X chromosomai susijusi agamaglobulinemija (dar vadinama Bruton agamaglobulinemija arba X-susijusia agamaglobulinemija, XLA) – reta, paveldima pirmine imunodeficito liga, kuri dažniausiai pasireiškia berniukams. Ši liga sukelia labai silpną arba visišką imunoglobulinų (antikūnų) gamybos stoka, todėl sergantieji tampa labai jautrūs bakterinėms infekcijoms. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie X chromosomai susijusią agamaglobulinemiją: jos atsiradimo priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas, gyvenimas su šia liga bei kokių veiksmų reikėtų imtis pastebėjus pirmuosius požymius.
Kas yra X chromosomai susijusi agamaglobulinemija?
X chromosomai susijusi agamaglobulinemija – tai pirminis imunodeficitas, kuriam būdingas B limfocitų (baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už antikūnų gamybą) sutrikimas. Dėl geno mutacijos imunines ląsteles veikiantis „Bruton tirozin kinazės“ (BTK) baltymas neveikia tinkamai, B limfocitai negali pilnai susiformuoti, todėl organizmas nepajėgus pagaminti pakankamai imunoglobulinų (IgG, IgM, IgA ir kt.). Tai lemia imuniteto nusilpimą ir padidintą polinkį sirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis.
Ši liga pavadinta Ogden Bruton, amerikiečių gydytojo, kuris ją pirmasis aprašė 1952 m., garbei. XLA dažniausiai pasitaiko berniukams, nes BTK genas yra ant X chromosomos, vaikinai turi tik vieną X chromosomą, tad geno mutacija visada nulemia ligą. Mergaitėms, turinčioms antrą, sveiką X chromosomos kopiją, liga pasitaiko itin retai.
Priežastys ir paveldimumas
BTK geno mutacija
Pagrindinė X chromosomai susijusios agamaglobulinemijos priežastis – mutacija BTK gene, kuris koduoja Bruton tirozin kinazės baltymą. Šis baltymas itin svarbus B limfocitų brendimui. Jei genas mutavęs, B limfocitai nustoja vystytis ankstyvame etape, dėl ko kraujyje nebūna funkciškai aktyvių B ląstelių ir organizmas negamina arba gamina labai mažai imunoglobulinų.
Paveldėjimas
Liga paveldima X chromosomai susieto recesyvinio paveldėjimo būdu. Moterys dažniausiai būna tik geno nešiotojos, nes turi dvi X chromosomas ir liga reiškiasi tik jei abi X chromosomos turi pakitimus, kas itin reta. Vyrams, turintiems vieną X chromosomą su mutacija, liga visada pasireiškia. Jei moteris yra nešiotoja, kiekvienas jos sūnus turi 50% riziką susirgti liga, o dukra – 50% būti nešiotoja.
Simptomai ir klinikinė eiga
Pirmieji simptomai
Ligos požymiai dažniausiai išryškėja kūdikiams nuo 6–9 mėnesių amžiaus, kai išsekus su motinos pienu ar per placentą gautiems antikūnams, išryškėja imunoglobulinų trūkumas. Iki tol kūdikio imunitetą palaiko motinos per nėštumą perduoti antikūnai.
- Dažnos, pasikartojančios bakterinės infekcijos (ausų uždegimai, sinusitai, bronchitai, plaučių uždegimai)
- Lėtinis arba pasikartojantis meningitas
- Odos, akių, sąnarių infekcijos
- Viduriavimas dėl bakterinių žarnyno infekcijų
- Sunkiai gyjančios žaizdos ir opos
- Nepakankamas svorio prieaugis, augimo atsilikimas
Ligos progresavimas
Nesant tinkamo gydymo, simptomai ilgainiui sunkėja – infekcijos kartojasi dažniau, jų eiga sunkesnė, gali išsivystyti lėtiniai plaučių pakitimai (bronchektazės), susidaro randas audiniuose ar pažeidžiami sąnariai. Dėl dažnų infekcijų kur kas dažniau išsivysto komplikacijos, kurios gali būti sunkios ar net gyvybei pavojingos.
Diagnozė
Klinikinis įvertinimas
Ligos įtarimą sukelia dažnos, sunkios, lėtai gyjančios infekcijos berniukams nuo kelių mėnesių amžiaus, ypač jei šeimos istorijoje buvo analogiškų atvejų. Svarbus ilgalaikis infekcijų stebėjimas, augimo ir vystymosi rodiklių vertinimas.
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujo tyrimai parodo žemą ar visišką imunoglobulinų (IgG, IgM, IgA) kiekį
- Limfocitų diferenciacija – labai sumažėjęs ar nebuvimas B ląstelių (jų identifikacija žymima CD19/CD20 žymenimis)
- Funkciniai tyrimai: nepakankamas ar neatsirandantis antikūnų gamybos atsakas po vakcinacijos
Genetinis ištyrimas
Diagnozės patvirtinimui atliekamas BTK geno mutacijos tyrimas. Šis tyrimas padeda tiksliai nustatyti genetinį defektą ir yra labai svarbus šeimos narių nešiotojų išaiškinimui bei paveldimumo rizikos vertinimui.
Gydymas
Pakaitinė imunoglobulinų terapija
Pagrindinis ir būtinas gydymo būdas – reguliarus žmogaus imunoglobulinų (gauto iš donorų kraujo plazmos) skyrimas į veną arba po oda. Ši terapija padeda atkurti tam tikrą antikūnų lygį kraujyje, stiprina imuninę apsaugą ir ženkliai sumažina sunkių infekcijų riziką. Terapijos schemą (dozavimą, dažnį) parenka gydytojas imunologas, pagal sergamo sunkumą ir individualius vaiko duomenis.
