Ar kada susimąstėte, kaip kasdienė rytinė rutina gali paveikti jūsų organizmą ilgalaikėje perspektyvoje? Jei esate tarp tų, kurie rytais praleidžia pusryčius tik siekdami kuo greičiau pasinerti į dienos darbus, laikas atkreipti dėmesį. Gali būti, kad šis paprastas įprotis lėtai, bet užtikrintai griauna jūsų sveikatą. Tyrimai rodo, kad praleidžiant rytinį maistą, sutrinka ne tik medžiagų apykaitos procesai, bet ir jūsų širdies, smegenų bei imuninės sistemos veikla.
Kodėl pusryčiai yra svarbūs?
Pasak mitybos specialistų, pusryčiai yra vienas svarbiausių valgymų dienoje. Jie suteikia organizmui reikiamą energijos kiekį, reikalingą fizinei ir protinei veiklai palaikyti. Rytinis maistas taip pat padeda atkurti gliukozės lygį, kuris ryte yra itin žemas, nes naktį jis suvartojamas energijai palaikyti. Skurdus ar praleistas rytinis valgymas gali lemti energijos trūkumą ir protinio produktyvumo sumažėjimą, todėl svarbu neprarasti šios galimybės sustiprinti savo dieną.
Tyrimų patvirtintas ryšys
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad asmenys, kurie reguliariai praleidžia pusryčius, turi tendenciją priaugti svorio ir turi didesnę riziką vystytis lėtinėms ligoms. Be to, šie žmonės dažnai patiria padidėjusį alkio jausmą popiet ir vakare, vedantį prie persivalgymo ir nesubalansuotų maitinimosi įpročių. Pusryčių praleidimas taip pat siejamas su didesniu cukraus kiekio kraujyje šuoliais, galinčiais sukelti 2 tipo diabeto riziką.
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Įdomu tai, kad tyrimai taip pat rodo glaudų ryšį tarp pusryčių praleidimo ir širdies ligų rizikos. „Journal of the American College of Cardiology“ paskelbė tyrimą, kuriame nustatyta, jog žmonės, praleidžiantys pusryčius, yra 87% labiau linkę patirti širdies priepuolį ar kitų širdies ligų komplikacijų. Tai gali būti susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu, cholesterolio kiekiu ir uždegimais organizme.
Smegenų funkcijos ir dėmesio koncentracija
Pusryčių praleidimo poveikis smegenų veiklai taip pat svarbus. Pusryčiaujant smegenys gauna būtinus angliavandenius, kurie yra esminis kuro šaltinis protinei veiklai. Be to, tyrimai parodė, kad pusryčių valgymas gerina vaikų ir suaugusiųjų atmintį, reakcijos laiką ir kūrybiškumą. Be reguliarių pusryčių, daugelis patiria dėmesio sutrikimus ir prastą koncentraciją, kas gali trukdyti kasdieniam efektyvumui.
Imuninės sistemos pajėgumas
Imuninė sistema yra dar viena sritis, kurią neigiamai veikia pusryčių praleidimas. Pusryčiai dažniausiai turi būti sudaryti iš baltymų ir vitaminų, kurie yra reikiami imuniniams procesams. Nepakankamos mitybos sąlygos, kurios vystosi praleidžiant pusryčius, gali susilpninti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis ir kitomis ligomis.
Patariama rinktis sveikus pusryčius, kuriuose yra pakankamai baltymų, skaidulų ir vitaminų. Tai gali apimti kiaušinius, pilno grūdo gėrimus, avižines košes, jogurtus su vaisiais bei riešutais. Atsižvelgus į šiuolaikinių tyrimų duomenis, gali būti laikas pergalvoti mūsų požiūrį į pirmą dienos valgymą ir suteikti jam deramą vietą kasdienybėje.
Mitai apie pusryčius
- Pusryčiai yra nereikalingi, jei nesi alkanas: dažnai organizmas nespėja parodyti alkio ženklų iš karto po pabudimo, tačiau tai nereiškia, kad jam nereikia energijos.
- Pusryčiai gali būti pakeisti kava: kava gali suteikti greitą energijos impulsą, bet ji neturi maistinių medžiagų, kurios būtinos organizmui pilnavertiškai veikti.
- Praleidus pusryčius, galima greičiau sulieknėti: tyrimai parodė, kad pusryčių praleidimas dažniau skatina kcal perteklinį suvartojimą vėliau, kas galiausiai lemia svorio augimą.
Kai pradedame dieną gerai subalansuotais pusryčiais, tai gali turėti ilgalaikės naudos kūnui ir protui. Tad jeigu norite išsaugoti savo bendrą sveikatos būklę, kitą rytą nepamirškite pusryčių ir atkakliai tvirtinkite naujus, sveikesnius įpročius.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
