Kraujo spaudimas neretai laikomas svarbiu rodikliu tik vyresniame amžiuje. Vis dėlto vis daugiau mokslo duomenų atskleidžia, kad reguliariai stebėti kraujospūdį verta jau jaunystėje. Tai gali padėti užkirsti kelią rimtoms ligoms ateityje ir išmokyti atsakingai rūpintis savo sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į šį svarbų sveikatos rodiklį dar nesulaukus vidutinio amžiaus, kaip teisingai juo rūpintis ir ką apie tai sako šiuolaikinė medicina.
Kraujo spaudimas: ką jis iš tikrųjų reiškia?
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir paprastai pateikiamas kaip du skaičiai – sistolinis ir diastolinis spaudimas. Sistolinis rodo spaudimą, kai širdis susitraukia, o diastolinis – kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normalus arterinis kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg ribose, tačiau jaunesniems asmenims jis natūraliai gali būti šiek tiek žemesnis. Tačiau bet kokie nukrypimai tiek į aukštą, tiek į žemą pusę gali signalizuoti apie organizmo pokyčius, todėl ženkliai svarbu stebėti šią būklę jau jauname amžiuje.
Kodėl verta sekti kraujospūdį iki 30–40 metų?
1. Ankstyvas hipertenzijos atpažinimas
Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis dažnai vystosi nepastebimai – organizmas ilgai nejaučia jokių simptomų. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės, kuriems fiksuojamas padidėjęs kraujospūdis, turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vėliau gyvenime. Laiku pastebėjus pokyčius galima imtis prevencinių priemonių: keisti gyvenimo būdą, sumažinti streso lygį, koreguoti mitybą ar fizinį aktyvumą. Taip užkertamas kelias lėtiniams susirgimams ir jų komplikacijoms.
2. Įgūdžių formavimas rūpintis savo sveikata
Pradėti rūpintis kraujospūdžiu jaunystėje – tai išsiugdyti nuostatą, kad sveikatą būtina stebėti nuolat. Jauni žmonės dažnai mano, kad širdies ligos ar insultas jiems negresia, tačiau hipertenzija gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Reguliarus spaudimo matavimas padeda pažinti savo kūną, stebėti, kaip jis reaguoja į stresą, mitybos pokyčius, fizinį krūvį ar miego režimo svyravimus. Tai – svarbus žingsnis link ilgalaikio sveikatos išsaugojimo.
3. Šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkiai
Intensyvus darbas, nuolatinis skubėjimas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba ir dažnas stimuliantų – kavos, energinių gėrimų arba alkoholio – vartojimas turi tiesioginę įtaką kraujospūdžiui. Jaunimas kartais to nepastebi arba neteikia tam svarbos. Nuolatinis kraujospūdžio stebėjimas leidžia greičiau atpažinti neigiamus pokyčius ir laiku imtis priemonių.
Kokias ligas padeda anksti aptikti sistemingas kraujospūdžio sekimas?
Nors padidėjusio spaudimo pavojai gerai žinomi, verta paminėti, kad jauname amžiuje nuolat matuojant kraujospūdį galima pastebėti ir kitus sveikatos sutrikimus:
- Inkstų ligas – inkstų veiklos sutrikimai anksti gali pasireikšti spaudimo svyravimais, net jei nėra kitų simptomų.
- Medžiagų apykaitos sutrikimus – pavyzdžiui, prediabetą ar nutukimą, kurie dažnai eina greta su padidėjusiu spaudimu.
- Endokrininės sistemos problemas – skydliaukės, antinksčių funkcijos sutrikimai gali sukelti žymius kraujospūdžio svyravimus.
Laiku aptikus šias būkles galima greitai pradėti išsamius tyrimus ir gydymą, taip apsaugant kūną nuo ilgalaikės žalos.
Mitai apie kraujospūdį jaunystėje
- Mitas: Jauniems žmonėms hipertenzija negresia. Iš tikrųjų, pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojama vis daugiau atvejų, kai 20–30 metų žmonėms diagnozuojama aukštas kraujospūdis. Tai neretai siejama su nesveiku gyvenimo būdu.
- Mitas: Jaučiant gerą savijautą, matuoti spaudimą neverta. Dalis hipertenzijos atvejų ilgą laiką nesukelia jokių fizinių pojūčių. Reguliarus matavimas leidžia nustatyti pokyčius anksčiau už pirmuosius simptomus.
- Mitas: Kraujospūdžio svyravimai – nieko baisaus. Periodiškai padidėjęs ar labai žemas spaudimas taip pat gali būti susijęs su įvairiomis ligomis arba provokuoti jas ilguoju laikotarpiu.
Kaip stebėti kraujospūdį teisingai?
1. Teisingas matavimo laikas ir metodika
Geriausia matuoti kraujospūdį ryte, dar prieš pusryčius ar kavą, ir vakare – tuo pačiu metu každien. Prieš matavimą svarbu bent 5 minutes ramiai pasėdėti. Ranką laikykite širdies lygyje, o matavimo manžetę uždėkite ant nuogos rankos be storų drabužių.
2. Stebėjimo reguliarumas ir duomenų fiksavimas
Reguliarumas svarbus diagnozuojant ilgalaikes problemas – viena pažymėta „aukšta“ reikšmė nebūtinai rodo ligą. Naudinga fiksuoti matuojamas reikšmes į užrašinę ar specialią programėlę – taip lengviau stebėti tendencijas.
3. Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu kraujospūdžio rodikliai nuolat viršija normą ar kartojasi reikšmingi svyravimai, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins galimas priežastis ir patars dėl tolimesnių tyrimų ar gyvenimo būdo korekcijos.
Ką dar galima padaryti norint išvengti kraujospūdžio problemų?
- Riboti druskos suvartojimą ir valgyti sveiką maistą, kuriame gausu daržovių bei vaisių.
- Bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui.
- Reguliuoti kūno svorį ir vengti nutukimo.
- Mesti rūkyti ir atsisakyti alkoholio ar kitų žalingų įpročių.
- Stengtis valdyti stresą, daugiau ilsėtis bei gerai miegoti.
Stebint savo kraujospūdį nuo jaunų dienų galima ne tik anksčiau užkirsti kelią rimtoms ligoms, bet ir išmokti atpažinti bei keisti žalingus kasdienybės įpročius. Tai ilgalaikė investicija į savo sveikatą, užtikrinanti gerą savijautą daugelį metų!
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
