Skiepai jau seniai laikomi vienu svarbiausių visuomenės sveikatos laimėjimų – jie apsaugo milijonus žmonių visame pasaulyje nuo pavojingų ligų ir epidemijų. Vis tik viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta diskusijų apie galimus vakcinų šalutinius poveikius, kyla abejonių dėl jų saugumo. Naujausi moksliniai tyrimai leidžia aiškiau suprasti, kiek pagrįstos šios baimės ir ką iš tiesų reikėtų žinoti apie skiepų šalutinius poveikius šių dienų kontekste.
Kas yra šalutinis poveikis po skiepų?
Šalutinis poveikis – tai nepageidaujama reakcija, kuri gali pasireikšti po vaisto ar vakcinos suleidimo. Dažniausiai skiepų atveju šalutiniai poveikiai būna lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, paraudimas ar skausmas dūrio vietoje, lengvas karščiavimas, nuovargis. Reti atvejai, kai pastebimi rimtesni ar ilgalaikiai simptomai.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai
- Skausmas, paraudimas, patinimas injekcijos vietoje
- Nedidelis karščiavimas, nuovargis
- Galvos skausmas, lengvas raumenų skausmas
- Lengvas bendras negalavimas
Dauguma šių simptomų praeina per kelias dienas be jokio gydymo. Esant stipresnei reakcijai (pavyzdžiui, labai aukštai temperatūrai ar stipriam alerginiam atsakui), rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Visgi medikų teigimu, stiprios ar pavojingos nepageidaujamos reakcijos pasitaiko itin retai.
Ką atskleidė naujausi tyrimai apie skiepų saugumą?
Pastaraisiais metais atlikta daugybė išsamių mokslinių tyrimų, kurie nagrinėjo įvairių vakcinų, įskaitant naujesnes – COVID-19 vakcinas, galimą šalutinį poveikį. Didžiausios apimties stebėjimai apima milijonus paskiepytų žmonių, todėl duomenys yra patikimi ir leidžia daryti pagrįstas išvadas.
Kokie yra dažniausi pojūčiai ir komplikacijos?
Remiantis „The Lancet”, Europos vaistų agentūros (EMA) ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, dažniausiai registruojami trumpalaikiai, lengvi simptomai. Rimtesnės komplikacijos, pavyzdžiui, sunkios alerginės reakcijos (anafilaksija), pasitaiko maždaug 1 iš 1 milijono atvejų. Reguliariai atnaujinamos stebėjimo sistemos padeda pastebėti bet kokias naujas ar netikėtas reakcijas.
COVID-19 vakcinos: ką parodė masinis vakcinavimas?
Išanalizavus daugiau nei milijardą dozių skirtingų COVID-19 vakcinų, patvirtinta, kad šalutinis poveikis atitinka istorinių vakcinų duomenis – didžioji dauguma simptomų būna trumpalaikiai ir nepavojingi. Retais atvejais pastebėtos retos komplikacijos, kaip kraujo krešulių susidarymas ar miokarditas, tačiau jų dažnis yra žymiai mažesnis nei tų pačių būklių rizika užsikrėtus tikrąja liga.
Mitai ir faktai: ar reikia bijoti skiepų šalutinio poveikio?
Internete vis dar plinta klaidinga ar iškraipyta informacija apie galimus vakcinų pavojus. Moksliškai įrodyta, kad dauguma viešai aptariamų „baisių” skiepų pasekmių neturi pagrindo. Pavyzdžiui, didelio visuomenės dėmesio sulaukusi vakcinų sąsaja su autizmu yra visiškai paneigta daugybėje ilgalaikių ir plataus masto studijų.
Pagrindiniai mitai
- Skiepai sukelia sunkius ilgalaikius sutrikimus. Jokie dideli tyrimai nerodė, kad įprastos, patvirtintos vakcinos ilgainiui sukelia rimtą žalą sveikatai. Rimti šalutiniai poveikiai yra labai reti.
- Geriau persirgti liga, nei skiepytis. Daugelis infekcinių ligų sukelia komplikacijas, kurios kur kas dažnesnės ir pavojingesnės nei šalutinis vakcinos poveikis. Skiepai užkerta kelią sunkioms formoms, komplikacijoms ir net mirčiai.
- Niekada neturėjau blogos reakcijos – nereikia atidumo. Net jei iki šiol nebuvo jokių šalutinių reakcijų, būtina informuoti gydytoją apie alergijas ar ankstesnes nepageidaujamas reakcijas. Yra itin retų, individualių išimčių.
Pasitikėti verta tik patikrintais, moksliniais šaltiniais, o kilus abejonių visada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Ką daryti pajutus šalutinį poveikį?
Daugeliu atvejų po skiepų užtenka stebėti savijautą ir, jei reikia, vartoti rekomenduojamas priemones – lengvam karščiavimui ar skausmui malšinti padeda paracetamolis ar ibuprofenas. Jei simptomai sunkūs, užsitęsia ilgiau nei kelias dienas, pasireiškia stiprus bėrimas, kvėpavimo sunkumai ar greitas širdies plakimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tokios stiprios reakcijos labai retos, bet svarbu jas atpažinti.
Kaip užtikrinamas vakcinų saugumas?
Kiekviena nauja vakcina yra kruopščiai testuojama prieš patenkant į rinką. Tyrimų procesą sudaro keletas etapų, apimančių tūkstančius savanorių, po to vakcina sekama realiomis sąlygomis – vyksta nuolatinė farmakologinė stebėsena („farmakovigilance”). Visos įprastai naudojamos vakcinos yra patvirtintos tarptautinių ir nacionalinių sveikatos priežiūros agentūrų, tokių kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), EMA ar FDA.
Kodėl atsiranda šalutinis poveikis?
Dauguma šalutinių reakcijų yra natūrali imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą ar viruso dalelę, suteikiančią organizmui galimybę „išmokti” atpažinti ir sunaikinti tikrą patogeną. Be šio proceso neįmanoma įgyti reikalingos apsaugos nuo ligos.
Išvados ir rekomendacijos
Naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad sunkaus, ilgalaikio ar gyvybei pavojingo šalutinio poveikio tikimybė yra labai maža, ypač lyginant su realiomis infekcinių ligų komplikacijomis. Skiepai išlieka saugia ir efektyvia prevencijos priemone visų amžiaus grupių žmonėms.
- Prieš kiekvieną skiepą informuokite gydytoją apie ankstesnes reakcijas ar lėtines ligas.
- Nesivaržykite teirautis gydytojo apie galimas reakcijas ir saugumo priemones.
- Sekite patikimų institucijų (PSO, NVSC, SAM) informaciją apie vakcinas.
- Jei po skiepo atsiranda stiprus šalutinis poveikis, nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą.
Skiepų nauda sveikatai ir visuomenei daug kartų viršija galimą žalą. Pasitikėkite mokslu, rinkitės prevenciją ir rūpinkitės savo sveikata informuotai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
