Žvairumas (akių išsikrypimas)

Žvairumas (akių išsikrypimas)

Žvairumas (dar vadinamas akių išsikrypimu ar strabizmu) – tai būklė, kai abiejų akių padėtis nėra suderinta ir jos žvelgia skirtingomis kryptimis. Viena akis gali žiūrėti tiesiai, o kita – į šoną, aukštyn, žemyn ar į vidų. Žvairumas dažniausiai išryškėja vaikystėje, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems dėl įvairių priežasčių. Ši būklė ne tik keičia akių išvaizdą, bet ir gali lemti regos sutrikimus, pavyzdžiui, dvejinimąsi arba silpnesnį matymą viena akimi. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas labai svarbūs siekiant užkirsti kelią nuolatiniams regos sutrikimams ir kitiems sunkumams.

Kas yra žvairumas?

Žvairumas apibūdinamas kaip nuolatinis arba pasikartojantis viena ar abiejų akių nukrypimas nuo įprastos žvilgsnio krypties. Sveikoms akims judesiai yra sinchroniški – žiūrėdami į objektą, abi akys juda vienu metu ta pačia kryptimi, užtikrindamos aiškią binokuliarinę (erdvinę) regą. Kai ši raumenų kontrolė sutrinka, viena ar abi akys nukrypsta, todėl atsiranda žvairumo požymiai.

Žvairumo tipai

  • Esotropija – viena arba abi akys nukrypsta į vidų, link nosies (konverguojantis žvairumas).
  • Exotropija – akis nukrypsta į išorę, toliau nuo nosies (diverbuojantis žvairumas).
  • Hipertropija/hypotropija – viena akis pakyla aukščiau (hipertropija) arba nusileidžia žemiau (hypotropija) palyginti su kita.

Žvairumas gali būti nuolatinis (pastovus) arba pasikartojantis (protarpinis), dažnai pasireiškia vaikams, tačiau suaugusiuosius taip pat paliečia dėl traumos, neurologinių sutrikimų ar kitų veiksnių.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugumą žvairumo atvejų sudaro įgimtos ar anksti išsivystančios formos, bet priežastiniai mechanizmai gali būti įvairūs:

  • Paveldimumas – jei šeimoje yra narių, turinčių žvairumą ar stiprių refrakcijos ydų, rizika didesnė.
  • Refrakcijos ydos – nepakoreguotas toliaregiškumas (hipermetropija) gali paskatinti esotropiją dėl didesnio įtempio žiūrint į artimą objektą.
  • Akies ar regos nervo susirgimai – įgimtas katarakta, regos nervo atrofija ar akių traumos gali sukelti žvairumą.
  • Neurologinės būklės – cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ir kitos vystymosi ar nervų sistemos anomalijos didina riziką.
  • Raumenų ar nervų patologija – akių raumenų ar juos valdančių nervų pažeidimai, navikai, insultai ir infekcijos.
  • Traumos ar infekcijos – galvos, akių ar smegenų sužalojimai, chirurginės intervencijos, sunkios virusinės ar bakterinės infekcijos.

Rečiau žvairumas išsivysto dėl staigaus regos praradimo viena akimi, tam tikrų vaistų ar toksinių medžiagų poveikio.

Simptomai ir požymiai

Žvairumas gali būti akivaizdus pagal išvaizdą, bet taip pat gali pasireikšti kitais simptomais:

  • Nesutapusioms akims būdinga nuolatinė arba protarpinė padėties asimetrija.
  • Vaikai dažnai gali nekreipti dėmesio į akies nukrypimą dėl smegenų gebėjimo slopinti iškreiptos akies matymą (ambliopija, arba „tinginė akis“).
  • Suaugusieji dažnai patiria dvejinimąsi (diplopiją), nes jų smegenys nebeslopina pasikartojančio vaizdo.
  • Kiti simptomai: galvos pakreipimas į šoną, žiūrėjimo diskomfortas, greitas nuovargis skaitant ar koncentruojant žvilgsnį, giluminės regos sutrikimai (sunkiau atskirti atstumą).
  • Mažiems vaikams – nenoras žaisti žaidimų, kuriuose reikalinga erdvinė rega, sunkumai mokykloje, regos vystymosi sutrikimas.

Mitai apie žvairumą

  • „Žvairumas išaugs savaime“. Tai pavojingas mitas – nesant gydymo, gali išsivystyti ambliopija ar nuolatiniai regėjimo defektai.
  • „Žvairumas atsiranda dėl blogų žiūrėjimo įpročių“. Tai nėra tiesa. Strabizmas dažniausiai susijęs su nervų, raumenų ar anatomine akies būkle, o ne su pernelyg artimu skaitymu ar žiūrėjimu „per daug laiko į šoną“.

Diagnostika

Ankstyvas žvairumo nustatymas ir gydymas itin svarbūs vaikų regos raidai. Diagnostika apima tiek klinikinį akių ištyrimą, tiek instrumentinius testus:

  • Akių padėties įvertinimas – gydytojas patikrina akių judesius stebėdamas, kaip abi akys seka objektą įvairiomis kryptimis.
  • Dangtelio (Covert test) testas – viena akis trumpam uždengiama ir stebima, ar kita akis pakrypsta, kai paslepiama pirmoji.
  • Refrakcijos tyrimas – nustato, ar žvairumas susijęs su refrakcijos yda (pvz., toliaregyste).
  • Bendri akių judesių testai ir kartais papildomi neurologiniai ar laboratoriniai tyrimai – ypač jei žvairumas atsirado staiga ar kartu pastebimi kiti simptomai.

Diagnozavus žvairumą ankstyvoje vaikystėje, tiriama ir regėjimo aštrumo, binokuliarinės funkcijos raida – ši informacija reikalinga tolimesnei gydymo taktikai.

Komplikacijos

Negydomas žvairumas gali lemti rimtas komplikacijas, kurios turi ilgalaikį poveikį tiek regai, tiek gyvenimo kokybei:

  • Ambliopija (tinginė akis) – dažniausia vaikų žvairumo komplikacija. Smegenys „atsisako“ naudoti iškreiptos akies vaizdą, todėl vystosi nuolatinis regėjimo sumažėjimas.
  • Diplopija (dvejinimasis) – dažniau suaugusiesiems; pasireiškia negydant ar staigiai išsivystant žvairumui.
  • Psichologiniai sutrikimai – vaikams ir suaugusiesiems gali pasireikšti savęs vertinimo problemos, socialiniai sunkumai ar emociniai išgyvenimai dėl išvaizdos pokyčių.

Laiku pradėtas gydymas gali sumažinti ar visiškai pašalinti šias komplikacijas.

Žvairumo gydymas

Gydymo tikslas – atstatyti taisyklingą abiejų akių padėtį, užtikrinti regėjimo aštrumą bei binokuliarinę funkciją. Gydymo būdų pasirinkimas priklauso nuo žvairumo priežasties, tipo, vaiko amžiaus ir kitų individualių ypatybių.

Akiniai ir regos korekcija

  • Korekcinių akinių parinkimas – dažnai pirmas žingsnis, ypač jei žvairumas susijęs su toliaregyste.
  • Prizmės – specialūs akiniai su prizminiais lęšiais sumažina dvejinimąsi ir padeda taisyklingai suderinti abiejų akių matymą.

Okliuzijos arba akių „treniruotės“

  • Nesergančios akies trumpalaikis uždengimas (okliuzija) skatina „tinginės akies“ veiklą ir vysto silpnesnės akies regą. Šis metodas ypač efektyvus ankstyvajame amžiuje.
  • Regos pratimai (ortoptika) padeda treniruoti akių raumenis – dažniausiai pasitelkiami švelnesniais žvairumo atvejais.

Chirurginis gydymas

  • Operacija dažniausiai taikoma, kai kitos priemonės neveiksmingos. Chirurgas silpnina arba sustiprina tam tikrų akių raumenų veiklą, atnaujindamas jų pusiausvyrą ir suderindamas akių padėtį.
  • Papildomos procedūros gali būti būtinos, jei kiekviena akis nukrypsta skirtingais kampais.

Chirurginis gydymas itin efektyvus, jei derinamas su kitomis terapijomis – akiniais, pratimais ar okliuzija. Po operacijos, ypač vaikams, dažnai reikia tolesnių regėjimo treniruočių.

Eksperimentinės ir alternatyvios priemonės

  • Kai kurie nauji metodai (pvz., botulino toksino injekcijos į akių raumenis) tebėra tiriami, jų ilgo laikotarpio veiksmingumas dar nevisiškai aiškus ir jie taikomi tik išimtiniais atvejais.

Žvairumo gydymo būdus rekomenduoja tik gydytojas oftalmologas, atsižvelgdamas į individualią situaciją ir komandinį specialistų darbą.

Profilaktika ir ankstyvas atpažinimas

Daugelio žvairumo formų visiškai išvengti neįmanoma, ypač jei jos įgimtos ar paveldimos. Tačiau galima reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką:

  • Reguliariai tikrinkite vaikų akis profilaktiškai, ypač esant šeimyninei rizikai ar pastebėjus simptomus.
  • Kuo ankstesnis nustatymas ir gydymas, tuo geresni prognozės rezultatai.
  • Saugokite vaikus nuo galvos traumų, laiku gydykite infekcijas ir aktyviai stebėkite bet kokius regos pakitimus.

Svarbu neignoruoti simptomų – net jei žvairumas atrodo laikinas ar nežymus, būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją oftalmologą, jei pastebėjote, kad:

  • Vaiko ar suaugusiojo akys dažnai žiūri įvairiomis kryptimis.
  • Pasirodo netikėtas akies nukrypimas, ypač kartu su staigiu regėjimo susilpnėjimu, dvejinimusi ar akies skausmu.
  • Pastebimas nenoras naudoti vieną akį, sunkumai susikoncentruoti, išreikšti sunkumai atliekant kasdienes vizualines užduotis.

Ankstyva diagnozė ir gydytojo įsikišimas padeda užkirsti kelią nuolatiniams regos ir kokybės sutrikimams.

Apibendrinimas

Žvairumas yra dažna vaikų regos sutrikimų priežastis, tačiau susirgti gali ir suaugusieji. Jo pasekmės priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir tinkamai parinkto gydymo. Nepaisant pasenusių mitų, žvairumas neišnyksta savaime ir reikalauja medicinos specialistų dėmesio. Reguliari akių patikra, profesionalus gydymas bei šeimos palaikymas leidžia daugeliui pacientų pasiekti gerų rezultatų ir išvengti rimtų regos komplikacijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *