Žaizdos Išsiskyrimas

Žaizdų išsiskyrimas yra būklė, kai žaizda nustoja gyti įprastai ir iš jos pradeda sunktis skysčiai, pūliai ar kraujas. Tokia situacija gali būti nerimą kelianti tiek po sunkių traumų, tiek ir po nedidelių pjūvių ar chirurginių operacijų. Išsiskyrimas dažniausiai signalizuoja, kad žaizdoje vyksta uždegiminis procesas arba vystosi infekcija, tačiau rečiau jis gali būti natūrali gijimo proceso dalis. Šis straipsnis išsamiai aptaria žaizdos išsiskyrimo priežastis, rūšis, galimas komplikacijas, diagnostiką, gydymo principus ir prevenciją, taip pat pateikia patarimus, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kas yra žaizdos išsiskyrimas?

Žaizdos išsiskyrimas – tai skysčių ar medžiagų išėjimas iš žaizdos paviršiaus. Šie išskyrimai gali būti labai įvairūs – nuo skaidraus ar balkšvo serumo (audinių skysčių), iki pūlių ar kraujo. Skysčio pobūdis dažnai padeda įvertinti gijimo proceso stadiją arba įtarti komplikaciją. Sveikos, be komplikacijų gyjančios žaizdos dažniausiai išskiria nedidelį kiekį serozinio (skaidraus gelsvo) skysčio pirmosiomis dienomis. Jeigu išsiskyrimas tampa gausus, keičiasi jo spalva, kvapas ar konsistencija, verta įtarti galimą infekciją ar kitą problemą.

Žaizdos išsiskyrimo tipai

Medicinoje žaizdos išskyros skirstomos pagal savo pobūdį, kurie gali suteikti vertingos informacijos apie žaizdos būklę.

Serozinis išsiskyrimas

• Skaidrus arba šiek tiek gelsvas skystis.
• Dažniausiai pasitaiko ankstyvame gijimo etape.
• Paprastai yra normalus gijimo požymis, jei būna nedideliais kiekiais.

Sanguininis išsiskyrimas

• Raudonas ar rausvas, primenantis kraują.
• Gali atsirasti iš karto po sužalojimo ar operacijos.
• Ilgai trunkantis ar gausus išsiskyrimas gali signalizuoti kraujavimo problemą žaizdoje.

Serosanguininis išsiskyrimas

• Mišinys serozinio ir sanguininio – šviesiai rausvas skystis.
• Dažnai matomas per 1–2 dienas po traumos ar pooperacinio laikotarpio.

Pūlingas (purulentinis) išsiskyrimas

• Balta, gelsva, žalsva ar net rusva, tirštos konsistencijos išskirta medžiaga.
• Dažnai turi nemalonų kvapą.
• Aiškus infekcijos požymis, reikalaujantis medicininio įvertinimo ir gydymo.

Sąlyginai patologiniai išskyros požymiai

• Didelis išskyrimo kiekis.
• Staigus išskyrimo spalvos, konsistencijos ar kvapo pasikeitimas.
• Išskyros turintys nemalonų kvapą ar žalsvą spalvą.

Pagrindinės žaizdos išsiskyrimo priežastys

Žaizdos išsiskyrimas gali būti pavienių veiksnių ar keleto jų vienu metu pasekmė. Pagrindinės priežastys – infekcija, žaizdos dehiscencija (žaizdos kraštų arba siūlių išsiskyrimas), limfos sąstovis ar bloga gijimo eiga dėl kitų veiksnių.

Infekcija

• Bakterijos, virusai ar grybeliai gali patekti į žaizdą ir sukelti uždegiminį procesą.
• Imuninis atsakas dažnai pasireiškia pūlingu išsiskyrimu, paraudimu, tinimu, karščiavimu.
• Bloga asmens higiena, netinkamos žaizdos priežiūros taktikos padidina infekcijos riziką.

Žaizdos dehiscencija

• Siūlių ar žaizdos kraštų išsiskyrimas, kai žaizda atsiveria.
• Dažnai pastebimas po chirurginių operacijų, ypač kai pacientas turi gretutinių ligų (cukrinis diabetas, nutukimas) arba vartoja imunitetą slopinančius vaistus.
• Galimas kraujingas arba serozinis išsiskyrimas iš atviros žaizdos.

Limfos sąstovis

• Nutrūkus ar pažeidus limfagysles, iš žaizdos gali sunktis limfa.
• Dažnai pasitaiko po limfmazgių pašalinimo ar didelių operacijų limfos apytakos srityje.
• Pasižymi bespalviu ar šiek tiek gelsvu skysčiu.

Nesandarios kraujagyslės

• Gali atsirasti dėl chirurginio siūlo atsipalaidavimo ar kraujagyslių pažeidimo traumos metu.
• Pasižymi nuolatiniu krauojančiu išsiskyrimu.

Kiti rizikos veiksniai

• Cukrinis diabetas, kraujotakos sutrikimai, imuniteto silpnėjimas.
• Rūkymas, nutukimas, netinkama mityba ar dehidratacija.
• Netinkama žaizdos priežiūra, per didelis fizinis aktyvumas žaizdos gijimo metu.

Kaip atpažinti probleminį žaizdos išsiskyrimą?

Normali žaizda pirmosiomis dienomis gali skleisti nedidelius kiekius serozinio arba serosanguininio skysčio. Įtarti komplikaciją reikėtų, jeigu:

• Išskyros tampa pūlingos, t.y. tirštos, drumstos, gelsvos ar žalsvos.
• Iš žaizdos sklinda nemalonus kvapas.
• Išskyrimas yra gausus, nuolat permirksta tvarstis.
• Atsiranda paraudimas, karštis aplink žaizdą, stiprėja tinimas ar skausmas.
• Kyla kūno temperatūra (karščiavimas).

Tokie požymiai rodo uždegimą, galimą infekciją ar kitas komplikacijas. Jeigu pastebite bent kelių iš šių požymių ansamblį, būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Diagnostika

Kai gydytojas įtaria probleminį žaizdos išsiskyrimą, jis atlieka nuodugnią apžiūrą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Diagnostikos žingsniai dažniausiai apima:

• Žaizdos įvertinimą – stebimi spalva, kvapas, išskyrimo kiekis ir tipas, odos aplink žaizdą pakitimai.
• Laboratorinius tyrimus – jei įtariama infekcija, gali būti paimtas žaizdos išskyros mėginys mikrobiologiniam tyrimui.
• Bendrus kraujo tyrimus – uždegimo žymenų (leukocitų, CRB) lygis.
• Esant reikšmingam pablogėjimui ar įtarus gilią infekciją – atliekami radiologiniai tyrimai (ultragarsas, retai KT ar MRT).

Gydymo principai

Žaizdos išsiskyrimo gydymas visada priklauso nuo priežasties, žaizdos tipo ir bendros paciento būklės. Svarbiausias tikslas – pašalinti infekciją, skatinti normalią gijimo eigą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Žaizdos valymas ir dezinfekcija

• Reguliarus žaizdos apvalymas steriliais tirpalais (druskos arba specialios antiseptinės priemonės).
• Tinkama tvarsliava, užtikrinanti žaizdos drėgmės balansą ir apsaugą nuo pakartotinio užkrėtimo.
• Necrotinio (negyvo) audinio pašalinimas gydytojo nuožiūra.

Antibiotikai

• Būtini, jei diagnozuojama bakterinė infekcija.
• Gali būti skirti vietiškai (tepalai, geliai) ar sistemiškai (tabletės, injekcijos).
• Konkretų preparatą ir kursą nustato tik gydytojas, įvertinęs mikrobiologinių tyrimų rezultatus ar klinikinį vaizdą.

Papildomos priemonės

• Nedideliam kraujavimui sustabdyti gali būti naudojamos hemostatinės medžiagos.
• Limfos sąstovio atveju – kartais reikalingas ilgalaikis nusausinimas ar specialūs drenuojantys padažai.
• Esant dehiscencijai – gali prireikti pakartotinio chirurginio užsiuvimo.

Gretutinių ligų kontrolė

• Tvarkingas cukraus kiekio kraujyje valdymas diabetikams.
• Kraujo spaudimo, maisto medžiagų trūkumų gydymas.
• Rūkymo metimas, mitybos gerinimas ir žalingų įpročių atsisakymas.

Galimos komplikacijos

Jei žaizdos išsiskyrimas ir jį sukėlusios priežastys nėra laiku gydomos, gali vystytis įvairios komplikacijos:

• Gili, lėtinė žaizdos infekcija (pvz., abscesas, flegmona).
• Sepsis – infekcijos išplitimas į visą organizmą.
• Žaizdos dehiscencija, persirgusios siūlės, reikalaujančios papildomų operacijų.
• Randėjimo, gijimo proceso sutrikimai, netinkamos granuliacijos susidarymas.

Prevencija ir tinkama žaizdos priežiūra

Siekiant išvengti žaizdos išsiskyrimo ir jo sukeltų komplikacijų, svarbu laikytis kelių bazinių principų:

• Reguliarus ir švarus žaizdos priežiūros režimas.
• Dažni tvarsčių keitimai ir žaizdos patikrinimas, stebint galimus pokyčius.
• Rankų higiena, vengiant liesti žaizdą nešvariomis rankomis.
• Saikingas ir pagal gydytojo rekomendacijas parinktas fizinis aktyvumas.
• Laiku gydyti lėtinės ligas, kurios gali trikdyti gijimą (pvz., diabetą).

Jokiu būdu negalima savavališkai gydyti pūlingų ar netipinių žaizdų – eksperimentinės ar alternatyvios priemonės gali sukelti rimtų komplikacijų ir yra taikomos tik gydytojui prižiūrint.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Bet koks neįprastas ar gausus išskyros iš žaizdos atsiradimas, staigus būklės pablogėjimas, pūlius, paraudimas, tinimas, karščiavimas ar žaizdos plėtimas – aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Ypač tai svarbu, jei žaizda atvira, gilėja, pradeda skleisti stiprų kvapą ar jaučiate šaltkrėtį bei bendrą silpnumą. Tik gydytojas gali įvertinti tikrąją situaciją ir paskirti reikiamą gydymą.

Santrauka

Žaizdos išsiskyrimas – dažnas tiek kasdienėje, tiek pooperacinėje medicinos praktikoje pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai skysčio pobūdis, kiekis ir kiti lydintys požymiai padeda atskirti, ar gijimo eiga normali, ar reikia papildomo gydymo. Laiku pastebėjus pokyčius ir kreipiantis į gydytoją, dažniausiai galima išvengti žaizdos infekcijų, lėtinių negyjančių žaizdų ar rimtų komplikacijų. Tinkama žaizdos priežiūra, profilaktika ir atsakingas požiūris į savo sveikatą – svarbiausi žingsniai, užtikrinantys sėkmingą gijimą.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.