Pastaraisiais metais augalinių mėsos imitacijų populiarumas sparčiai augo. Vis daugiau žmonių renkasi augalinius burgerius, „dešreles“ arba maltinukus kaip alternatyvą tradicinei mėsai. Vieniems tai – žingsnis etiškesnio maisto link, kiti ieško sveikatos, aplinkos ar gyvūnų gerovės privalumų. Tačiau ar šios naujosios alternatyvos iš tiesų sveikesnės nei mėsa? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gaminamos augalinės mėsos imitacijos, kokia jų maistinė sudėtis, galimi privalumai ir trūkumai, bei pateiksime sveikatos specialistų rekomendacijas.
Kaip gaminamos augalinės mėsos imitacijos?
Augalinės mėsos pakaitalai dažniausiai gaminami iš pupinių, sojų, kviečių baltymų arba žirnių. Jų gamyba naudoja šiuolaikines technologijas, tokias kaip tekstūravimas – baltymai specialiai apdorojami, kad įgytų mėsos tekstūrą. Į produktus dedama įvairių priedų: augalinių aliejų, natūralių ar dirbtinių skonio stipriklių, dažiklių ir kitų ingredientų, kad būtų išgauta ne tik panaši išvaizda, bet ir skonis bei aromatas. Be to, daugelis šių gaminių yra praturtinami vitaminais, mikroelementais, pavyzdžiui, vitaminu B12, geležimi ar cinku, kurie natūraliai randami mėsoje.
Pagrindinės augalinių mėsos alternatyvų rūšys
- Sojų pagrindu (tofu, tempeh, tekstūruotos sojos produktai)
- Žirnių baltymų pagrindu (populiarūs žinomų prekių ženklų augaliniai burgeriai)
- Kviečių baltymų pagrindu (seitanas ir jo pagrindu sukurti produktai)
- Daugiakomponenčiai mišiniai (kombinuoti žirnių, pupinių, avižų bei kitų augalinių baltymų produktai)
Maistinė sudėtis: ar tikrai sveikiau?
Palyginus augalinius mėsos pakaitalus ir tikrąją mėsą, ryškiai išryškėja jų sudėties panašumai bei skirtumai. Maistinėmis medžiagomis dažnas pakaitalas primena jautieną, tačiau vien tik iš sudedamųjų dalių neatpažinsime visų sveikatos niuansų. Svarbiausia – pasirinkto produkto sudėtis, apdorojimo lygis, druskos, riebalų bei priedų kiekis.
Baltymai
Daugelis augalinių alternatyvų baltymais prilygsta gyvūninės kilmės mėsai, tačiau baltymai iš augalų ne visada turi visas esmines aminorūgštis. Tačiau dažnai receptūra balansuoja šį trūkumą, maišant skirtingų augalų baltymus. Kai kuriems žmonėms – pavyzdžiui, vegetarams ar veganams – tokie produktai padeda lengviau pasiekti dienos baltymų normą.
Riebalai ir sočiosios riebalų rūgštys
Augaliniai produktai dažniausiai turi mažiau sočiųjų riebalų nei raudona mėsa, bet dalyje jų randama pridėtų kokosų, palmių ar kitų augalinių aliejų. Tai lemia, kad kai kurie augaliniai burgeriai riebalų kiekiu nenusileidžia jautienos mėsainiams, todėl verta tikrinti etiketes.
Druska
Didelė dalis rinkoje esančių augalinių mėsos pakaitalų turi nemažai druskos – jos kiekis gali būti didesnis nei įprastoje mėsoje. Per didelis druskos suvartojimas susijęs su padidėjusia kraujospūdžio ir širdies ligų rizika, todėl reikia šią informaciją vertinti atsakingai.
Kitos maistinės medžiagos
Mėsa natūraliai turi B grupės vitaminų, geležies ir cinko. Augaliniai pakaitalai dažnai praturtinami šiomis medžiagomis, bet kai kurie vitaminai (pvz., B12) geriau pasisavinami iš gyvūninės kilmės produktų. Taigi, jei maitinatės tik augaliniu maistu, verta stebėti šių mikroelementų kiekį racione.
