Progesteronas – tai svarbus steroidinis hormonas, kuris atlieka esminį vaidmenį moterų reprodukcinėje sistemoje. Jis reikalingas normaliai mėnesinių eigai, nėštumui palaikyti, o taip pat turi poveikio bendrai moters sveikatai. Žemas progesterono lygis gali sukelti įvairių simptomų, paveikti vaisingumą ir net bendrą savijautą. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra žemas progesterono lygis, jo priežastys, simptomai, galimos diagnozavimo bei gydymo galimybės, taip pat pateikiami patarimai ir atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus.
Kas yra progesteronas?
Progesteronas yra hormonas, kurį gamina moterų kiaušidės po ovuliacijos – kitaip tariant, antroje mėnesinių ciklo pusėje. Nėštumo metu progesteroną dideliais kiekiais pradeda gaminti placenta. Šis hormonas atsakingas už pasiruošimą nėštumui: jis tirština gimdos gleivinę (endometriumą), kad apvaisintas kiaušinėlis galėtų įsitvirtinti. Taip pat progesteronas slopina gimdos susitraukimus, apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo, reguliuoja mėnesinių ciklą ir kartu sąveikauja su estrogenais.
Kodėl progesterono lygis svarbus?
Subalansuotas progesterono ir estrogenų santykis yra būtinas ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai. Sutrikus progesterono gamybai, pasireiškia įvairūs simptomai, o ilgalaikės pasekmės gali apimti sudėtingesnes sveikatos problemas, tokias kaip vaisingumo sutrikimai arba padidėjusi tam tikrų ligų rizika.
Žemas progesterono lygis: kas tai?
Žemas progesterono lygis reiškia, kad kraujyje matuojamas progesterono kiekis yra mažesnis nei įprasta tam tikroje mėnesinių ciklo stadijoje arba nėštumo metu. Tai dažna problema vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir menopauzės laikotarpiu.
Progesterono lygio kitimas per mėnesinių ciklą
Progesterono lygis nebūna pastovus – jis kinta per mėnesinių ciklą. Žemiausias jis būna menstruacijų metu ir pirmojoje ciklo pusėje (folikulinė fazė). Didžiausia koncentracija pasiekiama praėjus ovuliacijai, kai pradeda veikti geltonkūnis (ovuliacijos metu susidaręs liaukinis audinys). Jei neįvyksta apvaisinimas, geltonkūnis sunyksta, ir progesterono lygis sumažėja, o prasideda mėnesinės.
Normalios vertės
- Folikulinė fazė: <1.5 ng/mL (nanogramai mililitre)
- Ovuliacijos fazė: 2–28 ng/mL
- Luteininė fazė (po ovuliacijos): 5–20 ng/mL
- Nėštumo metu (pirmas trimestras): 11–44 ng/mL
Vertės priklauso nuo laboratorijos ir ciklo fazės, todėl visada svarbu vertinti rezultatus su gydytoju.
Žemo progesterono lygio priežastys
Yra įvairių veiksnių, galinčių lemti sumažėjusį progesterono kiekį. Dažniausios priežastys:
- Ovuliacijos sutrikimai. Jei nevyksta ovuliacija (anovuliacija), geltonkūnis nesusiformuoja, todėl progesterono kiekis lieka žemas.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Ši būklė dažnai lemia hormonų pusiausvyros sutrikimus ir ovuliacijos trūkumą.
- Skydliaukės ligos. Hipotiroidizmas gali mažinti progesterono gamybą.
- Padidėjęs stresas. Lėtinis stresas didina kortizolio lygį, kuris gali slopinti normalų progesterono išsiskyrimą.
- Ankstyva menopauzė arba perimenopauzė. Šiuo gyvenimo laikotarpiu natūraliai mažėja kiaušidžių funkcija ir gaminamo progesterono kiekis.
- Nėštumo komplikacijos. Jei nėštumo metu žemas progesterono kiekis, tai gali būti grėsmės nėštumui ženklas (pvz., gresiantis persileidimas).
- Per didelis fizinis krūvis arba labai žemas kūno svoris. Šios būklės gali trikdyti reguliarią ovuliaciją.
- Tam tikros ligos ar medikamentai. Kai kurie vaistai (pvz., hormoninė kontracepcija arba vaistai nuo epilepsijos) arba ligos (pvz., hipofizės ligos) gali turėti įtakos progesterono gamybai.
Žemo progesterono lygio simptomai
Neretai žemas progesterono lygis būna besimptomis, tačiau dažnai pasireiškia įvairūs požymiai. Jie gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, ciklo fazės ar nėštumo.
Nevaisingos ar neneščios moters simptomai
- Netaisyklingos mėnesinės arba nereguliarūs ciklai
- Spottingas (tarpciklinis kraujavimas)
- Didėjantis PMS (priešmenstruacinio sindromo) sunkumas
- Nuotaikos svyravimai, nerimas ar depresija
- Nuovargis, apatija
- Miegas tampa nekokybiškas
- Žemas lytinis potraukis
- Galvos skausmai
- Spuogai ar oda tampa riebesnė
Nėščios moters simptomai
- Gresiantis persileidimas (kraujavimas, skausmas pilvo apačioje)
- Nėštumo nutraukimas (persileidimas)
- Sunkumas išnešioti nėštumą
Kokios gali būti ilgalaikės pasekmės?
