Židininė alopecija

Židininė alopecija, dar vadinama alopecia areata, yra dažna autoimuninė liga, sukelianti staigų plaukų netekimą įvairiose galvos ar kitose kūno vietose, formuojantis aiškioms nuplikimo židinio dėmėms. Ši būklė paliečia tiek vyrus, tiek moteris, vaikus bei suaugusius, ir dažnai pasireiškia netikėtai, be aiškios išorinės priežasties. Nors židininė alopecija nėra pavojinga gyvybei, ji gali turėti didelės įtakos asmens emocinei sveikatai, pasitikėjimui savimi ir bendrai gyvenimo kokybei.

Kas yra židininė alopecija?

Židininė alopecija – tai uždegiminio pobūdžio, autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja plauko folikulus, todėl plaukų augimas sustoja, o plaukai iškrenta. Dažniausiai nuplikimo židiniai būna apvalios arba ovalios formos, aiškių ribų, skersmuo – keli milimetrai ar centimetrai, dažniausiai galvos odoje, tačiau retais atvejais netenkama plaukų ant barzdos, antakių, blakstienų, kartais – viso kūno plaukuotumo.

Nors prognozės skiriasi individualiai, židininė alopecija dažnai pasižymi banguojančia eiga – gali praeiti savaime, gali pasikartoti ar išplisti. Liga yra viena dažniausių plaukų slinkimo priežasčių ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Autoimuniniai mechanizmai

Pagrindinė židininės alopecijos priežastis – imuninis sutrikimas. Organizmas plauko folikulus klaidingai atpažįsta kaip svetimus ir pradeda prieš juos gaminti autoantikūnus, sukeliančius folikulų uždegimą bei slopinant plaukų augimą. Dėl šio proceso atsiranda aiškūs plaukų netekimo židiniai.

Paveldimumas

Didesnė rizika susirgti židinine alopecija nustatyta asmenims, kurių šeimoje jau yra buvę šios ligos atvejų. Manoma, kad genetiniai faktoriai gali didinti autoimuninės reakcijos tikimybę, o kartu ir ligos išsivystymą.

Susijusios ligos

• Kitos autoimuninės ligos (skydliaukės ligos, vitiligo, 1 tipo diabetas)
• Alerginės būklės (pvz., atopinis dermatitas, astma, šienligė)

Psichologiniai veiksniai

Moksliniai tyrimai rodo, kad stiprus stresas ar emociniai sukrėtimai gali paspartinti židininės alopecijos pradžią ar atkrytį, tačiau nėra pagrįstų įrodymų, kad stresas būtų esminis ligos sukėlėjas. Visgi fizinės ir emocinės būklės sąveika dažnai komplikuoja ligos eigą ir reabilitaciją.

Infekcijos, aplinkos faktoriai

Nors kai kurie pacientai nurodo, kad prieš plaukų slinkimą buvo sirgę virusine ar bakterine infekcija, šis ryšys nėra iki galo įrodytas. Taip pat nėra aiškios sąsajos su mityba, kosmetinėmis priemonėmis ar kitais išoriniais veiksniais.

Simptomai ir ligos eiga

Pradiniai požymiai

• Staigus lokalizuotas (židininis) plaukų praradimas
• Aiškios nuplikimo dėmės, dažniausiai be randų ar uždegimo požymių
• Oda židinyje lygi, blizgi, be paraudimo ar pleiskanų

Ligos progresavimas

• Galimas vieno arba kelių židinių atsiradimas
• Židiniai gali susilieti, kartais – išplisti didesniame plote
• Retais atvejais liga progresuoja iki išplitusios alopecijos: totalinės (viso galvos plaukuotumo netekimas) arba universalis (plaukai iškrenta visame kūne)

Papildomi simptomai

• Apie 10–20 % atvejų stebimi nagų pakitimai – duobutės, trapumas, blizgumo netekimas
• Nejaučiama skausmo, niežėjimo ar diskomforto (nors kai kurie pacientai laikinai jaučia niežulį ar dilgčiojimą nuplikimo židinyje prieš plaukų kritimą)

Diagnozė ir tyrimai

Kaip diagnozuojama židininė alopecija?

Atsiradus staigiam plaukų slinkimui ar židininio nuplikimo zonoms, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris įvertins simptomus, ligos eigą ir paskirs reikiamus tyrimus. Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis tipiniais klinikiniais požymiais ir apklausa.

Instrumentiniai tyrimai

• Dermatoskopija – leidžia gydytojui iš arčiau ištirti nuplikimo židinį, įvertinant plauko liekanas ir kitus požymius
• Kai kuriais atvejais atliekama plauko folikulo biopsija, norint atmesti kitas ligas (pvz., rando tipo nuplikimą, grybelines infekcijas, sistemines jungiamojo audinio ligas)
• Kraujo tyrimai – tiriama, ar nėra kitų autoimuninių ligų, skydliaukės funkcijos sutrikimo ar vitaminų trūkumo

Gydymas

Spontaniškas ataugimas

Maždaug 70–80% pacientų, ypač vaikų, per 1 metus įvyksta spontaniškas plaukų atauginimas be jokio gydymo, tačiau liga gali atsinaujinti. Gydymas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai slinkimas progresuoja, židiniai dideli arba pasireiškia emocinių sunkumų.

