Žandikaulio osteonekrozė (ONJ) yra reta, bet potencialiai sunki būklė, kai žandikaulio kaulas pradeda žūti dėl nepakankamos kraujo apytakos. Pastaraisiais metais vis dažniau apie ją kalbama dėl tam tikrų vaistų, ypač bisfosfonatų ir kitų kaulų metabolizmą veikiančių preparatų, vartojimo. Liga gali paveikti tiek apatinį, tiek viršutinį žandikaulį, tačiau dažniausiai pažeidžiamas apatinis žandikaulis. Straipsnyje išsamiai aptarsime žandikaulio osteonekrozės priežastis, simptomus, diagnostikos principus, gydymo galimybes, profilaktiką bei situacijas, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra žandikaulio osteonekrozė?
Žandikaulio osteonekrozė – tai progresuojanti kaulo žūtis ar „mirtis“, atsirandanti dėl nepakankamos kaulo kraujotakos. Tai pasireiškia atvira, ilgai negyjančia žandikaulio žaizda, kuri dažniausiai nepasveiksta per 8 savaites ir nėra susijusi su galvos ar kaklo spinduline terapija. Ši būklė dažnai pasireiškia pacientams, vartojantiems tam tikrus vaistus nuo osteoporozės ar vėžio kaulų metastazių, tačiau gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių.
Dažniausios priežastys
Vaistai, susiję su ONJ rizika
- Bisfosfonatai. Tai vaistai, naudojami osteoporozės, kaulų metastazių, Pageto ligos gydymui. Ypač didelė rizika kyla vartojant intraveninius bisfosfonatus, tokius kaip zoledronatas ar pamidronatas, gydant onkologines ligas.
- Denosumabas. Tai kitas kaulų rezorbciją slopinantis vaistas, kurio vartojimas taip pat siejamas su ONJ.
- Kiti preparatai. Rečiau būklė pasitaiko vartojant angiogenezės (naujų kraujagyslių augimą slopinančius) inhibitorius ar tam tikrus chemoterapinius vaistus.
Kiti rizikos veiksniai
- Dantų procedūros. ONJ dažnai išsivysto po danties rovimo, implantų įsukimo ar kitos invazinės burnos chirurgijos, ypač vartojant minėtus vaistus.
- Bloga burnos higiena ir pažengusios dantenų ligos gali didinti riziką.
- Traumos arba lėtiniai mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, netinkamai prigludusios dantų protezų sąlytis su gleivine.
- Kitos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, kitos lėtinės ligos ar imuninės sistemos slopinimas.
Kaip pasireiškia žandikaulio osteonekrozė?
Dažniausiai besivystančios ONJ priežastį nurodo ilgas žandikaulio kaulo „atidengimas“ – toje vietoje krauju nepakankamai aprūpintas audinys nustoja gyti ir atsidengia plika kaulo dalis, kuri gali matytis per burnos gleivinę. Būdingiausi simptomai:
- Stiprus, ilgai trunkantis žandikaulio skausmas (vietinis ar plintantis į kitus srities audinius)
- Atvira, negyjanti žaizda ar žandikaulio kaulo ekspozicija burnoje
- Patinimas arba uždegimas, galintis apimti ir aplinkinius audinius
- Pūlingos išskyros arba nemalonus burnos kvapas
- Pablogėjusi burnos funkcija: kramtymo, kalbėjimo sunkumai
- Laisvėjančių dantų pojūtis, kurių nebūtinai lydi kariesas ar dantenų ligos
- Sunkesniais atvejais – net ir smakro ar skruosto odos fistulės (kanalėliai, per kuriuos teka užkratas)
Reikia pabrėžti, kad kai kuriais atvejais ONJ gali būti besimptomė ir pastebima tik apžiūrint burnos ertmę pas gydytoją odontologą.
Diagnozė
Diagnozuoti žandikaulio osteonekrozę paprastai gali gydytojas odontologas, burnos chirurgas ar onkologas, remdamasis paciento anamneze, klinikiniais požymiais ir papildomais tyrimais. Pagrindiniai diagnostikos žingsniai:
- Paciento apklausa, siekiant nustatyti pagrindinių rizikos veiksnių buvimą (vaistai, ligos, procedūros).
- Fizinė apžiūra – atvira žaizda ar apnuogintas žandikaulio kaulas, užsitęsęs gijimo procesas.
- Radiologiniai tyrimai – panoraminės rentgeno nuotraukos dažnai naudojamos įvertinti kaulo pažeidimą; sudėtingesniais atvejais gali būti atliekamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.
- Mikrobiologiniai tyrimai (jei įtariama infekcija) ir retai – kaulo biopsija, norint atmesti kitas ligas (pvz., navikus).
Burnos vėžys, aktinomikozė ar kitos kaulo uždegiminės ligos taip pat gali sukelti panašią kliniką, todėl svarbu atmesti šias būkles.
Gydymo galimybės
Žandikaulio osteonekrozės gydymas priklauso nuo stadijos, simptomų sunkumo ir bendros paciento sveikatos būklės. Kiekvienu atveju tik gydytojas gali paskirti tinkamiausią gydymo metodą. Dažniausi gydymo principai:
Konservatyvus gydymas
- Geros burnos higienos palaikymas, reguliari profesinė burnos priežiūra, antiseptinių skalavimo skysčių naudojimas.
- Antibiotikai skiriami, jei yra bakterinės infekcijos požymių (pūliavimas, uždegimo židiniai).
- Skausmo ir uždegimo kontrolė – vartojamos lengvos ar vidutinės stipriosios analgetikų grupės priemonės.
- Sunkiais atvejais gali būti rekomenduojamas cheminis ar mechaninis žaizdos valymas, atsargiai šalinant negyvus kaulo ar minkštųjų audinių fragmentus.
Chirurginis gydymas
- Minimaliai invazyvus kaulo nupjaustymas (necrektomija), kai nepadeda konservatyvi terapija.
- Prireikus – didesnės apimties chirurginė operacija, kai pažeistas didesnis kaulo plotas ir nėra atsako į gydymą.
- Labai retais atvejais – plastinės rekonstrukcinės operacijos.
Chirurginės intervencijos atliekamos atsargiai, nes gali dar labiau pabloginti būklę, jei neatliekamos tinkamai ir tinkamu metu.
Vaistų koregavimas
- Jei gydymas bisfosfonatais ar denosumabu nebe būtinas ir yra galimybė jį nutraukti, sprendimas dėl vaistų vartojimo korekcijos priimamas individualiai, pasitarus su gydytoju specialistu (dažniausiai onkologu ar endokrinologu).
Vaistų keitimo ar nutraukimo klausimai svarstomi atsargiai, nes šių preparatų nauda onkologinių ar kaulų ligų gydyme gali viršyti ONJ riziką.
Komplikacijos
Negydoma arba pažengusi žandikaulio osteonekrozė gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Užkrečiamos infekcijos plitimą į aplinkinius audinius
- Žandikaulio lūžius arba deformacijas
- Lėtinį skausmą bei kramtymo, kalbėjimo ar rijimo funkcijos sutrikimus
- Odos, burnos gleivinės ar netgi veido fistulių susidarymą
- Galimą socialinę izoliaciją, psichologines problemas
Anksti nustačius ligą ir tinkamai gydant, komplikacijų riziką galima sumažinti.
Prevencija
Pagrindinės profilaktikos priemonės
- Vartojant bisfosfonatus ar denosumabą, prieš pradedant gydymą rekomenduojama nuodugni burnos higienos būklės įvertinimas ir, jei reikia, dantų gydytojo procedūros (pvz., dantų traukimai, protezavimas ar dantenų gydymas) turėtų būti atlikti prieš pradedant vaistus.
- Gydymo metu stengtis išvengti invazinių burnos procedūrų, jei tik įmanoma.
- Reguliarūs profilaktiniai odontologo vizitai ir profesionali burnos higiena.
- Savarankiškai nedelsti, pajutus pirmuosius simptomus (skausmą, žaizdą, patinimą burnoje), kreiptis į gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei vartojate vaistus, didinančius ONJ riziką, ir pastebėjote ilgai negyjančią žaizdą burnoje, apnuogintą žandikaulio kaulą, atsiradus nepaaiškinamam žandikaulio skausmui ar pūlingoms išskyroms, nedelskite ir kreipkitės į odontologą ar gydytoją specialistą. Taip pat rekomenduojama iš karto pasikonsultuoti su gydytoju prieš planuojant bet kokią invazinę burnos procedūrą, jei gydotės minėtais vaistais.
Dažnai pasitaikantys mitai apie žandikaulio osteonekrozę
- „Vartojant bisfosfonatus, visada išsivysto ONJ.“ Tai netiesa – ONJ yra reta komplikacija, ypač vartojant žemų dozių preparatus osteoporozės gydymui.
- „Nutraukus vaisto vartojimą, rizika iškart išnyksta.“ Gydymo poveikis išlieka mėnesius ar metus po bisfosfonatų vartojimo, nes jie ilgai išlieka kauluose.
- „ONJ išsivysto dėl burnos higienos nebuvimo.“ Higienos trūkumas didina riziką, bet liga išsivysto tik esant papildomiems veiksniams, dažniausiai vartojant rizikingus vaistus ar po dantų intervencijų.
Išvados
Žandikaulio osteonekrozė – tai rimta, bet gana reta komplikacija, dažniausiai atsirandanti vartojant specifinius vaistus ar po invazinių burnos procedūrų. Ankstyvas simptomų atpažinimas, atsakingas gydymo planavimas ir burnos sveikatos priežiūra gali padėti ženkliai sumažinti ONJ riziką. Jei priklausote rizikos grupei ar pastebėjote įtartinus simptomus, nedelskite: konsultuokitės su gydytoju. Svarbiausia – profilaktika ir atsakingas gydytojo bei paciento bendradarbiavimas.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
