Žastinės ir poraktinės venos trombozė – tai būklė, kai susidaro kraujo krešulys (trombas) žastinėje ar poraktinėje venoje – pagrindiniuose rankos veniniuose kraujagyslėse. Nors trombozė dažniausiai siejama su kojų giliosiomis venomis, apie 10 % visų plaučių embolijų atvejų yra kilę iš rankos venų. Kuo anksčiau nustatoma ši liga, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių embolija ar lėtinė venų funkcijos stoka rankoje. Šiame straipsnyje aptarsime žastinės ir poraktinės venos trombozės priežastis, rizikos veiksnius, simptomus, diagnostikos būdus, gydymą, galimas komplikacijas bei profilaktikos priemones.
Kas yra žastinės ir poraktinės venos trombozė?
Žastinė (vena brachialis) ir poraktinė (vena subclavia) venos yra pagrindinės viršutinės galūnės giliosios venos, transportuojančios kraują iš rankos į širdį. Trombozė – tai venos užsikimšimas dėl viduje susiformavusio krešulio. Žasties ir poraktinės venų trombozė laikoma retai pasitaikančia, bet labai svarbia diagnoze dėl potencialiai pavojingų komplikacijų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės trombozės priežastys
- Mekaninis venų spaudimas (susiaurėjimas ar trauma, pvz., sportuojant, po traumų ar operacijų)
- Ilgalaikis kateterio naudojimas centrinėje venoje (PVK, CVC, Port tipo kateteriai)
- Kraujo krešėjimo sutrikimai (trombofilijos, paveldėtos ar įgytos)
- Vėžiniai susirgimai (dėl padidėjusio trombozės rizikos faktoriaus)
- Ilgalaikis rankos imobilizavimas ar nejudrumas (po traumų, operacijų, gipsavimo)
- Hormonų terapija, kai kurios medikamentinės priemonės
Pirminė ir antrinė trombozė
- Pirminė trombozė paprastai susijusi su išoriniu ar vidiniu mechaniniu faktoriumi, dažnai – jauniems, sportuojantiems žmonėms (vadinamoji effort-related, arba Paget–Schroetter sindromas).
- Antrinė trombozė dažniausiai atsiranda dėl ligų, centrinio veninio kateterio, onkologijos ar kitų vidinių rizikos veiksnių.
Kas dažniausiai serga?
Žastinės ir poraktinės venos trombozė dažnesnė šiose pacientų grupėse:
- Jauni, fiziškai aktyvūs asmenys (ypač sportuojantys ir užsiimantys rankų jėgos sportu)
- Pacientai, kuriems įvesti centrinės venos kateteriai, portai ar dializės fistulės
- Vėžiu sergantys pacientai
- Žmonės su paveldėtomis ar įgytomis kraujo krešėjimo sutrikimų ligomis
- Rūkantieji
Simptomai ir klinikinė eiga
Pagrindiniai simptomai
- Staigus vienos rankos (dažniausiai dominuojančios) tinimas
- Ranka tampa sunki, spaudžianti
- Odos paraudimas, melsvumas, šilumos pojūtis trombozės srityje
- Matomos išsiplėtusios paviršinės venos ant peties ar krūtinės
- Skausmas, dažnai plintantis nuo peties ar pažasties žemyn
- Retais atvejais – rankos silpnumas ar nejautra
Klinikinės formos
- Ūmi eiga: simptomai išryškėja per kelias valandas ar dienas.
- Lėtinė eiga: būdingi ilgalaikiai tinimo, sunkumo, kartais – rankos nuovargio simptomai.
Kuo skiriasi nuo kitų ligų?
Žasties ir poraktinės venos trombozę gali būti sunku atskirti nuo infekcijų, limfangito, limfedemos ar reumatoidinio artrito sukelto tinimo. Būtent ryškus venų iškilimas, žymaus mechaninio perkrovimo istorija, kateterių buvimas ir į kraujagyslių patologiją orientuota anamnezė gali padėti įtarti trombozę. Esant bet kuriam iš šių simptomų, būtina nedelsti – rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes komplikacijos gali būti pavojingos gyvybei.
Diagnostika
Kaip nustatoma žastinės ir poraktinės venos trombozė?
Lemiamas žingsnis – patvirtinti diagnozę vaizdiniais tyrimais ir įvertinti komplikacijų riziką:
- Ultragarsinis tyrimas (dupleksinis dopleris) – pagrindinis, greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis įvertinti trombo lokalizaciją, dydį, venos praeinamumą bei bendrą kraujotaką.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) – taikoma sudėtingesniais ar neaiškiais atvejais, ypač, jei įtariami papildomi spaudimo šaltiniai (navikai, anatominės ypatybės, trauma).
- Kraujo tyrimai – D-dimeras dažnai padidėjęs, tačiau specifikos trūksta; verta atlikti kraujo krešėjimo sistemos tyrimus, ypač jauniems be aiškios priežasties susirgusiems žmonėms.
Diferencinė diagnostika
- Limfinės kilmės rankos edema
- Rankos celiulitas, infekcinė uždegiminė reakcija
- Sąnarių uždegimas (artritas, burzitas)
Diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas, naudojantis objektyvius instrumentinius metodus.
