Azoospermija – tai medicininis terminas, apibūdinantis būklę, kai vyro spermoje visiškai nėra spermatozoidų. Ši problema diagnozuojama maždaug 1% visų vyrų ir iki 10–15% vyrų, kurie kreipiasi dėl nevaisingumo. Azoospermija gali būti didžiulė psichologinė ir sveikatos iššūkių priežastis, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo įvairias diagnostikos ir gydymo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra azoospermija, pagrindines jos priežastis, simptomus, tyrimų eigą, gydymo būdus ir kitas svarbias žinias, būtinas norint suprasti šią būklę ir jos valdymą.
Kas yra azoospermija?
Azoospermija pasireiškia tada, kai ejakuliato (spermos) mėginyje visiškai nerandama spermatozoidų. Tai nereiškia, kad vyras neturi spermos skysčio; tiesiog tame skystyje nėra pačių vyrų lytinių ląstelių. Dėl to vyras tampa nevaisingas, nes be spermatozoidų apvaisinimas natūraliai neįmanomas.
Azoospermijos tipai
Pagal medicininę klasifikaciją išskiriami du pagrindiniai azoospermijos tipai:
- Obstrukcinė azoospermija – atsiranda dėl spermatozoidų transportavimo takų užsikimšimo. Sėklidėse spermatozoidai gaminami, bet jie negali pasiekti spermos dėl užsikimšimo ar įgimtų anomalijų.
- Neobstrukcinė azoospermija – susijusi su spermatozoidų gamybos problema pačiose sėklidėse arba su hormoniniais sutrikimais. Šiuo atveju spermatozoidai išvis negaminami arba jų gaminama ypač mažai.
Azoospermijos priežastys
Obstrukcinė azoospermija
Dažniausios priežastys, sukeliančios spermatozoidų ištekėjimo sutrikimus, yra:
- Uždegiminės ligos (pvz., lytiniu keliu plintančios infekcijos, epididimitas)
- Ankstesnės sėklidžių, prostatos ar šlapimo takų operacijos
- Įgimti sėklinių latakų, epididimio ar prostatos defektai
- Vazektomija arba įgimtas vas deferens nebuvimas (ypač sergant cistine fibroze)
- Randėjimas, navikai ar traumos
Neobstrukcinė azoospermija
Šio tipo azoospermijai įtakos gali turėti:
- Genetiniai sutrikimai (pvz., Klinefelterio sindromas, Y chromosomos mikrodelecijos)
- Hormoniniai sutrikimai (pvz., hipogonadizmas, prolaktinoma, hipopituitarizmas)
- Sunki kriptorchizmas (neatslinkusios sėklidės, jei neoperuojamos vaikystėje)
- Poveikis toksinėms medžiagoms, radiacijai, chemoterapijai
- Virusinės infekcijos (pvz., kiaulytė, kai sukelia orchitą – sėklidžių uždegimą)
- Lėtinės ligos (pvz., kepenų ar inkstų nepakankamumas)
Pagrindiniai simptomai ir požymiai
Dažniausiai azoospermija nesukelia jokių specifinių simptomų – vyrai pastebi problemą tik tuomet, kai nepavyksta susilaukti vaikų. Kai kuriais atvejais galima pasireikšti:
- Mažas arba nenormalus sėklidžių dydis
- Maža spermos apimtis
- Žemas lytinis potraukis, erekcijos ar kopuliaciniai sutrikimai (dažnai esant hormonų disbalansui)
- Kitų antrinių lytinių požymių (pvz., kūno plaukuotumo) pakitimai
Visgi svarbu pažymėti, kad jokių aiškių požymių nebuvimas nėra pagrindas atmesti šią diagnozę – vienintelis patikimas būdas nustatyti azoospermiją yra laboratorinis spermos tyrimas.
Diagnostika
Pagrindiniai tyrimo žingsniai
- Spermos tyrimas – atliekami bent du spermos tyrimai, nes spermos kokybė gali kisti. Diagnozė patvirtinama, jei visuose mėginiuose nėra spermatozoidų.
- Kraujo tyrimai – vertinami hormonai: testosteronas, FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), LH (liuteinizuojantis hormonas), prolaktinas. Hormonų disbalansas dažniau rodo neobstrukcinę azoospermiją.
- Sėklidžių echoskopija – nustato sėklidžių dydį ir struktūrą, leidžia įtarti užsikimšimus, navikus ar kitas anomalijas.
- Genetiniai tyrimai – rekomenduojami, jei įtariama genetinė azoospermijos priežastis (Klinefelterio sindromas, Y chromosomos mikrodelecijos).
- Biopsija – kartais atliekama, norint išsiaiškinti, ar sėklidėse gaminami spermatozoidai ir ar galima juos išgauti reprodukciniams tikslams.
- Specializuoti latakų laidumo testai – prireikus tiriamas spermatozoidų takų praeinamumas.
Diferencinė diagnostika ir dažnos klaidos
Be laboratorinės diagnostikos, svarbu atmesti:
- Laikiną (tranzitorinę) azoospermiją, kurią gali sukelti stresas, karščiavimas, vaistai
- Netinkamą mėginio paėmimą ar laboratorinius netikslumus
Visais atvejais galutinę diagnozę turėtų nustatyti andrologas ar urologas, remdamasis nuosekliais tyrimais.
Azoospermijos gydymo galimybės
Obstrukcinės azoospermijos gydymas
Šio tipo azoospermija, dažniausiai, turi geresnes gydymo prognozes, nes spermatozoidai sėklidėse išlieka gaminami. Gydymo pasirinkimai priklauso nuo užsikimšimo vietos ir priežasties:
- Chirurginė korekcija – jei užsikimšimo priežastis įgyta (pvz., po uždegimų ar traumų), galimos rekonstrukcinės operacijos (pvz., vazovazostomija, epididimovazostomija).
- Spermatozoidų aspiracija ar ekstrakcija – jei chirurginis atstatymas neįmanomas, spermatozoidai išgaunami tiesiai iš sėklidžių ar epididimio (MESA, PESA, TESE procedūros), tada naudojami pagalbiniam apvaisinimui (IVF + ICSI).
- Vaisingumo atkūrimas po vazektomijos – kartais įmanoma chirurgiškai atkurti pratekėjimą arba atlikti spermatozoidų išgavimo procedūras.
Neobstrukcinės azoospermijos gydymas
Neobstrukcinės azoospermijos atveju gydymo galimybės ribotesnės:
- Hormonų terapija – jei rasta hormoninių sutrikimų, gydymas nukreipiamas į normalaus hormonų balanso atstatymą (pvz., gonadotropinų injekcijos, gydymas prolaktiną mažinančiais vaistais).
- Mikrochirurginė spermatozoidų ekstrakcija (micro-TESE) – atliekama sėklidžių biopsija, kurioje ieškoma pavienių spermatozoidų, tinkamų apvaisinimui in vitro.
- Genetinė konsultacija – svarbu vyrams ir poroms, kurių nevaisingumas susijęs su genetiniais sutrikimais, nes kartais įmanoma pasirinkti alternatyvius tėvystės sprendimus.
- Pagalbinis apvaisinimas su donoro sperma – jei paties vyro spermatozoidų negalima gauti, gali būti siūlomas pagalbinis apvaisinimas naudojant donoro spermą.
Jei azoospermija nulemta ankstesnių ligų gydymo (pvz., chemoterapijos, radiacijos), vaisingumo atkūrimas dažnai nebūna įmanomas. Prieš pradedant tokį gydymą, rekomenduojama saugoti spermą (šaldyti ją specialiuose bankuose).
Kompilacijos ir ilgalaikės pasekmės
Azoospermija nėra tik nevaisingumo priežastis – kai kurie ją sukeliantys sutrikimai gali turėti įtakos bendrai vyrų sveikatai. Pavyzdžiui, vyrai su hormoniniais ar genetiniais sutrikimais dažniau rizikuoja susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze ar net navikais. Todėl, net jei susilaukti vaikų neplanuojama, diagnozavus azoospermiją būtina gydytojo priežiūra, išsamus sveikatos vertinimas ir profilaktiniai patikrinimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Nepavykus pastoti partneriui per 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be apsaugos
- Pastačius diagnozę, jog spermoje nėra spermatozoidų
- Pastebėjus sėklidžių ar varpos anomalijas, mažą sėklidžių dydį, skausmą arba patinimą
- Pastebėjus kitus hormoninio disbalanso simptomus (pvz., mažą energiją, sumažėjusį lytinį potraukį, krūtų padidėjimą)
Laiku kreipiantis, galima išvengti komplikacijų, atstatyti reprodukcinę sveikatą ar bent jau laiku pasirinkti tinkamus šeimos planavimo sprendimus.
Mitai ir dažni klaidingi įsitikinimai
- Mitas: Azoospermija visada reiškia visišką nevaisingumą. Faktas: Nors natūralus apvaisinimas neįmanomas, dažnai įmanoma atlikti pagalbinį apvaisinimą arba rasti pavienių spermatozoidų sėklidėse.
- Mitas: Problema neišsprendžiama. Faktas: Kai kurioms azoospermijos formoms galimi veiksmingi gydymo būdai; rekomenduojama kreiptis į specialistus ir nenuleisti rankų.
- Mitas: Azoospermiją galima išgydyti maisto papildais ar alternatyviomis terapijomis. Faktas: Kol kas nėra jokių patikimų duomenų, kad papildai ar alternatyvūs metodai padėtų atstatyti spermatozoidų gamybą ar praeinamumą.
Išvados
Azoospermija – sudėtinga medicininė būklė, reikalaujanti tikslinės diagnostikos ir individualizuoto gydymo plano. Laiku aptikus priežastį ir pradėjus gydymą, kai kuriais atvejais įmanoma išspręsti nevaisingumo problemą net esant nuliui spermatozoidų ejakuliate. Svarbiausia – nedelsti, pasikliauti gydytojų specialistų žiniomis ir nepamiršti reguliarios sveikatos patikros. Jei iškyla klausimų ar nerimas dėl vaisingumo, visuomet kreipkitės į andrologą ar urologą – tik profesionalus vertinimas ir gydymas leis priimti geriausią sprendimą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
