Atėjus šaltesniam metų laikui daugelis mūsų pajunta nemalonius kūno pojūčius: rankos ir kojos dažniau šąla, išėjus į lauką odą ima gelti, o kai kurios lėtinės ligos gali paūmėti. Nors šaltis dažniausiai asocijuojasi tik su peršalimu ar gripu, iš tikrųjų šaltas oras turi ženklų poveikį ir mūsų kraujagyslėms, kraujotakos sistemai bei bendrai širdies sveikatai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip šaltis veikia kraujagysles, kodėl tai gali būti pavojinga, kas yra labiausiai rizikuojančios žmonių grupės ir kokių priemonių imtis apsaugoti save žiemą.
Kaip šaltis veikia kraujagysles?
Šaltas oras lemia natūralius fiziologinius pokyčius mūsų organizme. Vienas ryškiausių – kraujagyslių susitraukimas, vadinamas vazokonstrikcija. Tai žmogaus kūno gynybinė reakcija, stabdanti šilumos netekimą, nukreipdama kraują nuo odos ir galūnių į gyvybiškai svarbius organus – širdį, smegenis, plaučius. Toks mechanizmas padeda išvengti per didelio atšalimo, tačiau kartu sukelia ir papildomą krūvį širdžiai bei kraujotakos sistemai.
Kraujospūdžio padidėjimas
Dėl susiaurėjusių kraujagyslių širdis priversta pumpuoti kraują stipriau, kad užtikrintų pakankamą kraujo tekėjimą. Dėl to padidėja kraujospūdis. Ypač šis efektas reikšmingas vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žiemą ne tik dažniau nustatomi aukštesni kraujospūdžio rodmenys, bet ir padidėja insulto, širdies infarkto rizika.
Kraujagyslių spazmas ir jo pasekmės
Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems jau esančiomis kraujagyslių ligomis (pvz., ateroskleroze), šaltis gali sukelti kraujagyslių spazmus. Tai laikinas, tačiau stiprus kraujagyslės susiaurėjimas, kuris sumažina ar visai užblokuoja kraujotaką. Tokiu atveju padidėja širdies smūgio, krūtinės anginos ar net gyvybei pavojingo infarkto rizika.
Rizikos grupės: kam pavojus didžiausias?
Nors šaltas oras kraujagyslėms turi įtakos visiems žmonėms, tam tikros grupės yra ypač jautrios:
- Vyresnio amžiaus asmenys
- Žmonės, sergantys arterine hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
- Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis – koronarine širdies liga, insultu ar periferine kraujotakos liga
- Sergantieji cukriniu diabetu
- Rūkoriai
- Žmonės su antsvoriu ar neaktyviu gyvenimo būdu
Dažnai rizika padidėja kartu su keliais veiksniais – pavyzdžiui, vyresniame amžiuje rūkantiems ar sergantiems diabetu žmonėms žiemos šaltis gali būti ypač pavojingas.
Moksliniai argumentai: kodėl šaltis pavojingas
Medikų bendruomenė jau seniai pastebi koreliaciją tarp oro temperatūros bei širdies ir kraujagyslių įvykių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žiemą ar šaltesniais periodais pastebimas didesnis mirtingumas nuo širdies ligų. Pavyzdžiui, Europos šalyse žiemą fiksuojama iki 30% daugiau širdies smūgių bei insultų nei šiltuoju metų laiku. Viena pagrindinių priežasčių – šaltuko išprovokuojamas kraujospūdžio kilimas ir didesnis kraujo klampumas.
Kraujo klampumo pokyčiai
Šaltyje organizmas netenka daugiau skysčių per kvėpavimą, o jei žmogus per mažai geria vandens, kraujas tampa klampesnis. Dėl to išauga trombų – kraujo krešulių – susidarymo rizika, galinti baigtis insultu ar miokardo infarktu.
Susiję mitai ir faktai
Ar sveikas, jaunas žmogus taip pat rizikuoja?
Vyrauja mitas, kad šaltis pavojingas tik vyresnio amžiaus ar sergantiems širdies ligomis. Nors rizika didžiausia būtent šioms grupėms, ilgas ir stiprus šaltis gali paveikti net ir sveikus, jauno amžiaus žmones – ypač jei jie drąsiai sportuoja lauke ar atsainiai žiūri į tinkamą aprangą. Staigus temperatūros pokytis, pavyzdžiui, šuolis į eketę ar intensyvus fizinis krūvis žvarbiu oru, taip pat gali būti pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms.
Ar staigus šildymasis pavojingas?
Dar vienas mitas – kuo greičiau sušilsime, tuo geriau. Staigus perėjimas iš šalčio į labai šiltą patalpą ar prisilietimas prie karšto vandens gali lemti, kad odos kraujagyslės greitai išsiplečia, tačiau giluminės išlieka susiaurėjusios. Tai gali sutrikdyti širdies veiklą, pasireikšti galvos svaigimu ar net praradimu sąmonės. Tad grįžus iš lauko persirengti šiltesniais rūbais ir šildytis palaipsniui – saugiau ir sveikiau.
Ką daryti, kad šaltas oras būtų mažiau pavojingas?
Norint apsisaugoti nuo šalčio žalos kraujagyslėms ir išvengti sveikatos problemų, svarbu vadovautis specialistų rekomendacijomis:
- Renkantis aprangą – sluoksniuokite drabužius. Svarbiausia, kad kūnas būtų apsaugotas nuo tiesioginio šalčio, ypač rankos, kojos, galva ir kaklas.
- Venkite staigių temperatūros pokyčių. Nesiblaškite tarp šalčio ir didelio karščio (pvz., šildytuvo, karštų vonių).
- Nesaikingai nesidžiaukite šaltu oru būdami lauke. Ilgas buvimas šaltyje gali būti pavojingas, ypač žmonėms su jau esamomis sveikatos problemomis.
- Reguliariai matuokite kraujospūdį. Jei pastebėjote jo padidėjimą – pasitarkite su gydytoju dėl gydymo korekcijų.
- Rūpinkitės skysčių balansu. Net jei atrodo, kad žiemą nesinori gerti, organizmui reikia pakankamai vandens.
- Stiprinkite fizinį aktyvumą patalpose. Net ir žiemą svarbu judėti, tačiau reikėtų vengti didelio fizinio krūvio lauke per didelius šalčius, ypač jei turite širdies ligų.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jei būnant šaltyje ar grįžus iš lauko pastebite:
- Krūtinės skausmus
- Tirpulį, skausmą rankose ar kojose
- Dusulį, stiprų nuovargį ar nepaaiškinamą silpnumą
- Staigų galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimus
Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos. Tai gali būti pirmieji rimtos širdies ar kraujagyslių problemos požymiai.
Pabaigai
Šaltas oras – ne tik žvarbi rudenio ar žiemos kasdienybė. Jis stipriai veikia kraujagyslių veiklą, o jautresniems žmonėms gali tapti provokuojančiu pavojingų sveikatos įvykių veiksniu. Todėl svarbu žinoti, kaip mūsų organizmas reaguoja į šaltį ir kokių paprastų, bet veiksmingų priemonių galime imtis, kad apsaugotume širdį bei kraujagysles. Jei žinote, kad priklausote rizikos grupei – būkite atidesni, laikykitės gydytojo rekomendacijų ir žiemą nepamirškite ne tik šiltų rūbų, bet ir sąmoningo rūpinimosi savo sveikata.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
