Ašinė spondiloartrito forma: požymiai ir gydymo galimybės

Ašinė spondiloartrito forma: požymiai ir gydymo galimybės

Ašinė spondiloartrito forma (axial spondyloarthritis, ašinė SpA) – tai lėtinis uždegiminis sąnarių pažeidimas, kuris dažniausiai apima stuburo, kryžkaulio-klubakaulio sąnarius ir kitų stuburo dalių jungiamuosius audinius. Ši liga laikoma vienu iš pagrindinių uždegiminių spondiloartritų pogrupių ir gali ženkliai paveikti gyvenimo kokybę, funkcinius gebėjimus bei sukelti ilgalaikių komplikacijų. Tinkamai atpažinti simptomus ir laiku pradėtas gydymas yra svarbiausi aspektai siekiant sulėtinti ligos progresavimą ir palengvinti paciento būklę. Žemiau apžvelgiame ašinės spondiloartrito formos požymius, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir atsakomąsias priemones. Straipsnyje pateikta informacija remiasi naujausiais medicinos šaltiniais, tokiais kaip Mayo Clinic, EULAR (Europos lygos prieš reumatizmą) bei kitų autoritetingų institucijų gairėmis.

Kas yra ašinė spondiloartrito forma?

Ašinė spondiloartrito forma – tai lėtinė uždegiminė reumatinė liga, pažeidžianti stuburą (ašį) ir kryžkaulio-klubakaulio (sakroiliakinius) sąnarius. Ši liga dažnai pasireiškia jaunesniame amžiuje (dažniausiai tarp 20–40 metų), gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, nors anksčiau buvo manoma, kad serga dažniau vyrai.

Ašinio spondiloartrito spektro sudėtyje išskiriamos dvi pagrindinės formos:

  • Radiografinė ašinė spondiloartrito forma, dar vadinama ankilozuojančiu spondilitu (ankilozuojantis spondiloartritas, AS), kai radiologiniai tyrimai fiksuoja būdingus pokyčius sakroiliakiniuose sąnariuose ar stubure.
  • Neradiografinė ašinė spondiloartrito forma, kai ligos simptomai būdingi, bet tradicinė rentgeno nuotrauka neparodo pokyčių – dažniausiai šiam tikslui naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas.

Abi formos klasifikuojamos kaip ašinės spondiloartrito formos, nes jos apima tas pačias klinikines sritis, tik skiriasi ligos progressavimo stadija ir diagnostikos metodais.

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli ašinės spondiloartrito priežastis nėra žinoma, tačiau didžiausią reikšmę turi genetiniai veiksniai. Daugiau nei 80 % pacientų turi HLA-B27 geno variaciją, kuri glaudžiai siejama su šios ligos išsivystymu (Mayo Clinic, 2023). Tačiau svarbu žinoti, kad ne visi šio geno nešiotojai susirgs šia liga.

Kiti rizikos veiksniai:

  • Amžius – liga dažniausiai prasideda iki 40 metų.
  • Lytis – pastaraisiais tyrimais nustatyta, kad labai panašiai suserga tiek vyrai, tiek moterys (anksčiau buvo laikoma, kad vyrai serga dažniau).
  • Šeiminė anamnezė – aukštesnė rizika, jei šeimoje yra sergančių ašine spondiloartrito forma.
  • Imuninės sistemos sutrikimai.

Vieni iš galimų sukėlėjų nagrinėjami ir kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip infekcijos ar žarnyno mikrobiotos pokyčiai, tačiau jie nėra iki galo patvirtinti.

Simptomai ir požymiai

Dažniausi simptomai

Ašinės spondiloartrito formos požymiai dažniausiai atsiranda palaipsniui ir gali būti gana įvairūs:

  • Lėtinis nugaros skausmas – ypač apatinėje nugaros dalyje ar sėdmenyse, dažnai tęsiantis daugiau nei 3 mėnesius.
  • Skiriamasis bruožas – skausmas ir sustingimas stiprėja ramybės būsenoje (pvz., naktį ar ryte), o sumažėja judant ar mankštinantis.
  • Rytinis nugaros ir/arba sėdmenų sąstingis, kuris trunka ilgiau nei 30 minučių.
  • Skausmo migracija – skausmas gali keisti lokalizaciją nuo apatinės nugaros iki viršutinių stuburo dalių.
  • Palaipsniui stiprėjantis stuburo judesių ribotumas.

Papildomi požymiai

Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir kiti neretai su liga susiję požymiai:

  • Uždegiminės akių ligos (iritas arba uveitas) – regos pablogėjimas, akių skausmas, paraudimas.
  • Sąnarių, ypač stambiųjų (pvz., klubų, pečių, kelių), tinimas ir skausmas.
  • Entezitas – sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulų vietų (pvz., Achilo sausgyslės) skausmas.
  • Nuovargis, sumažėjęs darbingumas, silpnumas.
  • Odos pažeidimai – gali būti pastebima žvynelinė (psoriazė).
  • Žarnyno uždegimo simptomai (pvz., skausmas, viduriavimas), dažniau pasitaiko su kitomis spondiloartrito formomis.

Verta pabrėžti, kad simptomai labai individualūs. Kartais ligą gali lydėti tik lengvi, nespecifiniai požymiai, o kitais atvejais simptomai būna stiprūs ir progresuojantys.

Diagnozavimas ir tyrimai

Laiku išaiškinti ašinį spondiloartritą gali būti sudėtinga, nes simptomai panašūs į kitų stuburo ligų. Visgi, kuo ankstesnė diagnozė – tuo geresnės gydymo perspektyvos.

Klinikinis įvertinimas

  • Ligos istorija ir simptomų trukmė (ypatingai – lėtinė, ne viena diena trunkanti eiga, ryškesnis skausmas naktį ar ryte, pagerėjimas judant).
  • Fizinė apžiūra: stuburo judesių įvertinimas, sąnarių, sausgyslių pažeidimų paieška.

Laboratoriniai tyrimai

  • Kraujo uždegimo žymenys (C-reaktyvus baltymas – CRB, eritrocitų nusėdimo greitis – ENG) gali būti padidėję, bet ne visada.
  • Genetinis testavimas – HLA-B27 geno tikrinimas.

Radiologiniai tyrimai

  • Rentgenografiniai (radiografiniai) tyrimai – ieškoma sakroiliakinių sąnarių pokyčių.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda identifikuoti ankstyvus uždegiminius pokyčius, kai rentgenogramoje jų dar nėra.

Diagnozei patvirtinti dažnai naudojamos tarptautinės klasifikavimo sistemos, pvz., ASAS (Assessment of SpondyloArthritis International Society) kriterijai. Svarbu atmesti kitas galimas nugaros skausmo priežastis, todėl diagnozę patikimai nustato gydytojas reumatologas.

Gydymo galimybės

Šiuolaikinis ašinės spondiloartrito formos gydymas visapusiškas ir individualizuotas, nukreiptas į uždegiminio proceso slopinimą, funkcijos išsaugojimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Gydymo tikslas – pasiekti ligos remisiją arba bent jau maksimaliai sumažinti jos simptomus.

Medikamentinis gydymas

  • NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo): pagrindinė pirmo pasirinkimo gydymo grupė, skiriama simptomams palengvinti, mažinti uždegimą (pvz., ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas).
  • Biologinė terapija: jei NVNU neveiksmingi, gali būti skiriami TNF-alfa inhibitoriai (pvz., adalimumabas, etanerceptas) arba IL-17 inhibitoriai. Šie vaistai efektyviai mažina uždegimą ir sulėtina ligos progresavimą (EULAR rekomendacijos).
  • Gliukokortikosteroidai: gali būti skiriami trumpam, esant ryškiam sąnarių paūmėjimui ar entezitui.
  • Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARDs): naudojami esant periferinių sąnarių pažeidimui ar gretutinėms spondiloartrito formoms.

Būtina prisiminti, kad bet kuriuos vaistus, ypač biologines terapijas, turi paskirti ir stebėti gydytojas reumatologas. Savigyda nerekomenduojama – dalis vaistų turi specifinį šalutinį poveikį, reikalauja nuolatinės laboratorinės ir klinikinės stebėsenos.

Nemokslinis ir alternatyvus gydymas

Internete aptinkama įvairių alternatyvių gydymo būdų (pvz., homeopatija, maisto papildai, specialios dietos), tačiau šiuo metu nėra gydytojų patvirtintų įrodymų apie jų veiksmingumą valdant ašinę spondiloartrito formą. Visada prieš renkantis alternatyvius ar papildomus gydymo būdus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – kai kurie neregistruoti produktai gali turėti nepageidaujamą sąveiką arba sukelti papildomų sveikatos problemų.

Nevaistinės priemonės ir fizinė terapija

  • Reguliarus judėjimas ir mankšta: viena svarbiausių priemonių siekiant išlaikyti stuburo lankstumą, stiprinti raumenis ir pagerinti laikyseną. Specialistų sudarytos individualios mankštų programos padeda sumažinti sąstingį ir skausmą.
  • Kineziterapija, masažas: padeda palaikyti sąnarių funkciją, sumažina stuburo judesių ribotumą.
  • Rūkymo atsisakymas: rūkymas blogina ašinės spondiloartrito eigą, didina komplikacijų riziką.
  • Subalansuota mityba: stiprina organizmą, padeda palaikyti normalią kūno masę, kuri svarbi mažinant stuburo ir sąnarių apkrovą.

Kreipimasis į ergoterapeutą gali būti naudingas kasdienių funkcijų atstatymui ar darbo sąlygų pritaikymui. Be to, pastovus mokymasis apie ligą ir bendravimas su pacientų bendruomenėmis padeda psichologiškai prisitaikyti prie gyvenimo su lėtine liga.

Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Nesant tinkamo gydymo, ašinė spondiloartrito forma gali progresuoti ir sukelti:

  • Lėtinį skausmą ir stiprų stuburo judėjimo apribojimą.
  • Stuburo sąnarių ankilozę – kaulėjimą, dėl kurio stuburas tampa nejudrus („bambuko“ stuburas).
  • Antrines problemas – osteoporozę, padidėjusią kaulų lūžių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, lėtinį nuovargį.
  • Akių (iritas) ar kitų organų uždegimą.

Tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia žymiai pristabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti funkcinius gebėjimus daugeliui pacientų.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

  • Laiku kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia lėtinis nugaros ar sėdmenų skausmas.
  • Reguliariai atlikite kineziterapines mankštas ir nepamirškite judėjimo kasdienėje veikloje.
  • Venkite rūkymo – jis blogina simptomus ir pagreitina ligos progresavimą.
  • Laikykitės subalansuotos, priešuždegiminei būklei palankios mitybos.
  • Stebėkite savo sveikatos būklę ir reguliariai lankykitės pas gydytoją reumatologą.

Svarbu atminti, kad nėra būdų visiškai apsisaugoti nuo ašinės spondiloartrito formos, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate lėtinį, daugiau nei 3 mėnesius trunkantį nugaros skausmą, kuris stiprėja naktį ar ramybės būsenos metu, atsirado ryškus sąstingis ar ribojimas judėti. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu :

  • Jums pasireiškė stiprus akių paraudimas, skausmas ar regėjimo sutrikimai.
  • Padidėjo sąnarių skausmas, atsirado patinimas ar paraudimas.
  • Atsirado negalavimų, kurių nepavyksta paaiškinti (pavyzdžiui, nuolatinis nuovargis, svorio kritimas).

Aksinė spondiloartrito forma – sudėtinga, tačiau valdomai lėtinė liga, kurios eiga labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir šiuolaikinių gydymo metodų pasirinkimo. Dėl visų išvardintų simptomų ar gydymo pasirinkimo būdų būtina pasitarti su gydytoju reumatologu – tik profesionalus požiūris užtikrina palankiausią eigą ir geresnę gyvenimo kokybę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *