Vyriškojo tipo plikimas (androgeninė alopecija)

Vyriškojo tipo plikimas, dar vadinamas androgenine alopecija, yra dažniausia nuplikimo forma tarp vyrų. Šio tipo plikimas laikomas genetiniu ir hormoniniu procesu, kuris gali prasidėti dar paauglystėje arba bet kuriame suaugusio vyro amžiuje. Plikimas dažniausiai prasideda nuolatiniais ant kaktos linijos, viršugalvio ar smilkinių plaukų retaėjimu, kuris ilgainiui gali progresuoti, kol nebelieka didžiosios dalies galvos plaukų. Nors ši būklė mediciniškai nepavojinga, ji gali stipriai paveikti žmogaus savijautą, pasitikėjimą savimi ir psichologinę gerovę. Straipsnyje aptarsime vyriškojo tipo plikimo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes, prevenciją ir mitus apie šią dažną, bet neretai neteisingai suprantamą būklę.

Kas yra vyriškojo tipo plikimas?

Vyriškojo tipo plikimas (androgeninė alopecija) – tai plaukų slinkimo procesas, vykstantis pagal specifinį modelį, susijusį su paveldimumu ir androgenų (vyriškų hormonų, daugiausia dihidrotestosterono) veikla. Ši būklė dažniausiai aptinkama vyrams, tačiau rečiau gali pasireikšti ir moterims. Apytiksliai 50% vyrų iki 50 metų patiria tam tikrą androgeninės alopecijos formą. Dėl to ši problema laikoma neatsiejama vyriškų senėjimo pokyčių dalimi, tačiau ji taip pat gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Genetiniai veiksniai

Pagrindinė vyriškojo tipo plikimo priežastis – paveldimumas. Jeigu šeimoje yra buvę plikimo atvejų (tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės), didesnė tikimybė, kad ir pats vyras turės polinkį į šią būklę. Identifikuota, kad androgeninės alopecijos paveldimumas susijęs su daugybe genų, tačiau ypatingą reikšmę turi androgenų receptorių geno pokyčiai.

Hormoniniai pokyčiai

Vyriškojo tipo plikimas glaudžiai susijęs su hormoniniu fonu, ypač dihidrotestosteronu (DHT). Tai – testosterono darinių metabolitas, kuris stipriau nei pats testosteronas sąveikauja su plaukų folikulų ląstelėmis. DHT prisijungia prie plaukų folikulų androgenų receptorių ir ilgainiui juos silpnina, skatina plaukų plonėjimą ir trumpesnį jų augimo ciklą. Ilgainiui plaukų folikulai sunyksta, o ant galvos nebepauga nauji sveiki plaukai.

Amžius

Su amžiumi androgeninės alopecijos rizika didėja. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi nuo 20-30 metų, tačiau vyresniame amžiuje plikimas progresuoja ryškiau. Vyrai, kuriems plikimas prasideda ankstyvame amžiuje, paprastai turi stipresnį genetinį polinkį.

Simptomai ir ligos eiga

Androgeninė alopecija pasižymi specifiniu plaukų retėjimo modeliu. Dažniausiai stebima:

• lėtinis, simetriškas plaukų slinkimas kaktos, smilkinių ir viršugalvio srityje;
• galvos šonuose plaukai dažniausiai išlieka nepakitę;
• plaukai pradeda slinkti nuo plaukų augimo linijos kaktos srityje (vadinamieji „M” formos įdubimai), vėliau retėja viršugalvyje (vertex);
• ilgainiui dvi plikimo zonos susilieja, palikdamos tik plaukų juostą pakaušyje ir šonuose.

Plikimo tempas – labai individualus. Kai kurie vyrai per keletą metų praranda didžiąją dalį galvos plaukų, kitiems procesas gali trukti dešimtmečius.