Ilgai trunkantis žemas progesterono lygis gali padidinti:
- Nevaisingumo riziką
- Persileidimų skaičių
- Priešlaikinio gimdymo riziką
- Padidėjusį endometriumo augimą (endometriumo hiperplazija), kas ilguoju laikotarpiu didina endometriumo vėžio riziką
- Osteoporozės vystymosi riziką menopauzės laikotarpiu
Kaip nustatomas žemas progesterono lygis?
Svarbiausias būdas diagnozuoti žemą progesterono lygį – kraujo tyrimas, dažniausiai atliekamas 21–23 ciklo dieną (jei ciklas reguliarus). Gydytojas, vertindamas tyrimo rezultatą, atsižvelgia į ciklo fazę, paciento būklę, simptomus ir galimas priežastis.
Kiti tyrimai ir įvertinimai
- Mėnesinių ciklo stebėjimas (bazinė kūno temperatūra, ovuliacijos testai)
- Ultragarsas kiaušidžių funkcijai įvertinti
- Kiti hormonų tyrimai (estrogenas, FSH, LH, prolaktinas, skydliaukės hormonai)
- Medicininė apžiūra, gretutinių ligų paieška
Gydymo galimybės
Gydymo metodai priklauso nuo žemo progesterono priežasties, moters amžiaus, simptomų ir planuojamo nėštumo.
Progesterono terapija
- Progesterono papildai. Jie gali būti skiriami tabletėmis, makšties kapsulėmis ar geliu, kartais – injekcijomis. Tai dažnas sprendimas siekiant reguliuoti mėnesinių ciklą arba sumažinti persileidimo riziką nėštumo metu.
Pagrindinės gydymo sritys
- Ovuliacijos atkūrimas. Jei nevyksta ovuliacija, taikoma hormoninė stimuliacija arba gydomos pirminės priežastys.
- Pagrindinės ligos gydymas. Pvz., jei nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas ar PKS, pirmiausia gydoma ši būklė.
- Gyvensenos pokyčiai. Svarbu mažinti stresą, užtikrinti visavertę mitybą, vengti per didelio fizinio krūvio ir palaikyti normalų kūno svorį.
Alternatyvūs ir eksperimentiniai gydymo būdai
Yra siūloma įvairių maisto papildų, žolelių ar alternatyvios medicinos būdų (pvz., maca, vitex), tačiau jų efektyvumas nėra įrodytas aukštos kokybės moksliniais tyrimais. Tokie metodai gali būti taikomi tik pasitarus su gydytoju.
Patarimai norinčioms pagerinti progesterono lygį
- Reguliariai stebėkite mėnesinių ciklą ir pastebėtas anomalijas aptarkite su gydytoju.
- Rinkitės sveiką, subalansuotą mitybą, turtingą baltymų, sveikų riebalų, vitaminų (ypač B grupės, vitamino C ir magnio).
- Venkite per didelio streso ir išbandykite atsipalaidavimo technikas.
- Palaikykite fizinį aktyvumą, bet venkite išsekimo ar per didelio sportinio krūvio.
- Laikykitės sveiko kūno svorio.
- Reguliariai lankykitės profilaktiniuose apsilankymuose pas gydytoją, ypač jei planuojate nėštumą ar susiduriate su ciklo sutrikimais.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebite nereguliarias mėnesines, dažnai patiriate kraujavimą tarp mėnesinių arba trumpą luteininę fazę.
- Jei nepavyksta pastoti 12 mėnesių (arba 6 mėnesius jei jums ≥35 m.).
- Jei nėštumo metu pasireiškia kraujavimas, skausmas pilvo apačioje ar kiti neįprasti simptomai.
- Jei jaučiate stiprius PMS, nuotaikų svyravimus, nerimą, miego sutrikimus ar nuolatinį nuovargį, kurio priežastis neaiški.
Gydytojas padės nustatyti priežastį, galimos rizikos faktorius, sudaryti efektyvų gydymo ar stebėsenos planą.
Dažniausi mitai apie žemą progesterono lygį
- Mitas: „Progesteroną galima pakelti vien tik papildais ar žolelėmis.“
Faktas: Mitybos ir žolelių poveikis progesterono lygiui yra ribotas ir dažnai nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ar kitų terapijos būdų. - Mitas: „Visos nereguliarios mėnesinės susijusios su progesteronu.“
Faktas: Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių yra daug ir dažnai susipina kelių hormonų pusiausvyros pokyčiai. - Mitas: „Progesterono papildų galima vartoti be gydytojo priežiūros.“
Faktas: Savarankiškas gydymas hormonais gali būti pavojingas ir sukelti papildomų sveikatos problemų.
Išvados
Žemas progesterono lygis – dažna, bet dažnai nepastebima moters sveikatos problema, galinti lemti nevaisingumą, nereguliarų ciklą ir kitus simptomus. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus, kreiptis į gydytoją dėl profesionalios diagnostikos ir laikytis rekomenduojamų gydymo metodų. Savigyda ar alternatyvūs būdai turi būti taikomi tik papildomai, pasikonsultavus su specialistu. Progesteronas – ne tik „nėštumo hormonas“, bet ir pusiausvyrą užtikrinanti grandis moters organizme, todėl norint išsaugoti sveikatą svarbu žinoti apie jo svarbą ir galimus sutrikimus.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
