Kraujas – tai viena svarbiausių žmogaus organizmo sistemų, užtikrinanti gyvybinius procesus nuo deguonies ir maistinių medžiagų transportavimo iki imuninės apsaugos bei nuodingų medžiagų pašalinimo. Nors dažnai apie kraują susimąstome tik tada, kai tenka atlikti kraujo tyrimus ar susižeisti, ši skysta jungiamoji audinio dalis yra neatsiejama visų kūno funkcijų palaikymo dalis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kraujas, kokias pagrindines funkcijas jis atlieka, kokia jo sudėtis, bei kodėl kraujas yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai.
Kraujo apibrėžimas ir sudėtis
Kraujas – kas tai?
Kraujas yra skystas jungiamasis audinys, kuris nuolat cirkuliuoja mūsų kraujagyslėmis. Suaugusio žmogaus organizme paprastai yra apie 4,5–6 litrai kraujo, kuris sudaro maždaug 7–8 % viso kūno svorio. Kraujas yra būtinas visų kūno audinių mitybai, kvėpavimui, apsaugai nuo infekcijų ir atliekų šalinimui. Be kraujo, nė viena ląstelė negalėtų gauti jai reikalingų medžiagų nei pašalinti nereikalingų produktų.
Pagrindinės kraujo sudedamosios dalys
Kraują sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Plazma. Tai skysta kraujo dalis, sudaranti apie 55 % viso kraujo tūrio. Plazmoje ištirpę įvairūs baltymai (pavyzdžiui, albuminai, globulinai, fibrinogenas), elektrolitai, hormonai, maistinės medžiagos bei medžiagų apykaitos produktai.
- Kraujo ląstelės. Tai trijų rūšių ląstelės, plaukiojančios plazmoje:
- Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) – pagrindiniai deguonies nešėjai;
- Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) – atsakingi už imuninę apsaugą;
- Kraujo plokštelės (trombocitai) – būtinos krešėjimo procesui.
Kraujo funkcijos organizme
Kraujas atlieka daugybę skirtingų, tačiau gyvybiškai svarbių funkcijų organizmo viduje. Kiekviena iš jų svarbi tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti.
1. Kvėpavimo dujų pernaša
Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį iš plaučių į visas organizmo ląsteles bei pašalina anglies dioksidą, kurį ląstelės išskiria kaip atlieką. Hemoglobinas, esantis eritrocituose, yra pagrindinė molekulė, prisijungianti ir transportuojanti deguonį bei dalyvaujanti anglies dioksido pernešime atgal į plaučius.
2. Maistinių medžiagų ir hormonų transportas
Kraujas tiesiogiai tiekia organams ir audiniams maistines medžiagas (gliukozę, riebalus, amino rūgštis, vitaminus ir kt.), kurių reikia energijai, augimui ir atstatymui. Be to, kraujyje cirkuliuoja hormonai – cheminės medžiagos, kurios koordinuoja įvairių organų ir sistemų veiklą, pvz., insulinas, adrenalinas, skydliaukės hormonai.
3. Atliekų šalinimas
Kraujas surenka metabolizmo metu susidariusias atliekas (pvz., karbamidą, kreatininą, anglies dioksidą) ir perneša jas į išskyrimo organus – inkstus, kepenis ir plaučius, kur jos pašalinamos iš organizmo.
4. Kūno temperatūros reguliavimas
Kraujas prisideda prie pastovios kūno temperatūros palaikymo – šiluma iš vidaus organų pernešama į odą, kur ji atiduodama aplinkai, arba, šaltesnėmis sąlygomis, sulaikoma organizme. Tai itin svarbu užtikrinant stabilias vidaus aplinkos sąlygas.
5. Imuninė gynyba
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir kraujo plazmoje esantys antikūnai (imunoglobulinai) saugo organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelinių infekcijų bei kitų svetimų medžiagų. Jie atlieka imuninį atsaką, naikina patogenus ir prisideda prie uždegimo procesų kontrolės.
6. Kraujavimo stabdymas (hemostazė)
Kai yra pažeidžiamas kraujagyslių vientisumas, trombocitai ir plazmoje esantys krešėjimo faktoriai inicijuoja kraujo krešulio susidarymą, kad būtų sustabdytas kraujavimas. Šis procesas apsaugo organizmą nuo pavojingo kraujo netekimo.
7. Homeostazės palaikymas
Kraujas padeda reguliuoti ir palaikyti pastovią organizmo vidaus aplinką – pH, elektrolitų, vandens balansą ir kt. Tai būtina normaliam įvairių fermentinių ir ląstelinių procesų vyksmui.
Kraujo gamyba ir atsinaujinimas
Kaip ir kur gaminasi kraujo ląstelės?
Kraujo ląstelės gaminamos kaulų čiulpuose – spongiozinėje kaulų dalyje. Procesas, vadinamas kraujodara (hematopoezė), yra nuolatinis, nes kraujo ląstelės turi apibrėžtą gyvavimo trukmę. Pavyzdžiui, eritrocitai gyvena apie 120 dienų, po to yra šalinami kepenyse ir blužnyje, o jų vietoje susidaro nauji.
Kraujo atnaujinimas organizme
Kraujas nuolat atsinaujina nesunaikinant visų funkcijų vientisumo. Sutrikus kraujo gamybai (dėl ligų, spinduliuotės, cheminių medžiagų ar genetinių faktorių), gali atsirasti įvairios ligos – nuo anemijos iki sunkių kraujo vėžio formų.
