Lašiniai – tai produktas, kuris nuo seno lydi lietuvišką virtuvę ir dažnai kyla daug diskusijų, kiek jie išties yra „kenksmingi“. Dalis visuomenės lašinius vertina atsargiai dėl riebalų gausos ir ilgalaikio poveikio sveikatai, kiti – pabrėžia natūralumą ir ilgametes tradicijas. Pastaraisiais dešimtmečiais nuomonė apie riebalus ir kiaulienos produktus pakito – griežti įsitikinimai pamažu užleidžia vietą naujiems moksliniams tyrinėjimams. Tad ar lašiniai tikrai tokie kenksmingi, kaip buvo manyta anksčiau? Pažvelkime į faktus, mitus ir argumentus, pagrįstus naujausiais moksliniais duomenimis.
Kas yra lašiniai ir ką jie iš tiesų sudaro?
Lašiniai – tai druska, prieskoniais arba kitaip paruošta kiaulės poodinė riebalinė dalis. Jų sudėtyje vyrauja riebalai, tačiau lašiniai pasižymi ir nedidele kiekiu baltymų, riebaluose tirpių vitaminų (pvz., A, D, E, K) bei kai kurių kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Lašinių riebalai dažniausiai yra sočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys. Be to, lašiniuose yra cholesterolio ir gana nedidelis kiekis angliavandenių (paprastai atkeliaujančių su priedais – duona, daržovėmis). Maistingosios jų savybės keičiasi priklausomai nuo gyvulio auginimo būdo, šėrimo ir lašinių gaminimo proceso.
Kenksmingumo mitai: kodėl lašiniai sulaukė neigiamos reputacijos?
Senieji įsitikinimai apie riebių produktų žalą
Nuo XX a. vidurio pasaulyje labai išaugo susirūpinimas sočiųjų riebalų vartojimu, nes jie buvo siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis. Lašiniai, kaip vienas iš ryškiausių šių riebalų šaltinių, atsidūrė „juodajame sąraše“. Rekomendacijos ženkliai riboti ar visai atsisakyti riebių kiaulienos gaminių tapo plačiai paplitusios.
Dalis šių įsitikinimų turėjo pagrindo – nesubalansuota, per riebi mityba didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač kai derinama su kitais nepalankiais įpročiais (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas). Tačiau naujausi tyrimai leidžia pažvelgti į lašinius kiek objektyviau.
Lašinių maistinė vertė ir potencialūs privalumai
Natūralūs riebalai – pavojus ar būtinybė?
Riebalai yra būtinas žmogaus raciono komponentas – jie reikalingi hormonų gamybai, ląstelių membranoms, vitaminų pasisavinimui. Lašiniai, nors ir sudaro didžiąją dalį riebalų, taip pat yra energijos šaltinis. Jie ypač naudingi šaltuoju metų laiku ar sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms.
Lašiniuose yra ne tik „blogųjų“ riebalų. Maždaug pusė lašinių riebalų sudaro mononesočiosios rūgštys, kurios yra artimos toms, kurios gaunamos iš alyvuogių aliejaus. Jose randama ir omega-3 rūgščių, nors ir kur kas mažesniais kiekiais nei žuvyje.
Vitaminai ir naudingi junginiai
Lašiniuose aptinkama vitaminų A, D, E – jų kiekiai priklauso nuo kiaulės šėrimo bei gamybos būdo. Šie vitaminai padeda imunitetui, odai, kaulams ir turi antioksidacinių savybių. Lašiniuose randama ir seleno – mikroelemento, svarbaus imunitetui ir širdies veiklai.
Ko iš tiesų reikėtų saugotis?
Bene didžiausia lašinių rizika slypi jų vartojimo kiekyje ir paruošimo būduose. Tradiciškai lašiniai dažnai valgomi sūdyti, rūkyti arba kartu su kitais riebaus maisto produktais. Šie procesai padidina natrio (druskos) bei kancerogeninių medžiagų kiekį produkte. Ilgalaikis perteklinis druskos vartojimas gali vesti prie aukšto kraujospūdžio, širdies ir inkstų ligų. Jautriems asmenims toks maistas sukelia dar didesnę riziką.
Be to, kaip ir visi perdirbti mėsos produktai, ilgai vartojami rūkytų lašinių produktai potencialiai didina storosios žarnos vėžio riziką. Maisto priedai, kurie kartais naudojami konservuoti lašinius, taip pat gali daryti įtaką sveikatai.
Naujausi moksliniai tyrimai: ar lašiniai tikrai žalingi?
Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, analizuojančių riebalų ir ypač sočiųjų riebalų poveikį sveikatai. Daug mokslininkų mini, jog pačios sočiosios riebalų rūgštys savaime nėra tokios žalingos, kaip buvo manyta anksčiau. Vis didesnis dėmesys skiriamas bendram mitybos kontekstui: žala kyla tuomet, kai sočiųjų riebalų gaunama per daug, kartu su kitais nepalankiais komponentais (cukrumi, transriebalais), trūksta skaidulų, daržovių.
Reikšminga ir individuali rizika. Žmonėms, linkusiems į metabolinius sutrikimus, padidėjusį cholesterolį, diabetą ar širdies ligas, didesni riebių produktų kiekiai (tame tarpe lašiniai) gali būti žalingesni. Tačiau saikingas, kartais vartojamas natūralus lašinys sveikam žmogui, ypač kaip subalansuotos mitybos dalis – greičiausiai neturi rimtos grėsmės sveikatai.
Kaip lašinius įtraukti į mitybą be rizikos?
- Saikingumas. Specialistai rekomenduoja net pačius riebiausius produktus vartoti tik kartais, ne kiekvieną dieną.
- Derinimas su šviežiais produktais. Jei valgote lašinius, derinkite juos su lapinėmis daržovėmis, ugdykite įprotį valgyti daugiau skaidulinių angliavandenių.
- Venkite perdirbimo pertekliaus. Rinkitės kuo natūralesnius lašinius, nepersistenkite su rūkymu, sūdymu ir įvairiais skonio stiprikliais.
- Papildykite mitybos įvairovę. Jei jūsų racione yra žuvies, alyvuogių aliejaus, liesų baltymų, vaisių ir daržovių – lašiniai didesnės žalos neatneš.
Išvados
Lašiniai nėra nei „baltas priešas“, nei nepamainomas sveikatos šaltinis. Jų vertė ir galimas poveikis sveikatai priklauso nuo bendros mitybos, kiekio, paruošimo ir genetinių veiksnių. Daug naujausių tyrimų rodo, kad saikingas lašinių vartojimas sveikam žmogui nėra kritiškai žalingas – svarbiausia vengti pertekliaus, perdirbimo ir derinti su įvairiomis daržovėmis, pilnaverte mityba. Vieno drastiško atsakymo, ar lašiniai „kenksmingi“, nėra – svarbu individualūs pasirinkimai ir kasdieniai įpročiai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
