjimo sutrikimų sąrašą. Asmenims, vartojantiems antikoaguliantus, reikia suderintos gydytojo priežiūros, bet sveikam žmogui – subalansuota vitamino K dieta yra naudinga. - Mitas: „Antibiotikai nėra pavojingi vitamino K pasisavinimui.“
Faktas: Ilgalaikis plataus spektro antibiotikų vartojimas iš tiesų gali mažinti organizmo vitamino K atsargas, nes kenkia žarnyno mikrobiotai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote dažnai atsirandančias arba stiprias mėlynes, ilgai trunkantį kraujavimą po nedidelių žaizdų ar operacijų, kraujavimą iš dantenų, nosies, pakitusias išmatas (ypač juodas ar su krauju), kraują šlapime, nuovargį ar silpnumą, kurio priežastys neaiškios. Naujagimių tėvai turi būti ypač atidūs bet kokiam kraujavimui ar net galimai paslėptiems požymiams (maitinimo sutrikimams, mieguistumui, pamėlynavimui). Ankstyvas trūkumo nustatymas ir gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Išvada
Vitamino K trūkumas – tai būklė, kurią svarbu atpažinti ir gydyti laiku, ypač rizikos grupėse ar esant dėl kraujo krešėjimo sutrikimų. Sveika, įvairi mityba, laiku suteikta medicininė pagalba ir profilaktika leidžia efektyviai užkirsti kelią šios problemos sukeliamoms komplikacijoms. Jeigu kilo įtarimų dėl vitamino K trūkumo, pasitarkite su gydytoju – savidiagnostika ar savigyda šiuo atveju nėra rekomenduotina.

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
