Zikos virusas – tai infekcinis virusas, pirmą kartą išaiškintas Ugandoje 1947 metais. Pastaraisiais dešimtmečiais jis tapo globalios visuomenės sveikatos problema, nes sukelia išplitusias epidemijas tropiniuose bei subtropiniuose regionuose, o kai kuriais atvejais gali būti susijęs su rimtomis komplikacijomis, ypač nėščioms moterims ir naujagimiams. Šis straipsnis paaiškins, kas yra Zikos virusas, kaip jis plinta, kokie pagrindiniai simptomai, kaip nustatoma ši liga, gydymo galimybės, galimos komplikacijos ir prevencijos būdai.
Kas yra Zikos virusas?
Zikos virusas priklauso Flavivirusų šeimai. Jį perneša uodai, pagrinde Aedes genties, kurie taip pat yra atsakingi už dengės, geltonojo drugio ir Čikungunijos virusų plitimą. Nors dauguma užsikrėtusiųjų Zikos virusu patiria lengvus arba visiškai nejaučia jokių simptomų, kai kuriais atvejais infekcija gali turėti sunkių pasekmių, ypač jei užsikrečia nėščios moterys.
Plitimo būdai
Uodų pernešimas
Pagrindinis Zikos viruso plitimo būdas – uodų įkandimas. Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai, esantys tropiniuose regionuose, perduoda virusą žmogui. Šie uodai aktyvūs dažniau dienos metu, todėl žmonės gali užsikrėsti ne tik naktį, kaip įprasta galvojama apie uodus.
Kiti perdavimo būdai
- Lytinis kelias. Virusas gali būti perduotas lytiniu keliu, net jei asmuo nejaučia simptomų.
- Per kraujo perpylimą. Retais atvejais galima užsikrėsti per užkrėstą kraują ar jo produktus.
- Motina – vaisius. Infekcija gali būti perduota nėštumo metu iš motinos vaisiui, o tai gali sukelti įgimtų apsigimimų.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Zikos virusas daugiausia paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, kai kuriose Afrikos šalyse, Pietryčių Azijoje bei Ramiojo vandenyno salose. Rizika užsikrėsti padidėja keliaujant į minėtus regionus, ypač jei kelionės metu vyksta viruso protrūkis.
Simptomai
Daugeliu atvejų, apie 80 proc., Zikos virusas praeina besimptome forma. Tačiau klinikiniai požymiai gali pasireikšti po 3–14 dienų nuo uodo įkandimo. Tipiški simptomai:
- Nedidelio laipsnio karščiavimas
- Bėrimas (dažniausiai makulopapulinis – dėmėti raudoni išbėrimai ant odos)
- Sąnarių ir raumenų skausmas (dažnai pėdose ar plaštakose)
- Galvos skausmas
- Jautrios ar paraudusios akys (konjunktyvitas be pūlingumo)
- Nuovargis
Simptomai paprastai būna lengvi ir trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Sunkios ligos formos arba mirtis – itin reti atvejai.
Komplikacijos
Įgimtos anomalijos ir nėštumas
Didžiausia rizika – nėščiosioms, kurios užsikrečia Zikos virusu. Įrodyta, jog infekcija gali sukelti vaisiaus mikrocefaliją (nenormaliai mažą galvos dydį ir nepakankamą smegenų išsivystymą). Taip pat gali pasireikšti kitų nervų sistemos apsigimimų. Nėštumo metu užsikrėtimas kelia riziką persileidimui, negyvagimystei ar sunkiai vaiko negaliai.
Kitos retai pasitaikančios komplikacijos
- Guillain-Barré sindromas: reta neurologinė būklė, galinti atsirasti po Zikos viruso infekcijos ir sukelti laikiną raumenų silpnumą ar paralyžių.
- Akių, klausos pokyčiai: buvo aprašyti atvejai, kai naujagimiams po Zikos viruso infekcijos pasireiškė akių problemos arba klausos sutrikimai.
Dauguma suaugusiųjų komplikacijų yra retos, tačiau rizikos grupės – nėščiosios ir jų vaisiai – turėtų itin saugotis infekcijos.
Diagnostika
Diagnozuoti Zikos viruso infekciją sudėtinga, nes požymiai nesiskiria nuo kitų tropinių virusų (pvz., dengės ar Čikungunijos). Patikimam diagnozavimui naudojami:
- Molekuliniai tyrimai: polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas (iš kraujo, šlapimo ar kitų kūno skysčių), aptinka viruso RNR per pirmąsias 7 infekcijos dienas.
- Serologija: antikūnų prieš Zikos virusą (IgM) nustatymas. Tiesa, rezultatai gali kryžmiškai reaguoti su kitais Flavivirusais, todėl interpretacija sudėtinga.