Vyriškojo tipo plikimo stadijos

Paprastai naudodamasi Norwoodo-Hamiltono klasifikacija, androgeninė alopecija matuojama pagal progresavimo laipsnį:

• I stadija – minimali plaukų linijos regresija, slinkimas beveik nepastebimas;
• II stadija – gilėjančios įdubos ties smilkiniais;
• III stadija – aiškūs plaukų trūkiai priekyje bei viršugalvyje;
• IV–V stadijos – įdubos gilėja, formuojasi ryški plikimo zona, bet šonuose dar lieka plaukų;
• VI–VII stadijos – plaukai išlieka tik galvos šonuose ir pakaušyje, viršugalvis ir priekinė sritis – visiškai pliki.

Diagnostika

Androgeninės alopecijos diagnostika paprastai pagrįsta klinikiniu vaizdu ir šeimos anamneze. Gydytojas gali atlikti:

• detalią apklausą apie plaukų slinkimo pobūdį bei kitų šeimos narių tendenciją plikti;
• galvos odos apžiūrą – būdingas slinkimo modelis;
• dermatoskopiją – plaukų ir folikulų būklės vertinimas specialiu didinamuoju aparatu;
• kartais atliekami kraujo tyrimai siekiant atmesti kitas plaukų slinkimo priežastis (pvz., skydliaukės ligas, geležies ar kitų maisto medžiagų trūkumą);
• itin retai – galvos odos biopsija, jeigu įtariama reta kita liga.

Būtina atmesti kitas galimas difuzinio ar židininio plaukų slinkimo priežastis, ypač jei plikimas vyksta greitai arba atsiranda netipinėse srityse.

Gydymo galimybės

Šiuo metu androgeninės alopecijos visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau galima sulėtinti ar sustabdyti procesą, taip pat atkurti dalį prarastų plaukų. Gydymo sėkmė priklauso nuo individualių savybių ir to, ar problema pastebėta ankstyvoje stadijoje. Keletas svarbiausių gydymo būdų:

Vaistiniai preparatai

• Minoksidilis. Tai vietiškai (ant galvos odos) naudojamas preparatas, kuris lėtina plaukų slinkimą ir skatina naujų plaukų augimą. Minoksidilio veiksmingumas pagrįstas dešimtimis klinikinių tyrimų, tačiau norint išlaikyti efektą, reikia naudoti nuolat.
• Finasteridas. Receptinis geriamasis vaistas, skirtas sumažinti DHT koncentraciją organizme, taip pristabdant plaukų folikulų nykimą. Efektyvus daugumai vyrų, bet gali turėti šalutinį poveikį: sumažėjusi libido, erekcijos sutrikimai, depresija.
• Dutasteridas. Dar vienas DHT sintezę mažinantis vaistas. Paprastai skiriamas, jei finasteridas neveiksmingas arba netoleruojamas. Lietuvoje dažniau taikomas prostatos ligoms gydyti, androgeninei alopecijai rečiau.

Visi šie vaistai veikia tik tol, kol vartojami. Liaujantis juos naudoti, progresuojantis plikimas dažniausiai atsinaujina per keletą mėnesių.

Chirurginiai sprendimai

• Plaukų persodinimas. Mikrochirurginė procedūra, kai iš galvos šonų ar pakaušio persodinami plaukų folikulai į plikstančias vietas. Tai vienas iš veiksmingiausių ir ilgalaikių sprendimų, tačiau brangus, kartais reikalaujantis kelių procedūrų. Procedūros sėkmė priklauso nuo plaukų tankio donorinėje zonoje ir bendros sveikatos.
• Galvos odos redukcija ar lopymas. Atliekama retais atvejais, kai reikia sumažinti plikos odos plotą, naudojant likusią plaukuotą odą. Metodas sparčiai nyksta dėl plaukų persodinimo efektyvumo.

Kiti ir alternatyvūs metodai

• Žemo lygio lazerio terapija – kai kurie tyrimai rodo galimą plaukų augimo stimuliaciją, tačiau metodas tebėra laikomas papildomu, ne pagrindiniu gydymo būdu.
• Vitaminų ar maisto papildų vartojimas teigiamai veikia tik tais atvejais, kai yra iš tiesų nustatytas vitamino D, geležies, cinko ar kitų mikroelementų trūkumas.
• PRP (trombocitais praturtintos plazmos) terapija – atliekama naudojant paties paciento kraują. Tyrimų rezultatai dėl efektyvumo yra prieštaringi, metodas laikomas papildomu, o ne pagrindiniu gydymo būdu.
• Žolelių ar natūralūs preparatai. Kol kas nėra stiprių klinikinių įrodymų, kad bet kokie augaliniai ekstraktai (pvz., pjuvenų, arbūzų sėklos, česnakai ar kt.) būtų veiksmingi gydant androgeninę alopeciją.

Prieš pradedant bet kokią gydymo ar profilaktikos priemonę, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu ar trichologu, kuris įvertins geriausią strategiją jūsų individualiu atveju.

Emocinė ir socialinė įtaka

Nors androgeninė alopecija nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, plikimas gali sukelti stiprų psichologinį diskomfortą, paveikti savivertę, skatinti nerimą ar net depresiją. Kai kuriems vyrams svarbu gauti profesionalią emocinę pagalbą ar konsultaciją pas psichologą priimant pokyčius savo išvaizdoje.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

• Paveldimumo ir hormonų pakeisti negalima, tačiau vengiant streso, palaikant sveiką mitybą ir gyvenimo būdą galima pagerinti bendrą plaukų būklę.
• Ribokite plaukų žalojimo veiksnius: vengti agresyvių plaukų dažų, nuolatinio tiesinimo, karšto oro džiovintuvo.
• Nerekomenduojama dažnai segėti aptemptų kepurių ar aksesuarų, kurie nuolat trina galvos odą.
• Rūpinkitės galvos odos švara ir nedirginkite jos stipriomis cheminėmis priemonėmis.

Reikšmingo androgeninės alopecijos prevencijos būdo, kuris visiškai apsaugotų nuo plikimo, nėra. Tačiau anksti pradėjus taikyti gydymą, kartais įmanoma procesą reikšmingai pristabdyti ar sumažinti plaukų slinkimo intensyvumą.

Dažniausi mitai apie vyriškojo tipo plikimą

• Plikimas kyla nuo kepurių nešiojimo – klaidinga, nebent nuolatinis stiprus trynimasis pažeidžia galvos odą.
• Dažnas plaukų plovimas ar dažymas skatina plikimą – nėra mokslinių įrodymų, kad kasdienė plaukų higiena ar dažymas sukeltų androgeninę alopeciją.
• Androgeninė alopecija susijusi su kraujotakos sutrikimais – netiesa, pagrindinė su prasta kraujotaka nesusijusi priežastis yra hormonų ir genetinių veiksnių kombinacija.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą ar trichologą jei:

• pastebėjote staigų ar smarkų plaukų slinkimą;
• slenka plaukai netipinėse vietose, pvz., antakiuose, barzdoje ar kitose kūno vietose;
• jaudina išvaizdos pokyčiai ir atsiranda emocinių sunkumų;
• norite aptarti gydymo ar plaukų persodinimo galimybes;
• abejojate, ar jūsų atveju plikimą sukelia būtent androgeninė alopecija.

Apibendrinimas

Vyriškojo tipo plikimas – dažna ir natūrali vyrų senėjimo proceso dalis, susijusi su genetika ir hormonine pusiausvyra, tačiau jo tempas ir intensyvumas labai individualus. Šiuolaikinė medicina leidžia veiksmingai pristabdyti procesą ir iš dalies susigrąžinti prarastų plaukų apimtį, ypač jei gydymas pradedamas anksti. Svarbiausia – nepamiršti, kad šiuo klausimu būtina pasitarti su gydytoju, nes kiekvienas atvejis yra unikalus, o gydymo pasirinkimą lemia individualūs veiksniai. Labiausiai sveikatą palaikančios priemonės – supratimas, objektyvi informacija ir profesionali pagalba, o ne savigyda ar pasitikėjimas mitais.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.