Kraujo svarba sveikatai
Ligos, susijusios su krauju
Kreipiant dėmesį į kraują, galime laiku pastebėti arba užkirsti kelią sunkioms ligoms. Dažniausios kraujo ligos – anemija (mažakraujystė), leukemija (kraujo vėžys), trombocitopenija (trombocitų sumažėjimas), hemofilija (krešėjimo sutrikimas).
- Anemija pasireiškia sumažėjusiu hemoglobino kiekiu, dėl ko organizmas negauna pakankamai deguonies – atsiranda silpnumas, dusulys.
- Leukemija – piktybinė kraujo ir kaulų čiulpų liga, kai sutrinka leukocitų gamyba. Gali pasireikšti infekcijų dažnumu, kraujavimais, svorio kritimu.
- Trombocitopenija – mažas trombocitų kiekis, didinantis kraujavimo riziką.
- Hemofilija – paveldima liga, kai kraujas nekreša arba kreša labai lėtai.
Kraujo tyrimų reikšmė diagnostikoje
Kraujo tyrimai – vienas dažniausių, lengvai prieinamų ir itin informatyvių diagnostikos metodų. Bendras kraujo tyrimas (BKT) padeda įvertinti raudonųjų, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekį bei kokybinius rodiklius, padeda nustatyti uždegimus, infekcijas, kraujavimą, imuninės sistemos būklę, kraujo ligas ir kt. Plazmos tyrimai leidžia įvertinti kepenų, inkstų funkciją, hormonų, gliukozės ir kitų medžiagų koncentraciją. Ankstyvi kraujo pokyčiai neretai būna pirmieji ligos požymiai, todėl profilaktiniai tyrimai itin reikalingi.
Kraujas ir imuninė sistema
Kraujas yra pagrindinė imuninės sistemos transportavimo terpė. Imuniniai baltymai, antikūnai, baltieji kraujo kūneliai – visa tai juda krauju iki infekcijos židinio. Tai leidžia kūnui greitai ir efektyviai reaguoti į svetimas bakterijas, virusus, grybelines infekcijas ar net navikines ląsteles. Sutrikus šiai funkcijai, padidėja infekcijų, autoimuninių ligų ar alerginių reakcijų rizika.
Kraujavimo stabdymas ir krešėjimas
Kraujas saugo mus ne tik nuo infekcijų, bet ir nuo pavojingo kraujavimo. Kai pažeidžiama kraujagyslė, trombocitai prisitvirtina prie žaizdos kraštų, formuoja kamštį, o krešėjimo baltymai suformuoja stabilų krešulį. Normalus krešėjimas užkerta kelią dideliam kraujo netekimui, tačiau pernelyg aktyvus krešėjimas gali sukelti trombozes – pavojingą kraujagyslių užsikimšimą.
Kraujas ir mitai: svarbūs faktai
- Kraujas visiems vienodas? – Ne. Skirtingos kraujo grupės (A, B, AB, O, Rh teigiamas ir neigiamas) yra svarbios perpylimui, nėštumui ir kai kurioms ligoms. Nepasirinkus tinkamos kraujo grupės kraujo perpylimui, galima sunki gyvybei pavojinga reakcija.
- Kraujo „valymas“ detoksikacijomis nereikalingas. – Sveiko organizmo kraują valo natūralūs mechanizmai: kepenys, inkstai ir plaučiai. Jokie „detoksikuojantys“ papildai ar procedūros įrodyto efektyvumo neturi.
- Reguliarus kraujo davimas kai kuriems žmonėms naudingas, tačiau kraujo netekimas be priežasties silpnina organizmą, todėl tikslinga kraują duoti tik kraujo bankuose pagal poreikį arba gydytojo rekomendacija.
Profilaktika ir sveiko kraujo puoselėjimas
Patarimai sveikam kraujui palaikyti:
- Subalansuota mityba. Valgykite pakankamai geležies, vitaminų B12, folio rūgšties, baltymų, daržovių, vaisių. Tai ypač svarbu raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
- Vandens vartojimas. Pakankamas skysčių kiekis būtinas normaliai kraujo apytakai ir plazmos sudėčiai.
- Fizinis aktyvumas. Jis gerina kraujotaką ir padeda išvengti trombozių.
- Vengti žalingų įpročių. Rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas neigiamai veikia kraujo gamybą, didina rimtų kraujotakos ligų riziką.
- Reguliarūs profilaktiniai tyrimai. Ypač jei turite lėtinių ligų ar šeimos istorijoje fiksuoti kraujotakos sutrikimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikia kreiptis, jei pastebite neįprastą nuovargį, dusulį, silpnumą, kraujosruvas be aiškios priežasties, dažnas infekcijas, kraujavimą, užtrukusį žaizdų gijimą, ar bet kokius ilgalaikius ar progresuojančius simptomus – tai gali būti rimtų kraujo ligų ženklai. Savigyda, savidiagnostika yra nepatikimos ir gali būti pavojingos jūsų sveikatai.
Išvados
Kraujas – nepakeičiamas žmogaus gyvybės audinys, atliekantis daugiau nei dešimt gyvybiškai svarbių funkcijų. Nuo kvėpavimo iki imuniteto, nuo mitybos iki apsaugos nuo kraujavimo – visos šios užduotys atliktos dėka sklandžios kraujo sistemos veiklos. Rūpindamiesi sveiku gyvenimo būdu ir reguliariai tikrindami sveikatą, galime užtikrinti sklandų kraujo darbą ir išvengti daugelio sveikatos sutrikimų ateityje.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
