Bazilarinė arterija: vieta, sandara ir funkcijos

Bazilarinė arterija: vieta, sandara ir funkcijos

Bazilarinė arterija – labai svarbi galvos smegenų kraujotakos dalis, užtikrinanti deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą gyvybiškai svarbioms smegenų struktūroms. Jos pažeidimai sukelia rimtų neurologinių sutrikimų ir gali būti pavojingi gyvybei. Suprasti bazilarinės arterijos vietą, sandarą ir funkciją svarbu norint geriau įvertinti jos reikšmę žmogaus organizmui, taip pat užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms, susijusioms su šia svarbia kraujagysle.

Kas yra bazilarinė arterija?

Bazilarinė arterija – tai stambi kraujagyslė, esanti galvos smegenų pamatinėje (bazalinėje) dalyje. Ji susiformuoja susijungus dešiniajai ir kairiajai slankstelinėms (vertebralinėms) arterijoms. Ši arterija ne tik aprūpina krauju smegenų kamieną, smegenėles ir kitus užpakalinės smegenų dalies regionus, bet ir yra pagrindinis smegenų užpakalinės kraujotakos kelias.

Bazilarinės arterijos vieta

Bazilarinė arterija lokalizuota smegenų kamieno apačioje, tiksliau – priekinėje pailgųjų smegenų (medulla oblongata) dalyje, kurią vėliau arterija kerta ir tęsiasi palei tiltelį (pons). Tai labai svarbi sritis, nes šioje vietoje glaudžiai susikerta ir kitos reikšmingos nervų struktūros.

  • Bazilarinė arterija prasideda maždaug pirmojo ir antrojo kaklo slankstelių lygyje, kur susilieja abi slankstelinės arterijos.
  • Ji tęsiasi aukštyn išilgai smegenų kamieno, viduriu tiltelio apačia, link viršutinės smegenų dalies.
  • Atsidalija į dvi užpakalines smegenų (cerebralinės) arterijas (arteriae cerebri posteriores), kurios aprūpina užpakalines smegenų žievės dalis.

Bazilarinė arterija išsidėstė tuose galvos smegenų regionuose, kurie atsakingi už gyvybinius procesus – kvėpavimą, širdies plakimą, kraujospūdžio reguliavimą, pusiausvyrą, judesių koordinaciją bei sąmonę.

Anatominė sandara

Susidarymas ir ilgis

Bazilarinės arterijos ilgis įprastai siekia nuo 2,5 iki 3,5 centimetrų, priklausomai nuo individų anatomijos. Ši arterija susiformuoja susijungus dviem slankstelinėms arterijoms ties tiltelio apatine dalimi (pons).

Pagrindinės šakos

Bazilarinė arterija išsišakoja į kelias labai svarbias šalutines arterijas, kurios aprūpina įvairias smegenų struktūras:

  • Pontinės arterijos – plonos šakos, kurios tiesiogiai maitina tiltelį (pons) ir mažąsias tiltelio sritis.
  • Viršutinė smegenėlių arterija (arteria cerebelli superior) – aprūpina viršutinę smegenėlių dalį ir tiltelio viršų.
  • Priekinė apatinė smegenėlių arterija (arteria cerebelli anterior inferior) – maitina apatinį smegenėlių ir dalies tiltelio regionus.
  • Užpakalinė smegenų arterija (arteria cerebri posterior) – galinė stambi šaka, kuri krauju aprūpina pakaušinę smegenų žievę, svarbią regai.

Šios šakos sudaro platesnį užpakalinį kraujotakos ratą (Williso ratą), kuris labai svarbus užtikrinant smegenų kraujotakos vientisumą sutrikimų atveju.

Anatominiai variantai

Bazilarinės arterijos anatomija žmogaus populiacijoje gana skirtinga. Kai kuriems žmonėms gali būti variacijos – pavyzdžiui, skiriasi šakų kiekis, vieta ar arterijos vingiuotumas. Šios variacijos paprastai nekelia pavojaus, tačiau tam tikrais atvejais gali lemti polinkį į kraujotakos sutrikimus, aneurizmas ar išeminius insultus.

Pagrindinės funkcijos

Bazilarinė arterija atlieka keletą ypatingai svarbių funkcijų, užtikrinančių smegenų sveikatą bei viso organizmo gyvybingumą:

  • Aprūpina deguonimi ir maistinėmis medžiagomis užpakalinius galvos smegenų regionus – smegenų kamieną, smegenėles, pakaušinę žievę.
  • Užtikrina kvėpavimo, širdies veiklos, kraujospūdžio kontrolę per kraujotaką gyvybiniams centrams.
  • Palaiko koordinaciją, pusiausvyrą, refleksines funkcijas per smegenėlių ir smegenų kamieno aprūpinimą krauju.
  • Kartu su kitomis arterijomis sudaro kraujotakos rezervą – padeda kompensuoti kitų kraujagyslių užsikimšimus per Williso ratą.

Be bazilarinės arterijos tinkamos kraujotakos žmogaus gyvybinės funkcijos gali būti stipriai paveiktos, nes jos aprūpinamos sritys atsakingos už pagrindinius refleksus, sąmonės palaikymą, kvėpavimą, judėjimą bei pusiausvyrą.

Bazilarinės arterijos svarba ir sveikatos sutrikimai

Skaidrumo ir vientisumo svarba

Bazilarinė arterija yra pažeidžiama, nes eina siauru kanalu šalia svarbių nervinių struktūrų. Jos užsikimšimas, susiaurėjimas (stenozė) ar plyšimas yra rimtos medicininės problemos.