Imunoglobulinų lašelinės infuzijos (IVIG) paprastai atliekamos kas 3–4 savaites. Egzistuoja ir alternatyva – poodinė imunoglobulinų terapija (SCIG), kurią kai kuriais atvejais pacientai gali susileisti patys namuose.
Infekcijų gydymas ir profilaktika
- Greitas ir tinkamas antibiotikų paskyrimas infekcijos atveju
- Ilgalaikė antimikrobinė profilaktika esant dažniems arba sunkiems atvejams
- Vengti gyvų vakcinų (tokios, kurios gaminamos iš susilpnintų, bet gyvų mikroorganizmų), nes dėl imuniteto stokos jos gali būti pavojingos
- Laiku ir visapusiškai gydyti visus infekcijos požymius
Kitos priemonės
- Nuolatinė stebėsena pas gydytoją imunologą
- Augimo, vystymosi ir organų funkcijų kontrolė
- Sveikatos švietimas, individualūs mokymai pacientams ir šeimai
Gyvenimas su agamaglobulinemija
Ligos poveikis kasdienybei
Laiku pradėjus ir tęsiant imunoglobulinų terapiją, dauguma pacientų gali gyventi visavertišką gyvenimą – lankyti darželį, mokyklą, sportuoti, dirbti. Vis tik būtina saugotis infekcijų: laikytis higienos, vengti kontakto su sergančiais asmenimis, atsakingai žiūrėti į profilaktinius sveikatos patikrinimus. Nerekomenduojama auginti gyvūnų, kurie gali būti infekcijų šaltiniu (pvz., vėžiagyvių ar roplių). Geras informuotumas ir glaudi komunikacija su gydančiu gydytoju leidžia sumažinti rizikas.
Pacientams dažnai reikia skiepų, tačiau tinka tik inaktyvuotos (negyvos) vakcinos. Prieš keliones būtina vertinti rizikas, pasitarti su gydytoju dėl būtinosios profilaktikos.
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Gyvenant su lėtine reta liga, ypač vaikystėje, gali kilti psichologinių iššūkių – nerimas, baimė dėl infekcijų, savęs izoliacija. Todėl svarbi emocinė parama, bendravimas su kitais šeimos nariais, bendruomenėmis ar paramos grupėmis. Vis daugiau šalių veikia pacientų asociacijos, kurios konsultuoja, teikia informaciją ir padeda susidoroti su gyvenimo būdo pokyčiais.
Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
- Lėtinis bronchitas ar plaučių pažeidimai (bronchektazės)
- Sąnarių, inkstų, smegenų infekcijos
- Net ir taikant gydymą, gali išsivystyti lėtiniai organų pažeidimai dėl pasikartojančių infekcijų
- Dėl imuninės sistemos trūkumo padidėja tam tikrų virusinių ar grybelinių infekcijų rizika
- Nors onkologinių susirgimų rizika nėra žymiai didesnė nei bendroje populiacijoje, vis tik dėl nuolat stimuliuojamos imuninės sistemos atsiranda rizika retesnėms limfomoms
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas dažnai serga bakterinėmis infekcijomis (ypač pūlingais ausų, sinusų, plaučių uždegimais), infekcijos užtrunka ar nepasiduoda standartiniam gydymui, būtina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų imunologą. Ypač budrūs turėtų būti tėvai, jei šeimoje buvo nustatytas imunodeficitas ar berniukui atsirado simptomų apie pirmąjį gimtadienį. Dėl ankstyvos diagnostikos ir gydymo užtikrinimo ženkliai pagerėja ligos prognozė ir gyvenimo kokybė.
Negalima pradėti savarankiško gydymo, modifikuoti ar nutraukti imunoglobulinų terapijos be gydytojo leidimo, nes tai gali būti labai pavojinga.
Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai
- Mitai: Kai kurie mano, kad sergant X chromosomai susijusia agamaglobulinemija tiesiog pakanka stiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis. Tai yra klaidinga – sergantieji šia liga dėl pačio imuninių ląstelių defekto negali pasigaminti reikalingų antikūnų, todėl be imunoglobulinų terapijos infekcijoms neatsparūs.
- Neteisingas pritaikymas: Netinka imunitetą stimuliuojančių papildų ar alternatyvių gydymo būdų naudojimas kaip pagrindinės ar vienintelės gydymo priemonės. Tokios priemonės negali užtikrinti imunoglobulinų pakaitos ir gali būti pavojingos.
- Klaidingas supratimas apie skiepus: Negalima skiepyti gyvų vakcinų, tačiau dalis inaktyvuotų vakcinų yra saugios ir rekomenduojamos – apie tai būtina pasitarti su gydytoju.
Išvados
X chromosomai susijusi agamaglobulinemija – reta, bet labai sunki imunodeficito liga, kurią būtina atpažinti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika ir nuosekli imunoglobulinų pakaitinė terapija sumažina infekcijų dažnį, leidžia užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir išvengti sunkių komplikacijų. Sergančiųjų artimieji turi būti informuoti apie pagrindinius įspėjamuosius ligos simptomus, tinkamą gydymą, infekcijų rizikų mažinimą bei profilaktikos priemones. Visada būtinas nuolatinis imunologo stebėjimas ir griežtas gydytojo rekomendacijų laikymasis.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