Galimi privalumai sveikatai
- Mažesnis sočiųjų riebalų kiekis: gali padėti palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą.
- Daugiau skaidulų: augaliniai produktai dažnai viežliųjų skaidulų, kurių beveik nėra mėsoje.
- Mažiau žalingų junginių: apdorojant mėsą, ypač kepant aukštoje temperatūroje, susidaro sveikatai kenksmingų junginių (pvz., heterocikliniai aminai, PAH), kurių nėra augaliniuose pakaitaluose.
- Nėra cholesterolio: augaliniai produktai natūraliai neturi cholesterolio.
Kokie yra trūkumai ir galimi pavojai?
Nors augalinės alternatyvos turi akivaizdžių privalumų, jos nėra visapusiškai sveikas pasirinkimas kiekvienu atveju. Svarbiausia atkreipti dėmesį į perdirbimo lygį ir ingredientų sudėtį.
Perdirbtas maistas
Didžioji dauguma augalinių mėsos ekvivalentų priskiriami labai perdirbtam maistui, kuriame yra daug priedų – skonio stipriklių, dažiklių, emulsiklių. Dalis mokslinių tyrimų rodo, kad perdirbto maisto gausa kasdieniame racione gali neigiamai paveikti ilgalaikę sveikatą, didinti širdies, metabolinio sindromo ar nutukimo riziką.
Galimos alergijos ir netoleravimai
Produktai, pagaminti iš sojų, kviečių baltymų (glitimo) ar žirnių, gali netikti alergiškiems, sergantiems celiakija ar turintiems kitų specifiškų netoleravimų.
Mitai ir realybė apie augalinę mėsą
Viešoje erdvėje netrūksta mitų, kad „augalinė mėsa visada sveikesnė už tikrąją“, tačiau realybė – sudėtingesnė. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ne visi augaliniai pakaitalai iš tiesų yra sveikesni už liesą natūralią mėsą, jei juose daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų. Kita vertus, tradicinė raudona mėsa bei perdirbti mėsos gaminiai (pvz., dešros, dešrelės) taip pat nebūtinai yra sveikuoliškas pasirinkimas.
Rekomendacijos vartotojams
- Skaitykite etiketes: rinkdamiesi produktą, atkreipkite dėmesį į sočiųjų riebalų, druskos, baltymų ir priedų kiekį.
- Įvairinkite racioną: nesirinkite tik vienos rūšies produktų – derinkite natūralius ankštinius, grūdines kultūras, daržoves ir vaisius.
- Nepamirškite daržovių: augaliniai mėsos pakaitalai neturi tapti pagrindine augalinio raciono dalimi – svarbu valgyti kuo įvairesnį augalinių maisto produktų asortimentą.
- Būkite atidūs alergijoms: jei žinote apie maisto netoleravimą ar alergiją sojai, glitimui ar žirniams – rinkitės alternatyvas, kurios jums tinka.
- Konsultuokitės su specialistais: ypač jei siekiate ilgalaikio augalinio maitinimosi ar turite lėtinių ligų – pasitarkite su gydytoju arba dietologu.
Išvada
Augalinės kilmės mėsos imitacijos gali būti dalis subalansuotos, sveikatai naudingos mitybos, ypač jei jos vartojamos saikingai ir renkamasi mažiau perdirbtus gaminius. Jos suteikia galimybę sumažinti gyvūninės kilmės riebalų, cholesterolio, o kartais pagerina skaidulų suvartojimą. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad „augalinis“ nebūtinai reiškia „sveikas“ – kruopščiai analizuokite sudėtį, venkite itin perdirbtų alternatyvų, laikykitės įvairios mitybos principų. Tinkamai pasirinkdami, galite suderinti naujovišką skonį ir sveikatos naudą, tačiau dėl esminių pokyčių mityboje visada pasitarkite su specialistu.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
