Žiurkių plaučių kirmėlė – tai parazitinė infekcija, kurią sukelia nematodų rūšis Angiostrongylus cantonensis. Tai mažai žinoma, tačiau mediciniškai svarbi parazitinė liga, galinti sukelti rimtų neurologinių sutrikimų tiek žmonėms, tiek įvairiems gyvūnams. Pastaraisiais metais dėl globalizacijos, kelionių ir klimato kaitos ši infekcija aptinkama ne tik Azijoje, bet ir kitose pasaulio dalyse, todėl svarbu žinoti apie ligos prevenciją, simptomus ir galimą riziką.
Kas yra žiurkių plaučių kirmėlė?
Žiurkių plaučių kirmėlė (Angiostrongylus cantonensis) – tai parazitinė apvalioji kirmėlė (nematodas), kurios pagrindiniai šeimininkai gamtoje yra žiurkės. Kirmėlės gyvena žiurkių plaučių arterijose, tačiau ją perduoda tarpiniu šeimininku – moliusku, dažniausiai sraigėmis arba šliužais. Infekuotis gali žmonės ir įvairūs gyvūnai, netyčia prariję parazito lervų, esančių neapdorotame arba nepakankamai apdorotame maiste ar aplinkoje.
Gyvenimo ciklas ir perdavimo būdai
Žiurkių plaučių kirmėlės gyvenimo ciklas sudėtingas ir apima kelis šeimininkus. Žiurkės užsikrečia, kai praryja užsikrėtusių moliuskų arba per vandenį, kuriame yra lervų. Kirmėlės bręsta žiurkės organizme, daugiausiai plaučių ir širdies kraujagyslėse, kur patelės deda kiaušinėlius. Išsirita mažos lervos, kurios per žiurkės išmatas patenka į aplinką.
Moliuskai (sraigės, šliužai) užsikrečia šias lervas prariję ir tampa tarpiniu šeimininku – kirmėlės jų organizme virsta infekcinėmis lervomis (III stadijos lervos). Žmogus ar gyvūnas gali užsikrėsti netyčia prarijęs užkrėstas sraiges arba šliužus, jų gleives ant vaisių, daržovių, kitų produktų ar naudojantis nešvariais indais. Ligą taip pat gali perduoti kažkurių rūšių krabai, varlės ar kiti gyvūnai, kurie surijo užkrėstus moliuskus.
Pavojai žmonėms
Žmogus nėra natūralus šio parazito šeimininkas, bet užsikrėtęs susiduria su sunkiomis pasekmėmis. Užkrėstos lervos migruoja į centrinę nervų sistemą, ypač smegenis, ir ten gali sukelti vadinamąją eozinofilinę meningitą – tai potencialiai pavojinga būklė, kuriai būtinas gydytojo dėmesys ir gydymas.
Geografinis paplitimas
Iš pradžių Angiostrongylus cantonensis buvo aptinkamas daugiausiai Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Dėl globalizacijos, prekinių mainų, klimato atšilimo ir žiurkių bei moliuskų paplitimo, infekcija plečiasi: pastaraisiais metais atvejų užregistruota Australijoje, Amerikoje, Karibų regione, neturtingesnėse Afrikos šalyse ir pietų Europoje. Nors Lietuvoje atvejų dar nefiksuota, gausėjant turistų srautams bei sparčiai plintant egzotiniams maisto produktams, pagrįsta manyti, jog užsikrėtimo rizika gali išaugti ir šioje geografinėje zonoje.
Simptomai ir klinikinė eiga
Daugeliu atveju, jei žmogus užsikrečia nedideliu kiekiu lervų, liga praeina be simptomų arba pasireiškia nestipriais negalavimais. Tačiau, jeigu užsikrėtusių lervų patenka daugiau, gali išsivystyti sunki neurologinė infekcija.
Pagrindiniai simptomai
- Galvos skausmas (dažnai stiprus, užsitęsęs)
- Kaklo raumenų stingimas, įtampa
- Jautrumas šviesai
- Pykinimas, vėmimas, apetito praradimas
- Karščiavimas (ne visada)
- Bendra savijautos blogėjimas, silpnumas
- Raumenų, sąnarių skausmas
- Egzotiškesni simptomai – padidėjęs jautrumas ar dilgčiojimas ant odos (parestezijos), kartais laikinas regos pablogėjimas
Sunkesniais atvejais galimi sąmonės sutrikimai, traukuliai, paralyžius ar kiti neurologiniai pažeidimai, retai pasitaiko mirtis.
Inkubacinis laikotarpis
Pirmieji simptomai dažniausiai išryškėja praėjus nuo 1 iki 3 savaičių po infekcijos, retais atvejais – po kelių dienų ar net kelių mėnesių. Pasireiškimo sunkumas priklauso nuo prarijusių lervų bei organizmo imuninės reakcijos.
Diagnostika
Diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, kelionių istorija ir laboratoriniais tyrimais. Kadangi galvos skausmas ir meningito simptomai nėra labai specifiniai, itin svarbi gydytojo patirtis ir paciento anamenzė – ypač, jei asmuo neseniai keliavo į endemines šalis arba vartojo žalius moliuskus, neterminuotus krabus, sraiges ar kitas egzotiškas jūros gėrybes.
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujo tyrimas: būdingas padidėjęs eozinofilų kiekis (eozinofilija), rodantis parazitinę infekciją.
- Smegenų skysčio (likvoro) tyrimas: paimtas per juosmeninę punkciją. Čia taip pat stebima eozinofilija.
- Molekuliniai metodai, pvz., PGR (polimerazės grandinės reakcija), gali aptikti kirmėlių DNR mėginiuose, tačiau šie tyrimai prieinami toli gražu ne visur.