Vaistiniai gydymo būdai

• Lokalūs kortikosteroidai. Veiksmingi mažų židinių atvejais – jie mažina uždegimą ir slopina autoimuninę reakciją. Gali būti naudojami tepalai, kremai, stiprumas ir vartojimo trukmė parenkama individualiai.
• Injekcijos į židinius. Kortikosteroidų injekcijos skiriamos recidyvuojančiai ar labiau išplitusiai židininės alopecijos formai. Procedūrą atlieka gydytojas.
• Imunomoduliuojantys preparatai. Jei liga didesnės apimties, gali būti skiriami imunomoduliatoriai (pvz., takrolimas, ciklosporinas) – gydymas reikalauja griežtos gydytojo priežiūros dėl galimų šalutinių poveikių.
• Tepamas minoksidilis. Naudojamas atauginti plaukams, tačiau dažniau derinamas su kitais metodais.
• Dirginančios medžiagos (kontaktinė imunoterapija). Gali būti taikoma užsienyje specialistų priežiūroje, siekiant dirbtinai sukelti uždegimą ir imuninę reakciją židinyje, skatinti plaukų ataugimą. Tai eksperimentinis metodas, reikalaujantis specialaus stebėjimo.
• Fototerapija. Ultravioletinių spindulių terapija taikoma tam tikrais atvejais, tačiau dažniausiai ją lydi kiti metodai. Veiksmingumas gali skirtis.

Sisteminė terapija

• Sisteminių kortikosteroidų ar kitų imunosupresantų paskyrimas galimas tik esant labai išplitusiai ligai arba kai kitos priemonės neveiksmingos. Šis gydymas turi daugiau šalutinių poveikių, todėl naudojamas trumpai ir tik atidžiai prižiūrint gydytojui.
• Naujesni biologiniai vaistai ar JAK inhibitoriai (pvz., tofacitinibas, baricitinibas) – kai kuriose šalyse registruoti sunkiausiai valdomai židininės alopecijos formai gydyti. Tai labai brangūs ir griežtos priežiūros reikalaujantys preparatai, o ilgalaikis jų veiksmingumas bei saugumas vis dar tiriamas.

Pagalbinės priemonės ir psichologinė pagalba

• Perukai, kepurės ar skarelės – padeda paslėpti nuplikimo zonas
• Psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės – svarbios, ypač vaikams, paaugliams, nes nuplikimas gali sukelti stiprią socialinę ir emocinę įtampą

Komplikacijos ir gyvenimo kokybė

Nors židininė alopecija nesukelia fizinio pavojaus, ji dažnai sukelia emocinius sutrikimus: stresą, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją, savivertės sumažėjimą. Ypač sunkiai būklę išgyvena vaikai ir paaugliai. Svarbu ne tik gydyti pagrindinę ligą, bet ir palaikyti psichologinę sveikatą – kai kuriais atvejais rekomenduojama ieškoti specialistų pagalbos.

Prevencija ir profilaktika

Ar galima išvengti židininės alopecijos?

Specifinės židininės alopecijos profilaktikos nėra – autoimuninė reakcija dažniausiai yra nulemiama genetinių ir imuninių faktorių, kurių kontroliuoti neįmanoma. Visgi svarbu rūpintis bendra sveikata: vengti didelio streso, palaikyti subalansuotą mitybą, gydyti kitas autoimunines ir lėtines ligas.

Patarimai sergantiems židinine alopecija

• Vengti agresyvių cheminių plaukų priežiūros priemonių, karšto formavimo įrankių, dažymo
• Naudoti plaukus ir odą tausojančius šampūnus, drėkiklius
• Įvertinus riziką, reguliariai lankytis pas gydytoją dermatologą
• Ieškoti emocinės paramos, drąsiai kalbėtis apie savo būklę su artimaisiais, specialistais

Moksliniai tyrimai vis dar ieško efektyvių ilgalaikių gydymo būdų, todėl sergantieji raginami domėtis naujausiais mokslo pasiekimais, tačiau visuomet atsakingai vertinti alternatyvias ar eksperimentines priemones, neatsisakyti gydytojo priežiūros.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Kai pastebite staigiai atsiradusią nuplikimo zoną (dėmę), ypač jei anksčiau to nebuvo
• Kai plaukų slinkimas progresuoja, apima didesnius plotus
• Kai nuplikimas pasireiškia vaikui ar paaugliui
• Kai atsiranda kitų simptomų: nagų pokyčių, odos išbėrimų, bendros savijautos blogėjimo

Laiku kreipusis į gydytoją galima greičiau išsiaiškinti plaukų slinkimo priežastį, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją. Židininė alopecija dažnai nėra susijusi su kitomis rimtomis ligomis, tačiau sveikas požiūris ir specialistų pagalba leidžia ne tik grąžinti plaukų augimą, bet ir pagerinti emocinę savijautą.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.