Žiedinių ląstelių karcinoma (angl. “signet ring cell carcinoma”) – tai itin agresyvi piktybinio vėžio rūšis, priklausanti adenokarcinomų grupei. Šis navikas išsiskiria specifine morfologija: vėžio ląstelės dėl gausaus mucino susikaupimo citoplazmoje įgauna žiedo formą, primenančią žiedinį žiedą. Žiedinių ląstelių karcinoma dažniausiai aptinkama skrandyje, tačiau gali išsivystyti ir kituose organuose, tokiose kaip storosios žarnos, šlapimo pūslė, kiaušidės ar krūtinė. Ši liga dažnai diagnozuojama vėlai, yra sunkiai gydoma ir pasižymi prastesne prognoze nei kitos adenokarcinomos formos. Straipsnyje apžvelgsime žiedinių ląstelių karcinomos ypatumus, priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes, profilaktiką ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Kas yra žiedinių ląstelių karcinoma?
Žiedinių ląstelių karcinoma – tai vėžys, kuriame didelė dalis naviko sudaro ląstelės, pasižyminčios būdinga struktūra: jų branduolys nustumtas prie krašto dėl citoplazmoje besikaupiančio gleivio (mucino). Ši ląstelinė struktūra mikroskopo vaizde primena žiedą, todėl taip ir pavadinta. Tokios ląstelės pasižymi dideliu invazyvumu – greitai plinta į aplinkinius audinius ir linkusios anksti metastazuoti, todėl šio tipo vėžys priskiriamas agresyvioms ir sunkiai gydomoms navikų formoms.
Dažniausiai žiedinių ląstelių karcinoma aptinkama virškinimo trakte, ypač skrandyje (sudaro iki 20% visų skrandžio vėžio atvejų), tačiau žinomi išplitimo atvejai ir kituose organuose. Tai retesnė, bet grėsmingesnė adenokarcinomos rūšis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli žiedinių ląstelių karcinomos išsivystymo priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau moksliniai tyrimai parodė keletą rizikos faktorių. Kai kurie šie veiksniai yra bendri adenokarcinomoms, kiti – būdingi būtent žiedinių ląstelių karcinomai.
- Genetiniai veiksniai: Paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį. Kai kurios mutacijos, pvz., CDH1 geno (koduojančio E-kadheriną), stipriai didina žiedinių ląstelių karcinomos riziką. Ši mutacija būdinga paveldimai difuzinei skrandžio vėžio formai.
- Helicobacter pylori infekcija: Ilgalaikė skrandžio infekcija šia bakterija gali skatinti ląstelių pakitimus ir vėžinių navikų išsivystymą.
- Mityba: Didelis rūkytų, sūdytų, perdirbtų maisto produktų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu gali lemti didesnę riziką.
- Lėtinės uždegiminės skrandžio ligos: Lėtinis gastritas, skrandžio polipai, atrofija ar kitos ilgalaikės skrandžio gleivinės būklės taip pat susijusios su didesne rizika.
- Amžius ir lytis: Nors skrandžio vėžys dažniau nustatomas vyresniame amžiuje, žiedinių ląstelių karcinoma gali išsivystyti ir jaunesniems asmenims, net 30–40 metų amžiaus, o moterys serga kiek dažniau nei vyrai.
Dažniausi simptomai
Pavojingiausia tai, kad ankstyvose stadijose žiedinių ląstelių karcinoma dažniausiai nesukelia specifinių ar stiprių simptomų. Dažnai simptomai pasireiškia tik esant didesniam navikui ar jau išplitus ligai.
- Virškinimo trakto simptomai: Dažniausiai pasireiškia skrandžio srityje: sumažėjęs apetitas, nenoras valgyti, svorio kritimas, pykinimas ar vėmimas, nepaaiškinamas diskomfortas ar “pilnumo” jausmas pilve.
- Skausmas: Skrandžio skausmas (dažnai bukas, ilgalaikis), kuris gali klaidinančiai priminti opaligę ar gastritą.
- Rijimo sutrikimai: Jei navikas paveikia stemplę ar skrandžio viršutinę dalį, gali varginti disfagija (rijimo sunkumas).
- Kraujavimas: Lėtinis mikrobleedingas dažnai pasireiškia kraujo pėdsakais išmatose, retai – vėmimu su krauju.
- Bendrieji simptomai: Didelis nuovargis, jėgų trūkumas, silpnumas.
Simptomų pobūdis priklauso nuo naviko lokalizacijos, stadijos ir išplitimo. Dažnai pradiniai požymiai būna neryškūs, todėl neretai liga diagnozuojama jau išplitusi.
Diagnostikos ypatumai
Žiedinių ląstelių karcinomos diagnostika reikalauja kompleksinio požiūrio.
Anamnezė ir fizinis ištyrimas
Gydytojas įvertina simptomus, rizikos veiksnius ir šeimos anamnezę (ypač dėl paveldimų vėžio sindromų). Atliekant pilvo apčiuopą galima pajusti navikinę masę pažengusiose stadijose, tačiau dažnai ankstyvos žiedinių ląstelių karcinomos apčiuopti nepavyksta.
Endoskopija ir biopsija
Auksinis standartas – virškinamojo trakto endoskopija (gastroskopija ar kolonoskopija, priklausomai nuo naviko lokalizacijos), su privaloma audinių biopsija. Biopsijos metu gauti mėginiai tiriami mikroskopu, ieškant žiedinių ląstelių.
