Žmogaus mikrobiomas – tai trilijonų bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų, gyvenančių mūsų žarnyne, ant odos ir kitose kūno vietose, visuma. Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai vis daugiau kalba apie jo svarbą: jis padeda virškinimui, stiprina imuninę sistemą, veikia nuotaiką ir net svorį. Tačiau kas nutinka, kai mikrobiomas išsibalansuoja? Dažnai šį subtilų organizmo “orkestrą” sutrikdyti gali stresas, mitybos klaidos ar vaistai. Straipsnyje apžvelgsime 7 pagrindinius požymius, rodančius, kad jūsų mikrobiomas gali būti disbalanse, ir ką galima padaryti, kad jį atstatytumėte.
Kas yra mikrobiomas?
Terminas „mikrobiomas“ reiškia visų mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus kūne, genetinę medžiagą. Didžiausia jų dalis gyvena žarnyne – žarnyno mikrobiome. Jis sudarytas iš „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų, kurių pusiausvyra yra itin svarbi. Ši „bendruomenė“ padeda virškinti maistą, gaminti kai kuriuos vitaminus, reguliuoti imuninės sistemos veiklą. Kai mikrobiomas disbalanse, galite ne tik jausti diskomfortą pilve, bet ir pastebėti kitų sveikatos sutrikimų.
7 dažniausi mikrobiomo disbalanso požymiai
1. Virškinimo sutrikimai
Dažniausias ir aiškiausias požymis – nuolatinis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Šie simptomai dažnai rodo, kad žarnyno bakterijų balansas sutrikęs ir virškinimo sistemos darbas nevyksta sklandžiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokios būklės kaip dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga ar uždegiminės žarnyno ligos gali būti susijusios su mikrobiomos pokyčiais. Jei nuolat jaučiate diskomfortą pilve, verta pagalvoti ne tik apie mitybą, bet ir apie mikrobiomo sveikatą.
2. Nesuprantamas nuovargis
Jaučiatės pavargę net ir gerai išsimiegoję? Tyrimai rodo, kad mikrobiomo disbalansas paveikia ir energijos gamybą. “Gerosios” žarnyno bakterijos padeda skaidyti maistą bei įsisavinti svarbias maistines medžiagas, kurios būtinos energijai. Kai šis procesas sutrinka, organizmas sunkiai pasisavina B grupės vitaminus ar geležį, dėl to galite jausti nuolatinį nuovargį ar silpnumą.
3. Dažnos nuotaikų kaitos ir nerimas
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tarp žarnyno ir smegenų vyksta nuolatinis “dialogas”, vadinamas žarnyno–smegenų ašimi. Žarnyno bakterijos gamina dalį neurotransmiterių, atsakingų už nuotaiką, pavyzdžiui, serotoniną. Disbalansas mikrobiome gali paskatinti dirglumą, nerimą ar net depresijos simptomus. Jei be aiškios priežasties dažnai kinta nuotaika, verta pasidomėti ir žarnyno sveikata.
4. Odos problemos
Akne, egzemą, net psoriazę mokslininkai vis dažniau sieja ne tik su genais ar aplinka, bet ir su mikrobiomo būkle. Žarnyno mikrobiomo disbalansas sukelia žarnyno sienelės pralaidumą (“pralaidus žarnynas”), todėl į kraują patenka uždegimą skatinančios medžiagos. Tai gali pasireikšti odos uždegimais ar bėrimais. Jei odos būklė staiga pablogėjo, o kosmetika nepadeda, atkreipkite dėmesį ir į savo mitybą bei virškinimą.
5. Dažnos infekcijos ir silpnas imunitetas
Maždaug 70% imuniteto ląstelių gyvena žarnyne, todėl mikrobiomas tiesiogiai veikia organizmo apsaugą. Kai “gerosios” bakterijos silpnos, ligas sukeliantys mikroorganizmai gali lengviau daugintis. Tai pasireiškia dažnesniais peršalimais, gripu, šlapimo takų ar net odos infekcijomis. Taip pat galite pastebėti, kad žaizdos gyja lėčiau nei anksčiau.
6. Netikėtas svorio pokytis
Mikrobiomo disbalansas įtakoja organizmo gebėjimą pasisavinti maistines medžiagas ir reguliuoti alkio jausmą. Kartais tai sukelia staigų svorio padidėjimą dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo arba svorio mažėjimą, jei organizmas neįsisavina pakankamai kalorijų. Jei jūsų svoris keičiasi be aiškios priežasties, tai gali būti ženklas, kad mikrobiomas išsibalansavo.
7. Autoimuninių ligų paūmėjimai
Kai sutrinka mikrobiomo pusiausvyra, gali sustiprėti lėtinės uždegiminės ar autoimuninės ligos – pavyzdžiui, reumatinis artritas, vilkligė, išsėtinė sklerozė. Disbalansas skatina imunitetą reaguoti į “savas” organizmo ląsteles, todėl uždegimas didėja. Jei tokias ligas turite, mikrobiomo sveikata yra itin svarbi gerai savijautai palaikyti.
Ką daryti, jei įtariate mikrobiomo disbalansą?
Nors mikrobiomo tyrimai dar nauji ir ne viską apie jį žinome, dalį veiksmų galite imtis patys. Štai keli pagrindiniai patarimai:
- Įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto – ankštinių, grūdų, daržovių. Skaidulos maitina “gerąsias” bakterijas.
- Venkite perteklinio cukraus, stipriai perdirbtų maisto produktų ir dažno antibiotikų vartojimo.
- Mokslininkų teigimu, įtraukus į mitybą fermentuotų produktų – jogurto, kefyro, raugo daržovių – galite atkurti naudingų bakterijų balansą.
- Stenkitės valgyti kuo įvairesnį, natūralų maistą, nes mikrobiomas mėgsta įvairovę.
- Aktyvus gyvenimo būdas ir streso valdymas padeda palaikyti normalią žarnyno mikroflorą.
Dažniausi mitai apie mikrobiomą
Nemažai žmonių mano, kad pakanka tiesiog gerti probiotikus ar jogurtą, kad žarnynas būtų sveikas. Deja, taip nėra – “stebuklingos piliulės” neegzistuoja. Svarbiausia yra ilgalaikė subalansuota mityba ir gyvenimo būdas. Kitas mitas – mikrobiomas svarbus tik virškinimui. Iš tiesų jis susijęs su bendra imunine sveikata, psichologine savijauta, net odos išvaizda.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote kelis iš minėtų simptomų, kurie nepraeina ilgiau nei kelias savaites ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Kai kuriais atvejais reikalingi išsamesni tyrimai ir individualizuotos rekomendacijos. Svarbu nepamiršti – mikrobiomo būklė gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis, tačiau tik gydytojas nustatys, ar būtent tai jums aktualu.
Apibendrinimas
Mikrobiomo disbalansas gali pasireikšti įvairiais, ne visada akivaizdžiais požymiais – nuo virškinimo bėdų iki nuotaikos svyravimų ar odos problemų. Atkreipkite dėmesį į savo kūno signalus, nes žarnynas dažnai pirmasis praneša apie bendros sveikatos nukrypimus. Subalansuota mityba, streso mažinimas ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti atkurti mikrobiomos pusiausvyrą ir pagerinti bendrą savijautą. Jei simptomai užsitęsia, nebijokite pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, kad išsiaiškintumėte savo mikrobiomo būklę ir pasirūpintumėte ilgalaike sveikata.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