Gydymas
Pagrindiniai tikslai
- Krešulio augimo ir plitimo prevencija
- Komplikacijų (plaučių embolijos, lėtinės veninės stazės) profilaktika
- Funkcijos atstatymas ir paciento grąžinimas į įprastą gyvenimą
Konservatyvus, medikamentinis gydymas
- Antikoaguliantai (kraujo krešėjimą mažinantys vaistai) – pagrindinis gydymo būdas. Dažniausiai skiriamas mažos molekulinės masės heparinas, vėliau – geriamieji antikoaguliantai (pvz., varfarinas ar naujesni vaistai, DOAK). Gydymo trukmė dažniausiai siekia bent 3 mėnesius, bet gali būti ilgesnė, priklausomai nuo rizikos veiksnių.
- Fizinio aktyvumo palaikymas ir rankos pakėlimas, kad sumažėtų patinimas.
- Simptominiam gydymui gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai, jei yra reikšmingas skausmas ar uždegimas.
Inovatyvūs ir invaziniai metodai
- Trombolizė – tai krešulį tirpinančių vaistų suleidimas tiesiai į trombozės vietą. Dažniau taikoma jauniems pacientams su žymiu funkciniu rankos sutrikimu ir labai ankstyva diagnoze. Šis metodas taikomas tik specializuotuose centruose ir griežtai parinktiems pacientams, dėl padidėjusios kraujavimo rizikos.
- Trombektomija – chirurginis ar mechaninis krešulio šalinimas, retai atliekamas, tik pavieniais atvejais esant dideliam trombui ar komplikacijoms.
- Stentavimas – kartais reikalingas, jei užspaudžiama ar pažeista vena lieka susiaurėjusi po krešulio pašalinimo.
Sprendimas dėl šių gydymo būdų priimamas individualiai gydytojo, atsižvelgiant į paciento būklę ir komplikacijų riziką.
Komplikacijos
- Plaučių embolija – dalis trombo gali nukeliauti į plaučius, sukeldama gyvybei pavojingą būklę. Rankos venų trombozės atvejais taip nutinka rečiau nei kojose, bet rizika išlieka.
- Lėtinė veninė nepakankamumas, posttrombozinis sindromas – nuolatinis rankos, peties tinimas, sunkumas, rankos funkcijos apribojimas, odos spalvos pokyčiai ar net žaizdų formavimasis.
- Rankos funkcijos pažeidimas – dėl ilgaalaikio tinimo ir pažeisto veninio drenažo galimas sumažėjęs darbingumas ar veiklos apribojimas.
Prevencija ir savipriežiūra
Kaip sumažinti riziką?
- Vengti ilgalaikio nekintamo rankos judesio ar intensyvaus fizinio krūvio be pasirengimo.
- Laiku šalinti nereikalingus centrinės venos kateterius; kruopščiai prižiūrėti kateterių vietas.
- Esant žinomam kraujo krešėjimo sutrikimui ar onkologinei ligai, dėl prevencijos reikia pasitarti su gydytoju.
- Mesti rūkyti, gerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, stengtis mažinti kitų lėtinių ligų riziką.
- Po traumų ar operacijų – kuo greičiau atkurti rankos judrumą pagal gydytojo rekomendacijas.
Mityba ir gyvenimo būdas
- Subalansuota, kraujagyslėms ir širdžiai palanki mityba (daug skaidulų, daržovių, žuvis, alyvuogių aliejus).
- Reguliari, bet neperdėta fizinė veikla stiprina kraujagysles.
- Vengti sauso badavimo, dehidratacijos, kuri gali didinti trombozės riziką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Dėl naujo ar staiga atsiradusio rankos tinimo, paraudimo, skausmo, ypač po fizinės perkrovos ar įvedus kateterį.
- Jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, silpnumas, išplitęs cyanosis (mėlynumas)
- Pastebėjus poilsio metu didėjančias arba nedingstančias paviršines venas ar progresuojantį rankos silpnumą.
Bet kurių tokių simptomų ignoravimas gali lemti rimtas komplikacijas. Savigyda ar laukimas yra netinkamas kelias. Diagnozę, gydymą ir tolesnę priežiūrą visada turi koordinuoti gydytojas.
Dažniausi mitai apie žastinės ir poraktinės venos trombozę
- „Trombozė ištinka tiktai pagyvenusius“. Tai klaidinga, nes pirmine žasties ir poraktinės venų tromboze serga ir jaunesni, sveiki, fiziškai aktyvūs žmonės.
- „Nuo trombozės pakaks išgerti aspiriną“. Aspirinas nėra veiksmingas gydant giliosios venos trombozę – reikalingi specialūs antikoaguliantai.
- „Jei praeis tinimas, viskas susitvarkė“. Net ir sumažėjus simptomams, gali išlikti ilgalaikių komplikacijų, todėl svarbi profesionali medicininė priežiūra.
Apibendrinimas
Žastinės ir poraktinės venos trombozė – reta, bet potencialiai labai pavojinga liga, reikalaujanti skubios diagnostikos ir gydymo. Svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius, atpažinti simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos atsiradus įtartiniems požymiams. Laiku taikomas gydymas dažniausiai leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir grąžinti pacientą į įprastą gyvenimo ritmą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