Histologinis ir imunohistocheminis tyrimas
Žiedinių ląstelių karcinomai būdinga didelė mucino sankaupa ir periferijoje nustumtas branduolys. Imunohistochemija padeda atskirti žiedinių ląstelių karcinomą nuo kitų vėžio formų ir įvertinti galimą pirminę naviko lokalizaciją, ypač jei navikas nustatomas išplitęs.
Vaizdiniai tyrimai
Ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET) taikomi siekiant įvertinti naviko dydį, išplitimą ir metastazes limfmazgiuose ar kituose organuose (kepenys, plaučiai, kaulai ir kt.).
Gydymo galimybės
Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į naviko išplitimo stadiją, bendrą paciento sveikatos būklę, ligos lokalizaciją ir genetinius faktorius. Kadangi žiedinių ląstelių karcinoma dažnai būna išplitusi diagnozavimo metu, gydymas dažnai sudėtingas ir kompleksinis.
Chirurginis gydymas
Pirminis gydymo būdas ankstyvosiose stadijose – naviko ir šalia esančių audinių pašalinimas, dažnai kartu su regioninių limfmazgių rezekcija. Esant paveldimoms formoms (pvz., su CDH1 mutacija) kartais rekomenduojama profilaktinė (prevencinė) gastrektomija.
Chimioterapija
Chimioterapija skiriama dažniausiai esant išplitusiai arba neoperuotinai ligai, arba kaip papildomas gydymas po operacijos (adjuvantinė terapija). Tačiau žiedinių ląstelių karcinoma pasižymi mažesniu jautrumu tradiciniam chemoterapiniam gydymui nei kitos adenokarcinomos rūšys.
Spindulinė terapija
Retai naudojama kaip pagrindinis gydymo būdas, tačiau gali būti taikoma kaip kompleksinės terapijos dalis – skausmui ar kraujavimui mažinti, ypač vėlyvose stadijose.
Taikinių terapija ir imunoterapija
Medicinos mokslas ieško pažangesnių gydymo strategijų. Tyrinėjama imunoterapija, monokloniniai antikūnai, molekuliniai taikiniai, tačiau šie metodai kol kas yra eksperimentinio pobūdžio ir taikomi tik tam tikroms pacientų grupėms klinikinių tyrimų metu arba specializuotuose centruose.
Gydymo sprendimai priimami tik bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistų komanda (chirurgas, onkologas, radioterapeutas, genetikos specialistas ir kt.). Labai svarbu griežtai laikytis gydytojų rekomendacijų ir vengti savarankiško gydymosi.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Žiedinių ląstelių karcinoma išsiskiria prastesne prognoze lyginant su kitomis adenokarcinomomis. Pagrindinės to priežastys – dažnas vėlyvas nustatymas, didelis polinkis plisti (invazyvumas), maža gydymo efektyvumo tikimybė vėlyvose stadijose. Penkerių metų išgyvenamumas svyruoja priklausomai nuo naviko lokalizacijos bei stadijos. Anksti nustatyta žiedinių ląstelių karcinoma – prognozės geresnės, tačiau daugeliu atvejų šis vėžys aptinkamas jau išplitęs.
- Metastazės: Dažnai plinta į pilvo ertmę (peritoną), limfmazgius, kepenis, plaučius, rečiau – kitas vietas.
- Kraujavimas ir anemija: Dėl pažeistų audinių ir gleivinės gali išsivystyti lėtinis ar ūminis kraujavimas, anemija.
- Obstrukcija: Navikas gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumą (stenozę), dėl ko reikalingas skubus gydymas.
- Bendras išsekimas (kašeksija): Ilgainiui vėžys lemia reikšmingą svorio kritimą, organizmo silpnėjimą.
Reguliari stebėsena ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prevencijos galimybės
Specifinės prevencijos žiedinių ląstelių karcinomai nėra, tačiau sumažinti riziką galima taikant bendras onkologinės prevencijos principus:
- Gydymas ir kontrolė Helicobacter pylori infekcijos rizikos grupėms.
- Subalansuotos mitybos laikymasis – vengti perdirbtų, sūdytų, rūkytų produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač esant paveldimam polinkiui vėžiui.
- Vengti piktnaudžiavimo alkoholiu, mesti rūkyti.
- Kreiptis į gydytoją pastebėjus ilgalaikius nespecifinius virškinimo, net ir neryškius, simptomus.
Asmenims su nustatyta CDH1 mutacija ar kito paveldimo vėžio sindromu rekomenduojamos konsultacijos su genetiku ir galimas aktyvus stebėjimas ar prevencinė chirurgija.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis esant:
- Ilgalaikiam ir didėjančiam skausmui ar diskomfortui pilvo srityje.
- Nepaaiškinamam svorio kritimui, apetito stokai, pykinimui.
- Kraujui išmatose ar vemiant.
- Rijimo sutrikimams.
- Bendram silpnumui, energijos stokai, kuri nepraeina net pakeitus gyvenimo būdą.
Nepaisant to, kad šie simptomai gali reikšti ir kitas sveikatos būkles, svarbu juos įvertinti laiku, nes ankstyvas žiedinių ląstelių karcinomos diagnozavimas pagerina gydymo galimybes.
Išvados
Žiedinių ląstelių karcinoma – reta, bet ypač agresyvi vėžio forma, galinti išsivystyti įvairiuose kūno organuose. Dėl nespecifinių simptomų neretai diagnozuojama vėlai, todėl profilaktika, sveikas gyvenimo būdas ir genetinė rizikos analizė itin svarbūs ankstyvam nustatymui ir galimų komplikacijų prevencijai. Pastebėjus nuolatinius, be aiškios priežasties iškylančius virškinimo ar bendruosius nusiskundimus, būtina nedelsti ir konsultuotis su gydytoju. Visa ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos ar gydymo.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