Dažniausi sutrikimai

  • Bazilarinės arterijos išeminis insultas (okliuzija) – kai kraujagyslė užsikemša, nutrūksta kraujo tiekimas smegenų kamienui ir smegenėlėms. Tai viena kritiškiausių insultų formų, dažnai sukelianti kvėpavimo, sąmonės, judesių sutrikimus ir galinti būti mirtina.
  • Aneurizmos – susilpnėjusios sienelės išsipūtimas, kuris plyšus gali sukelti kraujo išsiliejimą į smegenis (hemoraginį insultą), pasireiškiantį staigia galvos skausmo, sąmonės ar regos sutrikimu.
  • Stenozės (susiaurėjimas) – dažnai susijusios su ateroskleroze – kraujagyslių „užkalkėjimu“. Dėl to sumažėja kraujo pritekėjimas, kyla rizika išemijai ir laikinam ar ilgalaikiam neurologiniam deficitui.
  • Disekacijos (plyšimai sienelėje) – nedažnos, bet galinčios komplikuotis trombų susidarymu, sutrikusiu kraujo tiekimu gyvybiniams centrams.

Pavojingi simptomai

  • Staigus stiprus galvos skausmas (ypač pakaušio srityje)
  • Ūmūs regos sutrikimai (dvejimas akyse, regos praradimas)
  • Galvos svaigimas, pusiausvyros, judesių koordinacijos praradimas
  • Staigus silpnumas ar tirpimas rankose, kojose, vienoje kūno pusėje
  • Kalbos, rijimo, sąmonės sutrikimas
  • Užkimimas, kvėpavimo ar širdies ritmo pakitimai

Pastebėjus bet kuriuos iš šių simptomų, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Bazilarinės arterijos sutrikimai reikalauja neatidėliotino medicinos įvertinimo ir gydymo.

Bazilarinės arterijos diagnostika

Diagnozuojant bazilarinės arterijos ligas, dažniausiai taikomi šie metodai:

  • Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) ir kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia įvertinti arterijos praeinamumą, užsikimšimus, aneurizmas ar kitus pakitimus.
  • Ultragarsiniai tyrimai (doplerio sonografija) – padeda įvertinti kraujotakos greitį slankstelinėse ir bazilarinėse arterijose.
  • Kraujagyslių rentgenokontrastiniai tyrimai (angiografija) – detaliai parodo arterijos formą, vingius ar siaurėjimus.
  • Neurologinis ištyrimas – leidžia įvertinti, kurias smegenų sritis paveikė kraujotakos sutrikimas.

Laiku atlikta diagnostika padeda nustatyti tikslią problemą ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Gydymo galimybės ir prevencija

Gydymas

  • Vaistų terapija – skiriami trombą tirpdantys ar kraujo krešumą mažinantys vaistai, padedantys atkurti kraujotaką.
  • Intervencinės procedūros – kai kuriais atvejais naudojami stentai, balioninė angioplastika ar aneurizmų klipsavimas, kad būtų atstatytas kraujo tekėjimas.
  • Chirurginis gydymas – taikomas esant aneurizmai, kraujavimui ar kitoms komplikuotoms būklėms.
  • Reabilitacija – po insultų būtina ilgalaikė fizinė, logopedinė, ergoterapinė reabilitacija.

Pasirenkamas gydymas priklauso nuo konkrečios būklės, paciento amžiaus, bendros sveikatos ir sutrikimo sunkumo. Bet koks gydymas turėtų būti taikomas tik prižiūrint kvalifikuotiems specialistams.

Prevencija

  • Kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kontrolė
  • Rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu atsisakymas
  • Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba
  • Širdies ir kraujagyslių ligų gydymas
  • Reguliari rizikos veiksnių kontrolė pas gydytoją

Bazilarinės arterijos ligų prevencija – tai bendros kraujagyslių sveikatos išsaugojimas ir rizikos veiksnių vengimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Bazilarinės arterijos regionas aprūpina gyvybiškai svarbias galvos smegenų funkcijas, todėl bet kokie staiga atsiradę neurologiniai, pusiausvyros ar regos sutrikimai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Neatidėliokite vizito pas gydytoją, jei jaučiate anksčiau išvardintus simptomus, ypač jeigu turite širdies, kraujagyslių rizikos veiksnių ar esate vyresnio amžiaus.

Mitų paneigimas

Viešojoje erdvėje kartais teigiama, kad galvos skausmas ar trumpalaikis svaigimas visuomet signalizuoja apie rimtą arterijų problemą. Realybėje bazilarinės arterijos ligos – retos, bet jų simptomai gresia neatidėliotinu pavojumi. Jokiu būdu negalima savarankiškai interpretuoti simptomų ar gydytis be gydytojo konsultacijos.

Santrauka

Bazilarinė arterija – viena iš pagrindinių galvos smegenų kraujagyslių, užtikrinanti ne tik smegenų kamieno, smegenėlių ir užpakalinės smegenų žievės kraujotaką, bet ir žmogaus gyvybingumą. Jos anatominė vieta, šakų tinklas ir funkcijos yra nepakeičiami bendrai smegenų veiklai ir organizmo gyvybiniams procesams. Bazilarinės arterijos pažeidimai ar susirgimai yra pavojingi, todėl svarbu atpažinti pirmuosius simptomus, laiku kreiptis į specialistą ir rūpintis bendra kraujagyslių sveikata. Prevencinės priemonės bei žinios apie šios arterijos vaidmenį išlieka aktualios visiems, norintiems išsaugoti ilgalaikę smegenų sveikatą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *