Paukščių gripas (aviarinė influenza) yra gyvūnų virusinė infekcija, kuri gali persiduoti ir žmonėms. Nors šis virusas dažniausiai plinta tarp paukščių rūšių, retais atvejais užkrečia ir žmones, kartais sukeldamas sunkias, gyvybei pavojingas komplikacijas. Pastaraisiais metais didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 potipis, kuris pasižymi didele mirtingumo rizika, užsikrėtus žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra paukščių gripas, kaip jis plinta, kokie simptomai pasireiškia, kaip diagnozuojama ir gydoma ši infekcija, bei kokių prevencijos priemonių verta imtis.
Kas yra paukščių gripas (aviarinė influenza)?
Paukščių gripas – tai užkrečiama virusinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo gripo virusai, pirmiausia atakuojantys laukinius ir naminius paukščius, pavyzdžiui, vištas ar antis. Dažniausiai žmonės šia infekcija nesuserga, tačiau tam tikri gripo virusų potipiai, ypač H5N1, retais atvejais gali persiduoti iš paukščių žmonėms tiesioginio ar netiesioginio kontakto metu. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos institucijos nuolat stebi šio viruso plitimą dėl potencialios grėsmės visuomenės sveikatai.
H5N1 potipis: kodėl kelia nerimą?
H5N1 yra vienas iš geriausiai žinomų paukščių gripo potipių, sukėlęs kelias rimtas protrūkių bangas Azijoje, Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Šis potipis pasižymi didele mutacijų įvairove ir potencialu sukelti sunkias infekcijas žmonėms. Užsikrėtus H5N1, ligos eiga dažnai būna sunkesnė nei įprasto sezoninio gripo atveju – pasitaiko kvėpavimo nepakankamumas, daugybinis organų pažeidimas, didesnis mirtingumas.
Kaip plinta paukščių gripas?
Plitimo keliai paukščiams
- Virusas perduodamas lesant, per vandenį, išmatas, seiles ar kvėpavimo takų sekretus.
- Laukiniai paukščiai gali nešioti virusą nesirgdami ir paskleisti jį, migruodami į skirtingus regionus.
- Naminiai paukščiai užsikrečia kontaktuodami su laukiniais paukščiais ar kitais infekuotais naminiais paukščiais.
Pavojus žmogui
Žmonės dažniausiai užsikrečia:
- Turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais (skerdyklose, paukštynuose, turguose);
- Plėšdami, valydami ar perdirbdami paukščius;
- Inhaliuodami užkrėstų dulkių, ant drabužių parsinešę virusą;
- Rečiau – per virusu užterštą vandenį ar netiesioginį kontaktą su aplinka.
Paukščių gripas tiesiogiai nuo žmogaus žmogui plinta itin retai, tačiau mutacijos kelia riziką ateityje virusui tapti labiau užkrečiamu žmonėms.
Pagrindinės paukščių gripo H5N1 priežastys
- Globali laukinių paukščių migracija, padedanti virusui plisti tarp regionų ir kontinentų;
- Dideli paukščių ūkiai, paukščių turgūs ir didelė paukštininkystės koncentracija;
- Prasti biosaugos standartai ūkiuose, netinkamas užkrėstų paukščių utilizavimas;
- Netiesioginis žmogaus kontaktas su užkrėstomis medžiagomis, virusu užteršta aplinka;
- Viruso mutacijos, galinčios padidinti užkrečiamumą ar pavojingumą žmonėms.
Paukščių gripo H5N1 simptomai žmonėms
Ankstyvieji simptomai
- Aukšta temperatūra (dažnai virš 38 °C);
- Stiprus bendras silpnumas, nuovargis;
- Galvos skausmas;
- Gripo simptomai: kosulys, gerklės skausmas, sloga;
- Raumenų skausmai;
- Žvairumas, akių paraudimas, konjunktyvitas (rečiau).
Sunki ligos eiga
- Stiprus kvėpavimo sunkumas, sunkus kosulys, dusulys;
- Greita plaučių uždegimo (pneumonijos) raida;
- Kraujavimas iš nosies ar dantenų (kai kuriais atvejais);
- Sumišimas, dezorientacija, traukuliai – nervų sistemos pažeidimo simptomai;
- Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, šokas, daugybinio organų pažeidimo sindromas itin sunkiais atvejais.
Simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–8 dienoms po kontakto su užsikrėtusiu paukščiu ar teršalais. Pagalkovojama, kad H5N1 infekcija žmonėms ne visada sukelia būdingą gripo klinikinį vaizdą, todėl simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo amžiaus bei imuninio atsako.
Diagnostika
Kada įtariama paukščių gripo infekcija?
- Jei asmuo turėjo artimą kontaktą su ligotais/nugaišusiais paukščiais ar lankėsi paukštynuose protrūkio metu;
- Atsiranda ūminės kvėpavimo takų infekcijos simptomų po rizikingo kontakto;
- Ligos eiga sunki, netipinė įprastam sezoniniam gripui, atsiranda plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas.
Laboratoriniai tyrimai
- PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai iš nosiaryklės ar kvėpavimo takų sekreto – aptinkamas konkretus gripo viruso potipis (H5N1);
- Kraujas ar serologiniai tyrimai – nustato antikūnus prieš paukščių gripą;
- Kiti laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, organų funkcijos vertinimas, rentgenologiniai plaučių tyrimai (jei įtariama plaučių uždegimas).
Tiksliai nustatyti paukščių gripo virusą galima specializuotose laboratorijose. Svarbu atskirti H5N1 nuo kitų sezoninių ar netipinių gripo virusų.
Gydymas
Specifinis gydymas
- Nukreiptas į viruso replikacijos sumažinimą, simptomų lengvinimą ir komplikacijų valdymą.
- Antivirusiniai vaistai (oseltamiviras ar zanamiviras) gali padėti sumažinti ligos sunkumą ir trukmę, tačiau maksimalus efektas pasiekiamas, jei pradedami vartoti anksti, pirmomis simptomų dienomis.
- Gydymo reikalingumą, vaistų pasirinkimą ir dozes visada turi prižiūrėti gydytojas.
Bendros priemonės
- Ligoninėje gali prireikti deguonies terapijos, intraveninių skysčių, elektrolitų kompensavimo.
- Komplikacijų (plaučių uždegimo, organų funkcijos sutrikimų) gydymas.
- Kritiniais atvejais – intensyvios terapijos skyrius, dirbtinis kvėpavimas.
Antibiotikai skiriami tik esant bakterinėms komplikacijoms (pvz., antrinei pneumonijai). Naminės priemonės ar savarankiškas gydymas nėra rekomenduotini. Visi eksperimentiniai gydymo būdai (pvz., nauji antivirusiniai ar imunoterapijos metodai) gali būti taikomi tik klinikinių tyrimų sąlygomis ar griežtai prižiūrint medicinos specialistams.
Komplikacijos
- Ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS);
- Plaučių uždegimas su sunkiu kvėpavimo nepakankamumu;
- Daugybinis organų nepakankamumas;
- Kraujotakos, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimai;
- Sunkiais atvejais – mirtis.
Mirtinumas sergant H5N1 žmonėms yra didelis, todėl itin svarbus ankstyvas simptomų atpažinimas ir gydytojo konsultacija.
Prevencija ir apsisaugojimas
Asmeninės saugos priemonės
- Vengti artimo kontakto su laukiniais ar naminiais ligotais paukščiais, ypač jų išmatomis, plunksnomis ar sekretais;
- Dėvėti pirštines, apsauginius drabužius, respiratorius tvarkant paukščius;
- Dažnai plauti rankas, ypač sąlyčio su paukščiais ar aplinka metu;
- Neliesti sergančių ar nugaišusių paukščių, neatlikinėti jų apdorojimo be apsaugos.
Apdorojimas ir maistas
- Vengti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų paukštienos, kiaušinių ir produktų;
- Kruopščiai valgyti tik gerai iškeptus produktus;
- Maisto gaminimui naudoti atskirą inventorių, laikytis higienos taisyklių.
Ūkių ir viešosios sveikatos priemonės
- Sustiprinta paukščių ligų stebėsena, proaktyvi infekcijų kontrolė ūkiuose;
- Biosaugos priemonių taikymas: ligotų paukščių atskyrimas, tinkamas utilizavimas, dezinfekcija;
- Greitas protrūkių nustatymas, bendradarbiavimas su veterinarijos ir visuomenės sveikatos institucijomis;
- Laikytis vietos ir tarptautinių saugos rekomendacijų (informacija atnaujinama atsiradus naujiems protrūkiams).
Kol kas Europoje žmonėms skirta vakcina prieš H5N1 dar nėra plačiai prieinama, tačiau tyrimai ir vakcinų plėtra vyksta aktyviai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei po kontakto su paukščiais ar jų produktais atsiranda gripo simptomų, ypač stiprus karščiavimas, kosulys, dusulys, silpnumas;
- Jei gyvenate ar lankotės vietovėse, kur registruoti paukščių gripo protrūkiai;
- Jei simptomai staigiai blogėja arba atsiranda kvėpavimo nepakankamumo požymių (dusulys, mėlynavimas, sąmonės sutrikimas).
Svarbu kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytojus apie rizikingą kontaktą, kad būtų laiku atliktas diagnostinis ištyrimas ir pradėtas tinkamas gydymas.
Dažniausi mitai apie paukščių gripą
- Mitai apie maistą: kai kurie žmonės klaidingai mano, kad paukščių gripu galima užsikrėsti valgant iškeptą vištieną ar kiaušinius – termiškai apdoroti produktai viruso neplatina.
- Mitai apie pavojų kasdienybėje: įprastas buvimas lauke, net paukščių stebėjimas, paprastai nėra rizikingas, jei laikomasi higienos taisyklių.
- Mitai apie perdavimą tarp žmonių: paukščių gripas žmogui nuo žmogaus praktiškai neperduodamas kaip įprasta gripo infekcija.
Išvados
Paukščių gripas, ypač H5N1 potipis, tebėra rimta grėsmė visuomenės sveikatai dėl galimos sunkios klinikinės eigos ir didelio mirtingumo. Nors rizika daugumai žmonių lieka nedidelė, ypatingą dėmesį saugai turi skirti asmenys, dirbantys su paukščiais, gyvenantys ar lankantys protrūkių zonas. Ankstyvas simptomų atpažinimas, savalaikis kreipimasis į gydytoją ir laikymasis prevencinių rekomendacijų yra pagrindiniai žingsniai siekiant sumažinti viruso grėsmę. Svarbu nepamiršti, kad oficiali, naujausia informacija apie paukščių gripą pateikiama sveikatos institucijų pranešimuose. Dėl kiekvieno įtariamo atvejo visuomet pasitarkite su gydytoju ir nesivadovaukite savigyda.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