- Tiesiogiai pačio parazito ar jo lervų rasti dažniausiai nepavyksta, nes žmoguje jos ilgai neišgyvena.
Diferencijuojant reikia atskirti nuo kitų meningito rūšių – bakterinės, virusinės, grybelinės kilmės uždegimo. Galutinei diagnozei reikalinga visų duomenų visuma.
Gydymas
Specifinio gydymo, kuris užtikrintai sunaikintų žiurkių plaučių kirmėlę žmogaus organizme, nėra. Daugeliu atvejų liga yra save ribojanti – žmogaus imuninė sistema galiausiai sunaikina lervas per kelias savaites ar mėnesius.
Simptominis gydymas
- Skausmą malšinantiems vaistams (pvz., paracetamolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) – palengvinti galvos skausmui ir bendrai savijautai.
- Sunkiais atvejais – kortikosteroidai (hormoniniai priešuždegiminiai vaistai) gali sumažinti smegenų pabrinkimą ir uždegimą, ypač jei yra ryškūs neurologiniai simptomai.
- Kai kuriems pacientams atliekamos juosmeninės punkcijos (šalinant dalį likvoro), siekiant sumažinti spaudimą smegenyse.
- Antihelmintiniai vaistai (pvz., albendazolas, mebendazolas) taikomi tik tam tikrais atvejais ir dažniausiai prižiūrint patyrusiam gydytojui, nes kai kurie šaltiniai teigia, jog kirmėlių žuvimas centrinei nervų sistemai gali sukelti stipresnę uždegiminę reakciją.
Pacientams, sergantiems sunkia ligos forma, gali prireikti gydymo ligoninėje, stebėjimo ir specializuotos neurologinės priežiūros.
Komplikacijos
Dauguma užsikrėtusiųjų pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Tačiau sunkiais atvejais gali išlikti ilgalaikiai neurologiniai simptomai – nuolatiniai galvos skausmai, pažinimo funkcijų sutrikimai, nervinės sistemos pažeidimai ar, labai retai, netgi mirtis. Komplikacijų rizika didesnė vaikams, senyviems žmonėms ar sergantiems imuninės sistemos ligomis. Todėl laiku atpažinti ir gydyti yra itin svarbu.
Profilaktika ir prevencija
Nors žiurkių plaučių kirmėlės sukeltas meningitas ganėtinai retas, o Lietuvoje šią infekciją sutikti sunku, dėl globalizacijos išaugusi rizika kelia tam tikrų iššūkių. Svarbiausia – laikytis pagrindinių prevencijos taisyklių, ypač keliaujant ar eksperimentuojant su egzotiška virtuve.
Pagrindinės prevencijos priemonės
- Vaisius, daržoves, žalumynus plauti itin atidžiai – ypač, jei jie buvo auginti ar laikomi lauke, kur galėjo patekti moliuskų gleivių.
- Vengti valgyti neapdorotus moliuskus, sraiges, šliužus, varles, žalius krabus ar kitus nevietinius vandens gyvūnus.
- Vandens ir virtuvės indų higiena – šiukštu nenaudoti indų ar lentelių, ant kurių galėjo būti netyčia užmesytų moliuskų ar sraigių gleivės.
- Kontroliuoti kenkėjų, ypač žiurkių, paplitimą aplinkoje – tvarka sandėliuose, produktų sandėliavimas sandariose tarose, naminių augintinių (pavyzdžiui, egzotinių roplių) švaros stebėjimas.
- Vengti tiesioginio kontakto su laukiniais moliuskais ar šliužais, ypač vaikams – jie žaisdami lauke gali nesąmoningai su jais susidurti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po kelionės į šiltus kraštus, egzotiškose šalyse ar paragavus žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų moliuskų, sraigių, krabų ar kitų panašių produktų, pasireiškia;
- stiprus, nepraeinantis galvos skausmas,
- kaklo raumenų įtampa,
- pykinimas, vėmimas,
- karščiavimas,
- kiti nerimą keliantys neurologiniai simptomai (traukulių požymiai, sutrikusi sąmonė, regėjimo pakitimai),
būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Laiku suteikta pagalba padeda išvengti sunkių komplikacijų ir paspartina gijimą. Informuokite medicinos specialistą apie kelionių istoriją ir vartotus produktus – tai gali būti lemiama diagnostikai.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad infekcija galima ir nuo nuplikytų, greitai paruoštų sraigių ar krabų, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad pakankama terminė apdorojimo temperatūra (virimas, kepimas) sunaikina parazito lervas. Tačiau marinuotos, sūdytos arba džiovintos jūros gėrybės – nėra saugios, nes šis apdorojimas nebūtinai užmuša visus parazitus.
Neesant tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais moliuskais, šliužais ar jų gleivėmis, kasdienis žmogaus gyvenimas nėra pavojingas – tačiau šie pavieniai atvejai parodo, kokia svarbi atidumo ir higienos reikšmė, ypač keliaujant ar eksperimentuojant užsienio virtuvėje.
Išvados
Žiurkių plaučių kirmėlė – gana egzotiška, tačiau potencialiai pavojinga parazitinė infekcija, apie kurią svarbu žinoti. Susirgimų rizika didžiausia keliaujant į endeminius regionus bei vartojant termiškai neapdorotus moliuskus ar kitus egzotinius gyvūnus. Svarbiausia prevencija – atidumas, higiena ir saugaus maisto ruošimas. Pasireiškus įtartiniems neurologiniams simptomams po kelionės ar egzotiško maisto vartojimo – nedelskite kreiptis į gydytojus. Tik laiku atpažinta liga užtikrina geriausią gydymo prognozę ir sumažina komplikacijų pavojų.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