Klinikinė diagnozė grindžiama simptomais, epidemiologiniais duomenimis (pvz., kelionėmis į endemines teritorijas), o galutinis patvirtinimas – laboratoriniais tyrimais.
Gydymas
Palaikomasis gydymas
Specifinio antivirusinio gydymo Zikos virusui nėra. Daugumai pacientų gydymas yra simptominis:
- Pakankamas skysčių vartojimas
- Poilsis
- Skausmui ar karščiavimui – acetaminofenas (paracetamolis)
Vengti aspirino ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kol nepatvirtinta, jog tai ne dengės karštinė, nes šie vaistai gali didinti komplikacijų riziką.
Gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nuolatinė gydytojo priežiūra, vaisiaus augimo stebėjimas echoskopu ir, jei reikia, papildomi tyrimai, vertinant vaisiaus galvos apimtį bei struktūrą. Sprendimus dėl nėštumo tęstinumo ar galimų intervencijų būtina priimti individualiai, pasitarus su specialistais.
Eksperimentinės ir alternatyvios gydymo strategijos
Šiuo metu vykdomi tyrimai ieškant specifinių antivirusinių vaistų ir vakcinų nuo Zikos viruso, tačiau iki šiol nei viena gydymo ar profilaktikos priemonė nėra patvirtinta kasdieniam klinikiniam naudojimui.
Prevencija
Uodų įkandimų prevencija
Efektyviausias būdas išvengti užsikrėtimo Zikos virusu – vengti uodų įkandimų, ypač rizikos regionuose:
- Naudoti repelentus, turinčius DEET, IR3535 arba pikaridiną
- Dėvėti ilgas rankoves ir kelnes
- Miegoti po uodų tinklais arba uždarose, uodų tinkleliais apsaugotose patalpose
- Vengti atvirų vandens telkinių šalia būsto, reguliariai išpilti stovintį vandenį, kuriame veisiasi uodai
Kelionių ir nėštumo planavimas
- Vengti kelionių į regionus, kuriuose fiksuojami Zikos viruso protrūkiai, ypač nėščioms ar pastoti planuojančioms moterims.
- Vyrams, kurie lankėsi Zikos rizikos regionuose, patariama palaukti bent 3 mėnesius iki pastojimo planavimo, o moterims – 2 mėnesius nuo paskutinės galimos sąlyčio su virusu dienos.
Kitų perdavimo būdų prevencija
- Praktikuoti saugią lytinę elgseną, ypač keliaujant arba grįžus iš endeminių rajonų, nes virusas gali būti perduotas lytiniu keliu.
- Kraujo donorystės klausimais veikti pagal nacionalinius ir tarptautinius rekomendacijas, siekiant sumažinti Zikos viruso perdavimo riziką per kraujo produktus.
Mitų paneigimas
Nėra įrodymų, kad Zikos virusas perduodamas per maistą ar kontaktuojant su gyvūnais. Taip pat nėra pagrįstų mokslinių duomenų, kad infekcija išlieka visam gyvenimui, ar kad kaip nors ypatingai rizikuoja tik vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės (išskyrus nėščias moteris ir jų būsimus vaikus).
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikėtų šiais atvejais:
- Pajutus pirmus gripo tipo simptomus po grįžimo iš Zikos viruso endeminio regiono
- Atsiradus bėrimui, karščiavimui ar sąnarių/raumenų skausmui
- Jei esate nėščia ir buvote ar planuojate būti Zikos viruso plitimo regione
- Pastebėjus nervų sistemos simptomų (silpnumas, nejautra, regos sutrikimai ir pan.)
Tik gydytojas gali tiksliai įvertinti riziką, koreguoti gydymo ar stebėjimo planą, nukreipti papildomiems tyrimams ar specialistų konsultacijoms.
Išvados
Zikos virusas – tai aktuali visuomenės sveikatos problema daugiausia tropinėse šalyse, tačiau dėl šių laikų mobilumo rizika gali būti aktuali ir lietuviams, planuojantiems keliones į endemines teritorijas. Daugeliu atvejų liga praeina lengvai, tačiau nėščiosios turėtų ypatingai saugotis, kadangi Zikos virusas siejamas su rimta vaisiaus mikrocefalija ir kitomis komplikacijomis. Kol nėra specifinio gydymo ar vakcinos, svarbiausia prevencija – uodų įkandimų, lytiniu ir kitais keliais perduodamo užsikrėtimo rizikos mažinimas. Turint klausimų dėl simptomų atsiradimo ar planuojant keliones, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba infekcinių ligų specialistu.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
