Barreto stemplė – tai rimta sveikatos būklė, kai normali stemplės gleivinė pasikeičia į audinį, panašų į tą, kuris randamas žarnyne. Šis audinių pokytis gali išsivystyti dėl ilgalaikio ir dažnai nepakankamai kontroliuojamo gastroezofaginio refliukso (GERL), kuris sukelia lėtinį skrandžio rūgšties pažeidimą stemplėje. Nors Barreto stemplė nėra vėžys, ši būklė laikoma ikivėžine – ji didina riziką susirgti stemplės adenokarcinoma, viena iš agresyvesnių stemplės vėžio formų. Straipsnyje aptarsime pagrindinius Barrett stemplės simptomus, išsivystymo priežastis, rizikos veiksnius, diagnostikos būdus, gydymo metodus – tiek vaistus, tiek procedūras, ir pateiksime rekomendacijas, kaip geriausiai apsisaugoti nuo komplikacijų.
Kas yra Barreto stemplė?
Barreto stemplė – tai chroniška būklė, kai natūrali stemplės gleivinė (plokščiasis epitelis) pakeičiama cilindriniu epiteliu, kuris tipinėmis aplinkybėmis aptinkamas žarnyne. Tokia metaplastinė transformacija atsiranda ilgą laiką veikiant rūgščiai, dažniausiai dėl gastroezofaginio refliukso ligos. Dėl šio pasikeitimo stemplė tampa ne tik mažiau atspari tolesniems pažeidimams ir uždegimui, bet ir labiau linkusi vystytis displazijai, kuri gali pereiti į vėžį.
Barreto stemplės priežastys ir rizikos veiksniai
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Pagrindinė Barreto stemplės išsivystymo priežastis – lėtinis gastroezofaginis refliuksas, kai skrandžio rūgštis ir kartais tulžis pakyla į stemplę, dirgindama ir ardymai stemplės gleivinę. Ne visiems žmonėms, kurie serga GERL, pasireiškia Barreto stemplė, tačiau rizika didėja proporcingai refliukso trukmei ir stiprumui.
Kiti rizikos veiksniai
- Amžius. Dažniau diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims.
- Lytis. Statistiškai, vyrai suserga dažniau nei moterys.
- Rasė. Didesnė rizika būdinga baltaodžiams nei kitų rasių atstovams.
- Antsvoris ir nutukimas. Ypač, jei kaupiasi pilvo srityje.
- Rūkymas. Šis įprotis susijęs su padidėjusia Barreto stemplės ir stemplės vėžio rizika.
- Šeimos istorija. Jei šeimoje būta Barreto stemplės ar stemplės adenokarcinomos atvejų, tikimybė susirgti didesnė.
- Ilgai trunkantis GERL simptomų ignoravimas.
Simptomai
Barreto stemplė dažnai nesukelia jokių išskirtinių ar specifinių simptomų – daugelis žmonių apie šią būklę sužino tik tada, kai atliekama endoskopija dėl kitų nusiskundimų. Visgi pagrindiniai simptomai dažniausiai susiję su GERL:
- Dažnas ar nuolatinis rėmuo (deginimo pojūtis už krūtinkaulio)
- Rūgšties, karčios medžiagos ar maisto atpylimas į burną
- Krūtinės ar gerklės skausmas
- Sunkumas ryjant (disfagija)
- Nuolatinis kosulys ar užkimimas
- Retais atvejais – neaiškios kilmės svorio kritimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto (vėmimas krauju, juodos išmatos)
Kadangi Barreto stemplė dažnai būna „tyli“, svarbu, kad asmenys, sergantys ilgalaikiu GERL, reguliariai pasitartų su gydytoju dėl tyrimų poreikio.
Diagnostika
Endoskopija ir biopsija
Auksinis Barreto stemplės diagnostikos standartas – viršutinė endoskopija (gastroskopija), metu tiesiogiai apžiūrima stemplės gleivinė. Jei pastebimas išskirtinis spalvos arba tekstūros pokytis apatinėje stemplės dalyje, iš įtartinų vietų imamos biopsijos – nedideliai audinių mėginiai tyrimui mikroskopu. Patvirtinus tipinius histologinius požymius, nustatoma Barreto stemplės diagnozė.
Displazijos stebėjimas
Biopsijos metu vertinama ar jau yra audinio pokyčių (displazijos), nes jie leidžia įvertinti riziką sirgti stemplės vėžiu ir pasirinkti reikalingo gydymo bei stebėjimo tvarką.
Kam rekomenduojama atlikti tyrimą?
Endoskopiją rekomenduojama atlikti asmenims, sergantiems ilgalaikiu (daugiau kaip 5 metus trunkančiu) ar sunkiu GERL, ypač jei jie turi rizikos veiksnių: vyrams, vyresniems nei 50 metų, žmonėms su nutukimu, tiems, kurių šeimoje yra Barreto stemplės ar stemplės vėžio atvejų.
Gydymas: tikslai ir būdai
Pagrindinis Barreto stemplės gydymo tikslas – mažinti riziką progresuoti iki vėžio bei sumažinti GERL simptomus. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, ar nustatyta displazija (audinio pokyčiai), ir nuo paciento bendros sveikatos būklės.
Vaistai
- Rūgšties sekreciją slopinantys vaistai (protonų siurblio inhibitoriai – PSI). Dažniausiai skiriami omeprazolas, esomeprazolas, pantoprazolas, rabeprazolas ir kt. Šie vaistai veiksmingai sumažina rūgšties gamybą skrandyje, taip apsaugodami stemplę nuo papildomų pažeidimų.
- H2 receptorių antagonistai. Tokie vaistai kaip ranitidinas ar famotidinas mažina rūgšties sekreciją, bet dažniausiai vartojami kaip papildoma priemonė.
- Antacidai ir gleivinės apsauginiai preparatai. Tinka laikinam simptomų palengvinimui, tačiau neapsaugo nuo Barreto stemplės vystymosi ar progresavimo.
Vaistai nesukelia pažeistų audinių regresijos, tačiau sumažina uždegimą ir gali sulėtinti Barreto stemplės progresavimą bei sumažinti vėžio riziką.
Endoskopiniai ir chirurginiai gydymo metodai
- Endoskopinė ablacija (pvz., radiofrekvencinė abliacija). Tai gydymo metodas, skirtas pradinei ar vidutinės stadijos displazijai. Šiluminė ar kita energijos forma sunaikina nenormalią gleivinę, leidžiant sveikam audiniui ataugti.
- Endoskopinė rezekcija. Atliekama tuomet, kai randama lokalizuota displazija ar ankstyvas vėžys. Probleminė vieta tiesiogiai pašalinama endoskopu.
- Chirurginė operacija (stemplės rezekcija). Tai kraštutinis gydymo būdas, taikomas retai, esant pažengusiam vėžiui ar sunkiai displazijai.
Visi šie metodai reikalauja gydytojo specialisto įvertinimo ir stebėsenos. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo displazijos laipsnio, paciento amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių faktorių.
Stebėjimas ir ilgalaukė priežiūra
Net ir jeigu Barreto stemplė neprogresuoja ar nėra displazijos, būtina reguliari endoskopinė stebėsena kas 3–5 metus. Esant pažengusiai displazijai, kontroliuojama dažniau. Tinkamas stebėjimas padeda anksti nustatyti pakitimus, kol jie dar nėra vėžiniai.
Komplikacijos
Pagrindinė, bet reta Barreto stemplės komplikacija – stemplės adenokarcinos išsivystymas. Rizika nėra didelė, tačiau asmenims su šia diagnoze ji daugiau kaip 10 kartų didesnė nei bendroje populiacijoje. Kitos komplikacijos gali būti stemplės susiaurėjimas (striktūra), nuolatinis uždegimas ar kraujavimas.
Prevencija ir gyvenimo būdas
Refliukso kontrolė
- Palaikyti sveiką kūno svorį.
- Laikytis subalansuotos, neperdirbtų produktų dietos.
- Vengti riebalų, aštrių patiekalų, šokolado, kofeino, alkoholio ir gazuotų gėrimų, kurie gali paaštrinti refliuksą.
- Valgyti mažesnėmis porcijomis, vakarieniauti likus kelioms valandoms iki miego.
- Miegoti pakeltu galvūgaliu ir vengti gulėti iškart po valgio.
Nerūkyti ir neviršyti alkoholio
Rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas skatina stemplės pažeidimus bei didina vėžio riziką.
Savikontrolė ir patikros
Jeigu turite ilgalaikį rėmenį ar refliuksą, ypač esate vyresnio amžiaus, turite antsvorio, nedelskite pasitarti su šeimos gydytoju, ar nereikėtų atlikti gastroskopijos. Tik ankstyva diagnozė leidžia sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei jaučiate nuolatinius arba stiprėjančius GERL simptomus (ypač rėmenį, atpylimą)
- Jeigu pastebite kraujo pėdsakų išmatose ar vemiate krauju
- Jeigu sunkiai ryjate ar ima kristi svoris
- Jei anksčiau diagnozuotas Barreto stemplė, būtina laikytis gydytojo paskirtos stebėsenos tvarkos
Negydomas ar nepastebėtas Barrett stemplės atvejis gali ilgainiui nulemti stemplės vėžio išsivystymą, todėl reguliari stebėsena yra būtina.
Išvados
Barreto stemplė – būklė, sukelianti didesnę stemplės vėžio riziką, tačiau daugelį atvejų galima sėkmingai valdyti, koreguoti gyvenimo būdą ir taikyti efektyvią vaistų terapiją. Ilgai trunkantis, nekontroliuojamas rėmuo turėtų būti rimtas signalas pasitarti su gydytoju dėl rizikos Barreto stemplės vystymuisi. Ankstyva diagnostika ir reguliari stebėsena yra veiksminga prevencinė priemonė, o modernūs gydymo būdai leidžia sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę. Svarbiausia – nevengti kreiptis į gydytoją, ypač jei pasireiškia GERL simptomai ar turite papildomų rizikos veiksnių.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
