Ar jums kada teko pagalvoti, kodėl jaučiatės itin pavargę, nors miegojote pakankamai ilgai? Arba kodėl po pietų reikalauja užkandžio, nors tik ką pavalgyta sočių pietų? Atrodo, kad jūsų biologinis laikrodis gali veikti kitaip, nei jūs tikėjotės. Gali būti, kad jūsų įprasta rytinė veikla visai nesiderina su jūsų genetiniu cirkadiniu ritmu, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai. Šiame straipsnyje atskleisime, kaip netikėtas įprotis gali turėti įtakos jūsų bendram savijautai – ir pademonstruosime, kaip minorinė detalė gali pakeisti jūsų dienos eigą.
Kas yra cirkadinis ritmas?
Cirkadinis ritmas – tai natūralus procesas, veikimas per 24 valandų ciklą, kuris veikia beveik visus jūsų kūno aspektus, nuo miego ir maisto apdorojimo iki hormonų gamybos ir kūno temperatūros. Šis ritmas reguluojamas pagumburio (hipotalamo) viduje esančio vadinamojo „laikrodžio“ pagalba ir daugeliu atvejų gerai sinchronizuotas su aplinkos šviesos ir tamso ciklais. Kai cirkadinis ritmas sutrikdomas, gali atsirasti įvairių sveikatos problemų, pvz., nuovargis, nuotaikos svyravimai ir netgi metabolinės ligos.
Rytinis įprotis, galintis pakenkti jūsų sveikatai
Daugelis iš mūsų turi mėgstamą rytinį įprotį – pasilepinti karštu dušu. Nors dušas padeda pabusti ir pradėti dieną su šviežia energija, visai gali būti, kad tai elgesys, kuris gali per laiko tarpstį išbalansuoti jūsų cirkadinį ritmą. Šis teiginys paremtas biologiškai aktyvių elementų ir jų sąveika su organizmo laikrodžiu tyrimais.
Kaip karštas dušas veikia jūsų cirkadinius ritmus?
Karštas vanduo padidina kūno temperatūrą, o tai veikia jūsų vidinį laikrodį. Tyrimai rodo, kad temperatūros pokytis signalizuoja smegenims, kad reikia keisti fiziologines funkcijas. Paprastai jūsų kūno temperatūra pasiekia aukščiausią tašką vakare, o žemiausią – anksti ryte. Karštas dušas gali sukelti anomalijomis savijautoje, nes jūsų kūnas gauna signalą, kad jis turėtų būti aktyvus kitu metu, nei planuota gamtos.
Glauda tarp temperatūros kontrolės ir energijos apykaitos
Jūsų kūnas naudoja temperatūrą įvairioms funkcijoms reguliuoti, įskaitant metabolizmą ir gyvybinius procesus. Temperatūros svyravimai gali išbalansuoti jūsų energijos apykaitą ir stimuliuoti hormonų, tokių kaip kortizolio, gamybą. Tai gali potencialiai padidinti nelaimingų įvykių ir streso riziką, o jei toks režimas tampa kasdienybe, gali pakenkti bendrai sveikatai.
Geresnės alternatyvos jūsų rytinei rutinai
Vis dėlto viskas dar nėra prarasta. Jei norite išvengti galimų neigiamų pasekmių, galite pakeisti savo įpročius keletu paprastų žingsnių. Pirma ir svarbiausia, stenkitės praleisti laiką natūralioje dienos šviesoje po to, kai pabundate. Taip pat gali būti verta sumažinti vandens temperatūrą, kai maudotės ryte, arba paversti karštas vonias dalimi savo vakarinių ritualų.
Ryto šviesos terapija
Natūrali ryto šviesa gali padėti sinchronizuoti jūsų kūno laikrodį, padedant sumažinti mieguistumą ir pagerinant nuotaiką per dieną. Mokslininkai nustatė, kad šviesos terapija gali veikti kaip efektyvus gydymo būdas tokiems sutrikimams, kaip sezoninis afektinis sutrikimas, nuovargis ir kt.
Pabaigos mintys
Nei viena rutinos dalis neturėtų būti nepamainoma. Jei manote, kad jūsų rytiniai įpročiai gali turėti neigiamos įtakos jūsų savijautai, nebijokite išbandyti naujų būdų, kaip pagerinti savijautą. Nors keitimų poveikis gali būti subtilus ir ne visada greitai pastebimas, laikui bėgant galite džiaugtis geresniu energijos suvokimu ir gerokai labiau subalansuota kasdienybe. Pavyzdžiui, svarstydami apie savo rytinius ritualus, būkite drąsesni ir atraskite optimalius gedėjimo metodus.
Galiausiai, kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl svarbu rasti tai, kas geriausiai tinka būtent jums ir jūsų gyvenimo būdui. Dalyvaukite eksperimento su savo gyvenimu bei pratinkitės atpažinti ženklus, kurie gali signalizuoti apie būtinybę keistis. Savijautos ir sveikatos optimizavimas gali prasidėti nuo mažų ir, atrodytų, nereikšmingų detalių, tačiau rezultatai gali būti stulbinantys ir ilgalaikiai.

Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.