Gerklės „užkibimas“, kai pajuntame, jog sunku nuryti arba balsas tampa prislopintas, yra nemalonus potyris, kurį daugelis bent kartą gyvenime pažino asmeniškai. Dažnam žmogui tai pasitaiko peršalus, tačiau kai kurie susiduria su užkimusi gerkle nuolatos ar labai dažnai. Ką signalizuoja šis simptomas ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kai gerklė „užkimba“ vis dažniau?
Kodėl užkimba gerklė?
Gerklės užkimimas yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria dažnai susiduriama tiek vaikystėje, tiek suaugus. Dažniausiai užkimimą lemia balso stygų uždegimas arba sudirginimas, vadinamas laringitu. Tačiau priežastys gali būti labai įvairios, todėl suprasti jų esmę – svarbus pirmas žingsnis sprendžiant bet kokią sveikatos problemą.
Pagrindinės priežastys
- Virusinės infekcijos. Dažniausia užkimimo priežastis – virusinės (rečiau bakterinės) infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, kurios sukelia gerklų gleivinės uždegimą.
- Balsinių stygų pervargimas. Ilgai garsiai kalbant, dainuojant, šaukiant ar kalbant aukšta tonacija balso stygos gali pervargti ir sudirgti.
- Alergija. Dažnai gerklę gali dirginti įkvėpti alergenai – žiedadulkės, dulkės, pelėsiai ar naminių gyvūnų pleiskanos.
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL). Rūgščių iš skrandžio patekimas į stemplę ir gerklę gali nuolat dirginti balso stygas bei gleivinę.
- Rūkymas ir oro tarša. Tabako dūmai, dulkės, cheminiai dirgikliai ar užterštas oras taip pat gali pažeisti gerklų gleivinę ir sukelti užkimimą.
- Hormoniniai pokyčiai. Kartais moterys susiduria su užkimimu dėl hormonų svyravimų, pavyzdžiui, nėštumo metu ar brendimo laikotarpiu.
- Neurologinės priežastys. Nors žymiai rečiau, užkimimas gali būti susijęs su nervų, reguliuojančių balso stygų veiklą, pažeidimu.
Kuo pavojingas dažnas užkimimas?
Nors pavieniai užkimimai dažniausiai nėra pavojingi, dažnai pasikartojantis arba ilgą laiką trunkantis užkimimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Ilgiau nei 2–3 savaites trunkanti ar dažnai pasikartojanti problema turėtų būti vertinama rimtai – ypač jei kartu atsiranda skausmas, kraujavimas ryjant, svorio kritimas ar nuolatinis kosulys.
Galimos rimtesnės būklės
- Lėtiniai uždegimai. Lėtinis laringitas gali pažeisti balso stygas ir ilgainiui lemti nuolatinį užkimimą ar net balso praradimą.
- Gerklų mazgeliai ar polipai. Jie gali išsivystyti dėl nuolatinio balso stygų dirginimo ir dažniau pasitaiko dainininkams, mokytojams ar tiems, kurie dažnai naudoja stiprų balsą.
- Navikai. Labai retais atvejais užkimimą gali lemti gerklų vėžys, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie ilgą laiką rūkė, vartojo alkoholį ar nuolat patyrė kitų rizikos veiksnių.
Kaip sau padėti, jei gerklė „užkimba“ dažnai?
Savipagalba ir gyvenimo būdo pokyčiai gali labai varijuoti, priklausomai nuo užkimimo priežasties. Vis dėlto yra keletas bazinių principų, padėsiančių sumažinti diskomfortą ir apsaugoti balso stygas nuo tolesnio dirginimo.
Bendros priežiūros rekomendacijos
- Vandens vartojimas. Balso stygos išlieka elastingos ir gyvybingos tik esant pakankamam vandens kiekiui organizme, todėl svarbu užtikrinti tinkamą (1,5–2 litrai) skysčių suvartojimą kasdien.
- Balso tausojimas. Venkite garsiai ar ilgai kalbėti, nedainuokite ar nešaukite, kol užkimimas nepraeina.
- Oro drėkinimas. Sausas oras patalpose gali dar labiau sudirginti gerklę, todėl verta naudoti oro drėkintuvus.
- Venkite dirgiklių. Tabako dūmai, aštrus ar labai karštas maistas, alkoholis ir stiprūs kvapai dažnai pablogina gerklės būklę.
- Pravėdinkite namus ir dažnai šluostykite dulkes. Ypač esant alergijoms, svarbu mažinti dulkių ir kitų alergenų kiekį aplinkoje.
Specialūs būdai, padedantys greičiau atsigauti
- Garuokite druskos ar žolelių nuoviru. Įkvėpus šiltų garų sumažėja gleivinės paburkimas ir sudirginimas.
- Skalaukite gerklę švelniu druskos tirpalu. Tai padeda nuplauti gleives ir sumažinti sudirginimą.
- Vartokite raminančias arbatas. Ramunėlių, šalavijų ar medetkų arbata pasižymi priešuždegiminėmis ir raminančiomis savybėmis.
- Venkite vaistų savarankiško vartojimo. Antibiotikai ar aktyvios stiprios pastilės vartokite tik pasitarę su gydytoju, nes jie dažnai nereikalingi ir gali pabloginti situaciją.
Mitai apie užkimusią gerklę
Kai užkimsta gerklė, žmonės vis dar klaidingai mano, kad antiseptiniai purškalai ar pastilės visada padės. Svarbu suprasti, kad dažniausiai uždegimą sukelia virusai, kurių antibiotikai ar stiprūs antiseptikai neveikia, o kai kurie pastilėse esantys ingredientai gali dar labiau sudirginti gleivinę. Taip pat klaidinga manyti, kad šaltas oras visada pablogina būklę – dažnai užkimimą sukelia sausas, o ne šaltas oras.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jei užkimusi gerklė per kelias dienas nepraeina, jei jaučiate stiprų skausmą, sunku kvėpuoti ar ryti, atsiranda kraujavimas, užkimimas kartojasi dažnai ar ilgiau nei tris savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo šeimos gydytojo, o reikalui esant atlikti papildomus tyrimus (gerklų apžiūrą, kraujo tyrimus, ultragarsą ar kitus). Tai ypač aktualu žmonėms virš 40 metų, rūkantiems ar turintiems kitų rizikos veiksnių.
Pabaigai: ką verta prisiminti?
Dažnas gerklės užkimimas – tai simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti. Jis gali būti paprastas virusinės kilmės, tačiau kartais įspėja apie sudėtingesnius sveikatos sutrikimus. Laiku taikant sveikos gyvensenos principus, tausojant balsą ir vengiant dirginimo galima išvengti daugumos užkimimo atvejų, o atsiradus ilgesniam ar neįprastam užkimimui – svarbu drąsiai kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Gerklės sveikata lemia ir gyvenimo kokybę, todėl verta ja pasirūpinti atsakingai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
