Bėgimas dažnai pristatomas kaip vienas paprasčiausių ir sveikiausių fizinio aktyvumo būdų. Jis padeda stiprinti širdį, mažinti stresą, reguliuoti svorį bei gerinti bendrą savijautą. Tačiau kaip ir kiekviena veikla, bėgimas ne visada yra visiškai saugus. Netinkamas krūvis, neadekvatus pasiruošimas arba tam tikros sveikatos būklės gali padaryti šią veiklą pavojingą. Kada bėgimas iš tikrųjų kelia pavojų sveikatai? Ką būtina žinoti, kad sportas teiktų naudą, o ne žalą?
Kada bėgimas tampa pavojingas?
Nors didžiajai daliai žmonių bėgimas yra naudingas, yra situacijų, kai fizinis krūvis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ypač atidūs turėtų būti pradedantieji sportininkai, žmonės, turintys lėtinių ligų ar neseniai patyrę traumų. Pavojus gali kilti tiek dėl per didelio krūvio, tiek dėl netinkamo pasiruošimo bei ignoruojamų kūno signalų.
Per didelė fizinė apkrova
Viena dažniausių bėgimo metu pasitaikančių grėsmių – persitreniravimas, kuris pasireiškia, kai fizinis krūvis viršija organizmo galimybes atstatyti audinius ir atsigauti. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, miego sutrikimus, nuotaikos svyravimus, o ilgainiui – rimtesnius raumenų, sąnarių ar net širdies pažeidimus.
- Saitų ar sausgyslių uždegimas (tendinitas)
- Raumenų pertempimas ar plyšimas
- Stresiniai kaulų lūžiai
- Kartais – širdies ritmo sutrikimai arba išeminės širdies ligos paūmėjimas
Ignoruojamos medicininės būklės
Bėgame visi – nuo vaikų iki senjorų. Vis dėlto žmonėms su tam tikromis sveikatos problemomis būtina atsargiai vertinti šią veiklą. Ypatingą riziką kelia:
- Širdies ir kraujagyslių ligos (pvz., negydoma hipertenzija, aritmijos, koronarinė širdies liga)
- Aukštas cukraus kiekis kraujyje (nekompensuotas diabetas)
- Aštrios kvėpavimo takų infekcijos, stiprus peršalimas ar karščiavimas
- Išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas
Medicininiai tyrimai rodo, kad net ir lengvas bėgimas gali išprovokuoti širdies smūgį ar širdies ritmo sutrikimą žmonėms, kurie turi nediagnozuotų ar prastai valdomų kardiologinių ligų. Taip pat bėgimas su infekcija ar aukšta temperatūra apsunkina širdies veiklą ir gali paskatinti rimtas komplikacijas.
Traumos ir pernelyg didelis tempas
Bėgiojimas ant netinkamos dangos, su netinkama avalyne ar nepasiruošus raumenims bei sąnariams – vieni pagrindinių traumų bei lėtinių uždegimų priežasčių. Dažniausios traumos:
- Kelio skausmas (“bėgikų kelias”)
- Padų fascijos uždegimas
- Achilo sausgyslės uždegimas
- Nugaros ar klubų skausmas
- Streso lūžiai
Dažniausiai šios traumos susiformuoja tada, kai bėgimo tempas arba treniruočių kiekis smarkiai viršija individualią žmogaus fizinę parengtį. Nepakankamas raumenų stiprinimas, apšilimo nebuvimas ar netinkamas poilsis taip pat didina traumų riziką.
Ypatingos rizikos laikotarpiai ir aplinkybės
Ekstremalios oro sąlygos
Bėgimas esant dideliam karščiui ar šalčiui gali tapti pavojingas net ir sveikiems žmonėms:
- Karščio metu didėja šilumos smūgio, dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso rizika
- Ledo ar sniego sąlygomis padidėja griuvimų ir raumenų patempimų pavojus
- Didelė drėgmė trukdo natūraliam prakaito garavimui, sunkina temperatūros reguliavimą
Bėgimas itin ankstų rytą arba vėlai vakare, tamsiuoju paros metu, taip pat didina traumų riziką dėl prasto matomumo ar neapšviestų takų.
Bėgimas po ligos ar ilgos pertraukos
Po persirgimo ar ilgesnio fizinio neveiklumo organizmui atgauti ankstesnę ištvermę reikia laiko. Grįžimas prie įprasto krūvio per greitai dažnai išprovokuoja raumenų, sąnarių ar kardiovaskulines problemas.
Bėgimo mitai ir realybė
Mitų apie bėgimą paneigimai
- Mitai: “Jei nori būti sveikas ir lieknas, reikia bėgioti kasdien.”
- Realybė: Dažnai bėgiojant be poilsio dienų auga traumos ir persitreniravimo rizika. Svarbu individualiai įvertinti krūvių poreikį ir leisti organizmui tinkamai atsigauti.
- Mitai: “Kuo daugiau, tuo geriau.”
- Realybė: Ne visada daugiau bėgimo reiškia didesnę naudą. Per didelis ar netinkamai planuojamas krūvis gali sukelti širdies ir raumenų pažeidimus bei ilgalaikes sveikatos problemas.
Kaip bėgioti saugiai?
Kad bėgimas išliktų naudinga ir maloni veikla, svarbu laikytis kelių esminių saugumo taisyklių:
- Pasitarkite su gydytoju, jei turite lėtinių ligų, širdies nusiskundimų ar niekada anksčiau nesportavote.
- Bėgimą pradėkite palaipsniui, krūvį didinkite ne daugiau kaip 10 % per savaitę.
- Naudokite tinkamą avalynę, pritaikytą jūsų pėdos tipui ir dangai.
- Visada apšilkite ir skirkite laiko tempimo pratimams.
- Po treniruotės būtina atsistatymo fazė – kokybiškas miegas, pakankamas baltymų ir skysčių kiekis.
- Sekite kūno siunčiamus signalus – dusulį, skausmą, nuovargį ar diskomfortą privalu vertinti rimtai.
- Bėgti reikėtų saugiuose, gerai apšviestuose maršrutuose, vengti ekstremalių oro sąlygų.
Kada privalu sustoti arba kreiptis į medikus?
Yra tam tikrų atvejų, kada bėgimą reikia nedelsiant nutraukti:
- Pradėjus justi stiprius širdies priepuolio simptomus: aštrų krūtinės skausmą, stiprų sinkopės pojūtį, dusulį ar širdies plakimą.
- Atsiradus bet kokių staigių galvos svaigimo, silpnumo, regėjimo sutrikimų epizodų.
- Vienos galūnės aštriam skausmui, smarkiai patinimui ar judesių ribotumui.
- Kai po bėgimo jaučiamas neįprastas nuovargis, nekintantis net praėjus dienai ar dviem.
Išvada
Bėgimas – veikla, galinti reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau tik tuomet, kai ji taikoma atsakingai ir atsižvelgiant į individualius poreikius. Suprasdami galimus pavojus ir tinkamai planuodami treniruotes, galime mėgautis bėgimo teikiama nauda ir išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. Klausykite savo kūno, puoselėkite fizinį aktyvumą saikingai, o kilus abejonėms – visada pasikonsultuokite su medicinos profesionalais.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
