Nemalonus burnos kvapas dažnai laikomas tik trumpalaikiu nepatogumu – galbūt pasekme rytinio kavos puodelio ar nepakankamos dantų higienos. Tačiau ar žinojote, kad burnos kvapas gali būti žymiai rimtesnės problemos ženklas? Kartais būtent blogas burnos kvapas pirmasis įspėja apie rimtas vidaus organų ligas, kurios be tinkamo gydymo gali progresuoti mėnesių ar net metų bėgyje. Suprasti, kuo burnos kvapas gali skirtis esant įvairioms ligoms ir į tai reaguoti anksti – labai svarbu visapusiškai sveikatai išsaugoti.
Kodėl atsiranda nemalonus burnos kvapas?
Burnos kvapas, kitaip vadinamas halitoze, dažniausiai atsiranda dėl bakterijų dauginimosi burnoje, ypač ant liežuvio, dantenų, ar tarpdančiuose. Tačiau kai šios priežastys pašalinamos, o kvapas vis tiek nepraeina, svarbu ieškoti kitų, sisteminių būklių. Medicina žinoma, kad apie 10–20 % visų atvejų burnos kvapas rodo kita organų sistema veikiantį sutrikimą.
Halitozės tipai
- Fiziologinė halitozė – dažniausiai laikina, susijusi su rytiniu kvapu ar tam tikro maisto vartojimu.
- Patologinė burnos kilmės halitozė – susijusi su dantų, dantenų ar liežuvio ligomis.
- Ekstraburninė (ne burnos) halitozė – susijusi su vidaus organų ligomis ir dažnai reikalauja nuodugnesnių tyrimų.
Kokios organų ligos gali pasireikšti burnos kvapu?
Nuolatinis, intensyvus, specifinis burnos kvapas gali būti pirmas įspėjantis signalas apie tam tikrų vidaus organų pažeidimą. Toliau aptarsime dažniausiai su burnos kvapu susijusias ligas bei jų požymius.
Kepenų ligos
Kai kepenys nebesugeba tinkamai apdoroti nuodingų medžiagų, burnoje gali atsirasti saldaus, vaisių kvapą primenančio kvapo (hepatinės fetorės). Tai dažniausiai pasitaiko esant pažengusiai kepenų cirozei ar sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokio tipo burnos kvapas siejamas su sieros turinčių junginių padidėjimu kraujyje ir išsiskiriančiu per kvėpavimą.
Inkstų nepakankamumas
Inkstų ligomis sergantiems žmonėms kartais pasireiškia „šlapimo kvapas“ iš burnos, vadinamas „ureminiu kvapu“. Tai atsitinka, kai inkstai negali iš organizmo pašalinti liekamųjų medžiagų, o jos pasiekia kvėpavimo takus. Šis požymis itin svarbus pastebėjus lėtinius simptomus: patinimą, nuovargį ar šlapinimosi pokyčius.
Sergančiųjų diabetu burnos kvapas
Diabetinė ketoacidozė, viena iš pavojingiausių neišgydyto diabeto komplikacijų, gali pasireikšti kvėpavime jaučiamu saldžiu ar acetono kvapu primenančiu kvapu. Tai susiję su greitu riebalų skaidymu organizme, kai trūksta insulino – ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Skrandžio ir virškinimo sistemos ligos
Refliuksas, Helicobacter pylori infekcija (lemia gastritą ar opas), lėtinis skrandžio uždegimas – visos šios būklės gali lemti rūgštų ar supuvusių kiaušinių primenantį kvapą burnoje. Taip pat dažnai pasireiškia kitais simptomais (rėmuo, pilvo skausmas, pykinimas).
Plaučių ir kvėpavimo takų ligos
Lėtinis sinusitas, bronchitas, plaučių abscesai ar net plaučių vėžys gali sukelti itin aštrų, pūvančio audinio kvapą burnoje. Abiem atvejais kvapas dažnai jungiasi su kosuliu, skrepliavimu ar kvėpavimo sunkumais.
Kaip atskirti „nekaltą“ kvapą nuo rimtos ligos?
- Jei kvapas nesumažėja švariai išsivalius dantis ir liežuvį, laikantis tinkamos burnos higienos kelias savaites.
- Burnos kvapas neišnyksta pakeitus mitybos įpročius ir nevartojant kvapnių produktų (česnako, svogūno, stiprios kavos).
- Pastebite kitų simptomų, susijusių su virškinimu, šlapinimusi, odos pokyčiais, nuovargiu ar svorio kritimu.
Tai gali būti rimtesnės problemos signalas. Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti priežastį, ypač jei papildomai vargina silpnumas, temperatūra, odos ar akių geltonumas, ilgalaikis kosulys ar dažnas šlapinimasis.
Klaidingi mitai apie burnos kvapą
- Mitai teigia, kad blogas burnos kvapas visada kyla iš burnos. Iš tiesų, apie ,20% atvejų kvapas siejamas su vidaus ligomis.
- Mintinės tabletės ar kramtomoji guma nepašalina tikrosios problemos, jei egzistuoja vidaus organų sutrikimai – jos trumpam „užmaskuoja“ kvapą.
- Stiprus kvapas – nebūtinai dėl apleistos higienos. Kai kurios ligos ilgą laiką gali būti nepastebimos.
Ką daryti, jei atsirado nesuprantamas burnos kvapas?
- Laikykitės burnos higienos: valykitės dantis 2 kartus per dieną, naudokite tarpdančių siūlą, liežuvio valiklį.
- Atkreipkite dėmesį, ar kvapas išlieka po kruopščios burnos higienos – jei taip, kreipkitės į šeimos gydytoją ar odontologą.
- Jei gydytojas neranda burnos ar dantų problemų, būtina atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, galbūt kepenų, inkstų, skydliaukės funkcijų įvertinimą.
- Venkite savigydos – nekontroliuokite simptomo kvapą maskuojančiomis priemonėmis ilgesnį laiką, jei nepraeina bent savaitę.
Nemalonus burnos kvapas yra daugiau nei nemalonus pojūtis – jis gali būti pirmas rimtos ligos signalas. Pastebėjote, kad kvapas užsilaiko keletą savaičių, nepraeina įprastos higienos priemonėmis ar kartu atsiranda kitų simptomų? Neatidėliokite vizito pas gydytoją – ankstesnis ligos nustatymas efektyviau padeda sugrąžinti sveikatą ir palaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Reguliari burnos ir bendra sveikatos patikra – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų užkirsti kelią ne tik diskomfortui, bet ir rimtoms ligoms.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
